-
Norite gerai gyventi? Mokykloje vaikus mokykite Azijos žemyno kalbų
Airijoje veikiančių bendrovių vadovai mano, kad kiekvienas vidurinės mokyklos moksleivis vėliausiai nuo 2012 metų turi gauti galimybę mokykloje mokytis vienos iš Azijos žemyno kalbų. Tai yra būtina sąlyga, jeigu šalis nori pritraukti investicijų ir užtikrinti jaunajai kartai galimybes įsidarbinti, pareiškė „Hewlett Packard“ (HP) bendrovės Airijoje vadovas Martinas Murphy.
Jis teigė, kad Rytų šalių kalbų mokymasis turėtų būti svarbi naujosios švietimo sistemos dalis. M.Murphy šiuos patarimus dalijo susitikime su Airijos švietimo ministru Mary Coughlanu.
Informacinių technologijų giganto padalinio vadovas M.Murphy, vadovaujantis 4 tūkst. žmonių, kartu su kolegomis parengė „neatidėliotinų sprendimų“paketą ir pristatė jį vyriausybei. Jo programoje daugiausia dėmesio skiriama aukštesnio lygio matematikos mokymui. HP atstovai siūlo mokinius ne versti daugiau mokytis, o juos skatinti. daugiau…
-
Viceministrė N.Putinaitė: Pedagogai, teisininkai ir vadybininkai gaus mažiau valstybės krepšelių
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė komentuoja valstybės krepšelių paskirstymo pasikeitimus kitiems mokslo metams:
Švietimo ir mokslo ministerija laikosi principo, kad būtų išlaikytas proporcingas finansavimas studijų kryptims. Tik praeitais metais neskaidėme sričių viduje, nebuvo paskirstymo. Šiemet jau yra pasikeitimų, yra suskaidytos ne šešios, o vienuolika grupių, kai kuriose srityse išskirti segmentai.
Pavyzdžiui, biomedicinos moksluose yra išskirti medicinos mokslai, čia jau orientuotasi į praeitų metų aukštųjų mokyklų priėmimą. daugiau…
Nuomonės:Vytautas Daujotis Jauni žmonės verčiami rinktis ne pagal savo poreikius, o pagal galimybes
Aukštojo mokslo reformą aš vertinu neigiamai, nes patys reformos principai rytietiški, necivilizuoti. Pats studentų suskaldymas į kelias rūšis, mokančius ir nemokančius, yra nesuprantamas. Kodėl žmonės yra baudžiami? Jie turi imti paskolas ar ieškoti kitų finansavimo šaltinių, turi dirbti ir mažiau laiko lieka studijoms. Manau, visiems turi būto lygios sąlygos – arba visi nemoka, arba visi po truputį moka. Studijų prieinamumas turi būti visiems.
Dar viena problema – skirtingos kainos, skirtingose kryptyse. Ar fizikas, ar chemikas, ar filologas turi mokėti taip pat tame pačiame universitete. Priešingu atveju suvaržoma žmonių pasirinkimo laisvė. Pavyzdžiui, jei žmogus domisi studijomis, kurios yra labai brangios, jis tada renkasi pigesnes. Taip jaunimas yra išblaškomas, atitraukiamas nuo jo natūralių poreikių, kurie būna nerealizuojami. Jauni žmonės verčiami rinktis ne pagal savo poreikius, o pagal galimybes. Visame civilizuotame pasaulyje tokios situacijos nėra.
Nors sakoma, kad reformos priėmimas nedarė įtakos studentų emigracijai, bet pavyzdžiai rodo, kad pokyčiai vyksta. Pernai Didžiosios Britanijos universitetus pasirinko apie 900 studentų ir tas skaičius yra vis sparčiai auga. Manau, kad dabar tas stojančiųjų skaičius bus dar didesnis. Deja, jie negrįš, nes nemato savo gyvenimo Lietuvoje ir didžioji dalis jaunų žmonių yra prarandami negrįžtamai. Vyksta tik vienpusis procesas.
Olga Suprun Studentų skirstymas į valstybės finansuojamus ir nefinansuojamus - diskriminacija
Šiuo metu yra patobulinta tik stojimo tvarka, skirtos tikslinės dotacijos konkrečioms studijų programoms kaip valstybės prioritetinėms sritims. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos, istorijos programoms, menų kryptims. Pernai Žemės ūkio universitetas liko be studentų krepšelių.
Paradoksas, lyginant su abiturientų skaičiumi Lietuvoje, studentų krepšeliai skiriami mažiau nei pusei abiturientų. Visi kiti turi studijuoti savo lėšomis. Mano įsitikinimu, toks studentų skirstymas į valstybės finansuojamus ir ne, yra žmonių diskriminacija. Tuo labiau, kad savo lėšomis studijuojančių žmonių sumos siekia nuo beveik 4 tūkst. iki 18 tūkst. litų per metus. Natūralu, jog dauguma renkasi pigesnes studijas.
Humanitarinės studijos Lietuvoje kainuoja ženkliai mažiau nei kitos studijų kryptys, tad studentai negavę krepšelio ir renkasi tokio pobūdžio studijas. Toks užburtas ratas ir daro įtaką didesnei humanitarinių mokslų paklausai.
Kitais metais bus didelių problemų su studentų rotacija. Mokslo ir studijų įstatymas (70str.) numato studentų rotaciją po dviejų metų, kai studentai gavę vadinamąjį studijų krepšelį gali netekti valstybinio finansavimo tuo atveju, jei jų visų egzaminų bendras vidurkis bus daugiau nei 20 proc. mažesnis už grupės bendrą vidurkį. Pagal tokią skaičiavimo formulę, valstybės finansavimą gaunantis studentas gali jį užsitikrinti net su bendru vidurkiu, kuris siekia vos 6, o tas, kuris studijuoja toje pačioje grupėje savo lėšomis ir geresniu egzaminų vidurkiu vis tiek turės mokėti už mokslą. Toks jau rotacijos skaičiavimo mechanizmas, tokia sistema.
-
Bilieto kaina aukštojo mokslo reformos traukinyje
Aukštojo mokslo reforma švenčia vienerių metų gimtadienį. Švietimo ir mokslo ministerijos sūpuojamas kūdikis buvo ne visų laukiamas akademinėje šeimoje, ne visi džiaugėsi ir per jo jubiliejų. Nors praėjo tik metai, kai kurie reformos rezultatai išryškėjo labai greitai, kitų reiks dar keletą metų palaukti.
Kaip ir reikėjo tikėtis, per šiuos mokslo metus padaugėjo į užsienį išvykusių jaunuolių skaičius, kurie nenorėjo mokėti tūkstančių už aukštąjį mokslą Lietuvoje. Tačiau padaugėjo ne taip drastiškai, kaip buvo galima tikėtis. Tą patvirtino ir Finansų ministerijos pateikti duomenys – valstybės biudžetas gavo gerokai daugiau pajamų iš studentų kišenės nei buvo planuota. Tai reiškia, kad daugiau studentų nei manyta pasirinko mokamas studijas Lietuvoje arba jaunuoliai pirmenybę teikė brangesnėms programoms. daugiau…
Nuomonės:Nerijus Mačiulis Verta mokėti už žinias, o ne diplomą
Tik už diplomą niekada neverta mokėti. Deja, Lietuvoje dažniausiai mokama už diplomą, o ne už kompetencijas įgyjamas universitete. Nemokamas mokslas, kaip ir visa kita pasaulyje, labai retai būna geras – dažniausiai minimos Skandinavijos šalys yra labiau išimtis, o ne taisyklė.
Besiruošiantys studijuoti turi atsakyti sau į klausimą, ar jis nori nemokamo diplomo, ar nori investuoti į savo išsilavinimą ir kompetencijas, kurios ateityje su kaupu kompensuos investicijas. Kai kuriems studentams pradėjus dirbti dar paskutiniais studijų metais jų finansinis indėlis sugrįžta net nepasibaigus studijoms. Paskutiniais „Valstybės“ žurnalo duomenimis ISM absolventai uždirba daugiausiai (lyginant su kitais Lietuvos universitetas), todėl įmokos už studijas tikrai atsiperka.
Olga Suprun Studentai palikti likimo valiai ir nežino, ar jų studijos atsipirks
Lietuvoje yra didžiulė problema, kad niekas neteikia garantijų, ar studentų studijos atsipirks. Studentai yra palikti likimo valiai, apeliuojama, kad jie subrendę, racionalūs individai, kurie turi investuoti į save ir tikėtina, kad gaus darbą.
Bet gali būti taip, kad studentas ims paskolą, mokės už brangias studijas ir vis tiek liks be darbo. O paskola vis tiek turi būti grąžinama. Anglijoje yra visiškai kitokia sistema, ten, paskolos grąžinimas yra siejamas su asmens gaunamomis pajamomis. Jeigu asmuo negauna 15 tūkst. svarų sterlingų per metus, studentas skolos neprivalo grąžinti, jei pajamos didesnės – pradeda po truputį atiduoti ir tai išskaičiuojama iš atlyginimo kaip pajamų mokesčio dalis.
Kuo didesnis atlyginimas gaunamas, tuo daugiau tos paskolos grąžinama. Svarbu paminėti, kad bankai nesipelno iš tokios situacijos, reikia susimokėti tik nedidelį administravimo mokestį, kuris siekia apie 1 proc. ar daugiau procentų, Lietuvoje – buvo apie 11 proc. reformos pradžioje, dabar – sumažėjo iki 6-5 proc. ir jau studijų metu reikia po truputį gražinti paskolas. Neatsižvelgiant į studentų galimas pajamas ateityje, paskola vis tiek turės būti grąžinama.
Ieva Dičmonaitė Stugijų kaina neatitinka kokybės
Lietuvoje aukštasis išsilavinimas kainuoja beveik tiek pat arba net ir daugiau nei užsienyje, tačiau skirtumas tarp gaunamų žinių yra didžiulis. Nemaža dalis abiturientų renkasi studijas kitose šalyse, kur, net ir mokėdami už studijas, gauna geresnį išsilavinimą, tinkamas socialines sąlygas bei darbdavių palankiau vertinamą diplomą. Lietuvoje įmonės savo darbuotojų gretose nori matyti magistro laipsnį arba užsienyje įgytą aukštąjį išsilavinimą turinčius asmenis. Nepaisant to, magistro laipsnį turintys asmenys atlieka žemesnio išsilavinimo reikalaujančius darbus.
Studijų kainos Lietuvoje realiai neatitinka suteikiamos studijų kokybės. Studentai turi mokėti kelis kartus didesnes sumas, nei buvo mokama iki reformos, tačiau studijuoja pagal tokias pačias studijų programas kaip ir anksčiau įstojusieji. Darbo rinkoje „iki reforminiai“ ir „po reforminiai“ absolventai bus vertinami vienodai.
Studentai gali gauti valstybės garantuojamą paskolą studijų kainai apmokėti, tačiau palūkanas, viršijančias valstybės kompensuojamąją ribą, reikia mokėti jau studijų metu. Paskolų palūkanos, lyginant su pernai metais, smarkiai sumažėjusios, tačiau šis „džiaugsmas“ laikinas ir nėra garantijos, jog jos vėl nešoktels iki 11 proc. ar daugiau. Be to, baigus studijas, nepriklausomai nuo to, ar absolventas įsidarbino ar ne, paskolą grąžinti privalo.
Nuo pat pradžių sakėme, jog studijos nėra prekė, kurią galima nusipirkti, tačiau kuo toliau, tuo labiau panašėja į būtent tokią sistemą: studentas perka, aukštoji mokykla parduoda. Sandėrio objektu tampa diplomas, turintis garantuoti tolimesnę žmogaus ateitį. Nėra galvojama nei apie studentui suteikiamą išsilavinimą, nei apie aukštojo mokslo, kaip pagrindinio BVP kūrėjo Lietuvoje, poziciją.
-
Kas sems naudą mokslo ir verslo slėniuose?
Daugiausia studentų Europoje, daugybę aukštųjų mokyklų ir 300 tūkst. bedarbių turinti Lietuva žengia nauju keliu bandydama suvienyti verslo, mokslo ir aukštųjų mokyklų bendruomenių pastangas plėtojant ekonomiką. Praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje įsibėgėjo ilgai lauktas mokslo, studijų ir verslo slėnių sutarčių dėl projektų finansavimo ir administravimo pasirašymas.
Lietuvoje kuriami penki slėniai, kuriose kartu galės dirbti mokslininkai, verslininkai ir akademinė bendruomenė. Po du slėnius veiks Vilniuje ir Kaune, o vienas – Klaipėdoje. Šių slėnių projektams iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos biudžeto lėšų paskirtaskirta daugiau kaip milijardas litų. Švietimo ir mokslo ministerija tikina, kad tai bus rekordinio dydžio investicijos į mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą. daugiau…
Nuomonės:Virginija Būdienė Pagrindinis mokslo slėnių tikslas – mokslo ir verslo bendradarbiavimas
Man regis, kad situacija dėl mokslo slėnių kūrimo gerėja. Konkrečios sutartys jau yra pasirašomos, investicijos daromos, mokslų institutų stambėjimas vyksta, vadinasi, reikalai pajudėjo.
Aš turiu nuogąstavimų tik dėl mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei sąveikos, šitų modelių Lietuvai dar reikėtų paieškoti. Svarbu, kad tai nebūtų vien tik į universitetų infrastruktūrą įdėti pinigai, bet ir nauda Lietuvos ekonomikai. Jeigu tai tebūtų naujos infrastruktūros sukūrimas, studentams būtų gerai, jie turėtų geras patalpas, geras laboratorijas.
Bet mokslo slėnių pagrindinė mintis yra bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslo, kad kuo daugiau mokslo laimėjimų ateitų ir modernizuotų verslus. Mokslo pagrindu, rezultatais turi remtis diegiamos inovacijos. Norint tai įgyvendinti, būtinai reikia įdėti papildomai energijos abiem ministerijoms – tiek Švietimo ir mokslo, tiek ir Ūkio, ypač pastarajai, kad būtų vystomas taikomasis mokslas. Tai slėniuose yra labai svarbu.
Taip pat svarbu ir nedidelių įmonių inkubacija, kurios vėliau gali peraugti į rimtas, dideles įmones. Žinoma, dalis gali ir žlugti, bet kai kurios tikrai gali peraugti į sėkmingą verslą mūsų šalyje.
Eugenijus Mačikėnas Mokslo ir verslo bendradarbiavimas vyksta jau dabar
„Santakos“ slėnyje yra numatyti keli projektai. Tai trys atviros prieigos centrai – KTU nacionalinės atviros prieigos centras, Kauno medicinos universiteto naujausių farmacinių technologijų centras ir Ateities energetikos atviros prieigos centras.
KTU atviros prieigos centras yra projektuojamas, rengiama dokumentacija rangovo konkursui, patvirtintas sklypo detalusis planas, užsakinėjama įranga centrui. Medicinos universiteto farmacinių technologijų centro statybos darbai jau prasidėjo, tai bus naujas pastatas prie Kauno klinikų. Ateities energetikos centras bus Lietuvos energetikos institute, ten rengiami dokumentai įrangai pirkti.
Šalia infrastruktūros statybos, įrangos pirkimo darbų, vyksta ir darbas pačiame slėnyje. Juk slėniai nėra vien tik infrastruktūros objektai ir nauja įranga, pirmiausia tai mokslo, verslo ir studijų integracija, o ji jau vyksta. Buvau seminare Vilniuje, kuriame kartu su IBM atstovais buvo svarstomos galimybės steigti mokslinių tyrimų centrą. Jie planuotų atsiųsti savo mokslininkų ir būtų stengiamasi atrasti sąlyčio taškus, atliekami bendri tyrimai ir ieškoma tokių sprendimų, kurie duotų didžiausią naudą.
Mokslo slėniai yra visų pirma mokslinių tyrimų centrai, kuriuose bus sukoncentruotas Lietuvos mokslininkų potencialas, geriausi mokslininkai, tikimasi, kad dirbs ir užsienio mokslininkai, nes jau dabar Lietuvos mokslininkai turi pakankamai kontaktų, bendrų tyrimų tarptautinėje erdvėje. Tikimasi, kad centruose dirbs ir užsienio partneriai, kitų šalių mokslininkai.
Mokslo centrai pasižymės tuo, kad pakankamai didelė finansavimo dalis bus skirta naujausiai mokslinei įrangai pirkti. Negaliu pasakyti, kaip yra kituose slėniuose, bet "Santakos“ slėnyje du trečdaliai viso finansavimo bus skirta įrangai pirkti, o tik trečdalis infrastruktūrai. Iš pačių naujausių įrenginių ir mokslininkų koncentracijos daug naudos galės pasisemti aukštosios mokyklos, kadangi universiteto studentai irgi turės priėjimą prie naujos, modernios įrangos, galės susipažinti su ja, atlikti praktiką. Verslas turės galimybę pasinaudoti mokslinių tyrimų rezultatais ir tuo pačiu mokslininkams bus paprasčiau spręsti mokslinių rezultatų realizacijos problemą.
Tikimės, kad dėl to kils ir šalies ekonomika. Iš mokslo slėnių veiklos turėsime daug sričių apimančios naudos. Tikrai nebus taip, kad pastatysime naujus pastatus, įsigysime naujausių technologijų, nes jau dabar tikrojo darbo procesai – mokslo, verslo ir studijų bendradarbiavimas – vyksta pakankamai intensyviai.
Gediminas Kirkilas Dabartinė valdžia gaišta laiką peržiūrinėdama parengtus projektus
Po ilgų diskusijų modelis įkurti penkis mokslo ir verslo slėnius Lietuvoje buvo pasirinktas atsižvelgiant į universitetus ir regionus. Pirma pasirinkti trys regionai – Vilniaus, Kaunas ir Klaipėda. Tuomet pradėta Vilniuje ir Kaune tartis su aukštosiomis mokyklomis, kaip jos galėtų jungti savo pastangas, šiame procese dalyvavo ir institutai. Taip ir susiklostė, kad Vilniuje ir Kaune susikūrė po du mokslo ir verslo slėnius. Bet tai nereiškia, kad ateityje negalima jų jungti.
Tai tik pirmasis etapas, kito etapo metu, jeigu viskas vyks gerai ir bus finansuojama pagal numatytą programą, tai slėniai galės toliau stambėti ir jungtis. Buvo pasirinktas optimalus variantas, nes didesnė problema buvo institutai, kai pradėta kalbėti dėl stambinimo, sujungimo. Aukštosios mokyklos buvo lankstesnės.
Dabartinė valdžia labai daug laiko sugaišo, bandydama peržiūrėti tuos parengtus projektus. 2009 metus mes praradome, nes slėniai beveik nebuvo finansuojami taip, kaip buvo numatyta. Buvo numatyta skirti du milijardus litų Europos Sąjungos paramos. Ilgą laiką projektus peržiūrinėjo Švietimo ir mokslo ministerija, tačiau vis dėlto buvo paliktas tas pats variantas. Daug projektų dabartinė Vyriausybė arba peržiūrinėja, arba bando pateikti naujus. Gerai, kad procesas jau pajudėjo.
Kitas klausimas yra, kiek prie to prisidės mūsų verslas. Tai galbūt stabdo ir ekonominė krizė, nes dabar ir verslas bent finansiškai gali mažiau duoti. Praktiškai visuose slėniuose dalyvauja arba atskiros kompanijos, arba Pramonininkų konfederacija, kitos konfederacijos arba asociacijos. Susidomėjimas yra.
Bet galime palyginti, kiek prisideda verslo atstovai prie mokslinių tyrimų verslo slėniuose ar kitais būdais Lietuvoje ir Suomijoje. Ten verslo indėlis vidutiniškai yra apie 20 proc. Lietuvoje tas skaičius nesiekia net 2 proc. Suomijoje, tarkim, "Nokia" į mokslo tyrimus investuoja daugiau negu valstybė.
Gal mūsų verslininkai dar nepajuto konkrečios naudos, kokią gali gauti iš mokslo tyrimų. Kitas dalykas – mūsų pramonė kol kas remiasi daugiau žemesnėmis ar vidutinėmis technologijomis, o ne aukštosiomis.
-
Walter de Brouwer: norėdama tapti žinių visuomene, Lietuva turėtų atleisti pusę mokytojų
Jei Lietuva nori tapti pažangia žinių visuomene, kuriančia inovatyvias idėjas, pirmiausia šalyje turėtų būti atleista apie pusė pedagogų, o vaikams suteikta daugiau laisvo laiko, mano garsus Belgijos mokslininkas, verslininkas, organizacijos „One Laptop per Child“ vadovas Europoje Walter de Brouwer. Belgas, kurį dienraštis „Wall Street Journal“ yra pavadinęs vienu įdomiausių mūsų laikų mąstytojų, mano, jog tarp Europos šalių sėkmingiausiai inovacijų kūrimo keliu eina Švedija, o Lietuvos vyriausybei, siekiant pasukti šalį panašia linkme, būtina kuo greičiau imtis nepopuliarių, radikalių sprendimų. daugiau…

66.67%
33.33%
Nauji komentarai