-
Iškiliausi visų laikų JAV verslininkai
Smulkus verslas visada susiduria su lemtingu iššūkiu: net ir didžiausio ekonomikos pakilimo metu jis arba turi išaugti savo kelnes, arba žlugti. Šiame straipsnyje apžvelgiamos sėkmingiausių JAV verslininkų istorijos, kurie iš mažų kompanijų sukūrė imperijas ir jų veikla davė pradžią daugeliui didelių įmonių.
Johnas D. Rockefelleris
Johnas D. Rockefelleris buvo vienas turtingiausių žmonių istorijoje. Jo sėkmę lėmė sugebėjimas išspausti daugiausia našumo visuose verslo elementuose. Jo pastangomis „Standart Oil“ tapo didžiule imperija, kuriai apibūdinti ekonomistai sugalvojo žodį monopolija. Kitas vertus, Johnas D. Rockefelleris niekada nebuvo naftos baronas, kuris siurbė pinigus tik iš eilinių vartotojų. Jo veikla numušė naftos kainas iki kiekvienam JAV gyventojui prieinamų. Rockefellerių giminė iki šiol yra siejama su tokiomis bendrovėmis kaip „Exxon“ ir „Conoco“. daugiau…
-
Sėkmės receptas Las Vegase
Viena Las Vegaso kavinė rado būdą, kaip sunkmečiu ne tik nenusiristi į bedugnę, bet ir praplėsti savo verslą. Debbie Sofer Roxarzade prieš trejus metus atidarė greito maisto užkandinę „Rachel’s Kitchen“. Kai JAV ištiko recesija, moteris ryžosi plėsti savo verslą pagal franšizę. daugiau…
-
Japonijos ekonomika gniuždo smulkiuosius verslininkus
Mažosios Japonijos įmonės krenta kaip lapai rudenį. Ir tai nėra tik pastarosios krizės padarinys. Per pastaruosius 20 metų šalyje verslo subjektų sumažėjo net 800 tūkst. Gamybos sektoriuje bendras įmonių skaičius sumenko trečdaliu palyginti su praėjusio amžiaus devintuoju dešimtmečiu. Iš prekybos verslo pasitraukė net 1,5 milijono smulkiųjų verslininkų.
Be to, įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų, Japonijoje patiria daug didesnių nuostolių nei didelės. Smulkiųjų verslininkų apimtys per daugiau kaip 20 metų sumažėjo penktadaliu, o stambiųjų – tik 3,5 proc.
Daugelis nedidelių įmonių savo veiklą pradėjo iškart po karo. Tada didelio kapitalo įkurti verslą nereikėjo. Bankai finansavo įvairias įmones, o dažniausiai reikalaujamas užstatas buvo nekilnojamasis turtas. Smulkiesiems verslininkams skaudžiai atsirūgo NT burbulo sprogimas 1991 metais, po kurio daugelis nesugebėjo atsitiesti. Smulkiuosius dusino ir sugriežtėjęs bankų požiūris, mat patys bankai per krizę patyrė nemažai nuostolių. daugiau…
-
Trys dideli verslai, kuriuos sukūrė maži pinigai
Pradėti verslui reikalingi pinigai arba dideli pinigai. Dažniausiai pradedantysis verslininkas turi verstis savo jėgomis, nebent jam pasiseka patraukti investuotojų ar verslo angelų dėmesį. Kita vertus, pilnos kišenės pinigų tikrai negarantuoja, kad naujoką lydės sėkmė. Pinigų trūkumas verčia daugiau mąstyti ir suktis greičiau už turčius. Pristatome tris įmones, kurių savininkai verslą pradėjo su nedidele suma grynųjų, bet tapo milijonieriais. daugiau…
-
Kodėl verta dirbti namuose
Norint pradėti savo verslą nebūtina pirmiausia stačia galva pulti ieškoti biuro, samdyti interjero dizainerio ir apstatyti kontoros gražiais baldais. Apsidairykite namuose – virtuvė, svetainė, garažas ar net miegamasis gali tapti puikiais jūsų verslo pamatais. daugiau…
-
Prasideda lauko kavinių sezonas
Nuo gegužės 1-osios visoje Lietuvoje pradeda veikti lauko kavinės. Daugiausia jų yra didžiuosiuose miestuose, taip pat kurortuose. Joms įrengti leidimus išduoda savivaldybės. daugiau…
Nuomonės:Eglė Dilkienė Senamiestyje – kliūtys verslininkams
Vilniuje lauko kavines atidarantys verslininkai susiduria su problemomis. Dar nuo 1994-1995 metų yra nepasikeistos Senamiesčio statybos ir tvarkymo taisyklės. Nors jos jau atgyvenusios, Vilniaus miesto savivaldybė bando taikyti apribojimus ir neleidžia lauko kavinėms laisvai kurtis.
Problemų kyla dėl pakylų, tvorelių, stogelių įrengimo. Senamiestyje nelygus grindinys, o norint įrengti pakylą, reikia įdėti daug pastangų. Savivaldybės architektai neleidžia to daryti. Jau ne pirmus metus kalbame apie tas taisykles, klausinėjame, kada jos bus keičiamos, taps aiškios.
Prieš mėnesį buvome susitikę su Vilniaus miesto meru, jis pritarė, kad reikia skubiai keisti dabar galiojančias taisykles. Tačiau net jeigu jos bus pakeistos, šį sezoną vis tiek negalios.
Tačiau mums pavyko išsireikalauti, kad konkursą laimėjusi kavinė galėtų lauke įsikurti trejiems metams. Anksčiau konkurse reikėjo dalyvauti kasmet, kasmet išsiimti leidimus ir t.t.
100.00%
0.00%
Loading ...
-
Kainas diktuoja didieji tiekėjai
Lietuvos gėlių augintojai ir pardavėjai džiaugiasi kiek atsigavusia prekyba. Tiesa, šįmet žmonės dairosi pigesnių gėlių.
Kadangi didelė gėlių dalis į Lietuvą atkeliauja iš Nyderlandų, lietuviai ekonominį sunkmetį pajuto tiek, kiek jis palietė olandų gėlių augintojus ar pardavėjus.
Lietuvoje taip pat smuktelėjo pardavimai, ypač sunki buvo pavasario pradžia. Prekybininkai pastebi, kad žmonės aktyviau gėles perka tik per įvairias šventes.
„Dabar sunkiau tiek mums, tiek žmonėms, kurie perka iš mūsų gėles ir jas parduoda turgeliuose. Šiuo metu jaučiamas šioks toks pagyvėjimas, nes prasideda lauko gėlių prekyba“, – sakė gėlių centro „Floriada“ pardavimų vadybininkas Tomas.
Gėlių kainos priklauso nuo to, už kiek jas parduoda olandai. Jeigu ten gėlės pinga – pinga ir Lietuvoje, jeigu brangsta – brangiau moka ir Lietuvos pirkėjas. Kainos šokteli ir tuomet, jeigu prekybininkai pritrūksta kažkokios rūšies gėlių.
„Floriados“ atstovas pripažino, kad pirkėjai ieško pigesnių gėlių. Pasak jo, pigiau galima įsigyti paprastų, ilgiau pastovėjusių ar tiesiog prekinę išvaizdą praradusias gėles. Kartais jos parduodamos už pusę kainos.
Populiariausios Lietuvoje ir toliau išlieka rožės. Prekybininkai jų išparduoda tiek, kiek atsiveža. Šiuo metų laiku itin populiarios tulpės. Pirkėjai gali įsigyti tiek olandiškų, tiek lietuviškų. Pastarosios nors kainuoja kiek brangiau, tačiau yra šviežesnės ir gražiau atrodo.
Bendrovės „Žiežmarių gėlės“ direktorius Marius Muižinikas pastebi, kad ir sunkmečiu žmonės nelinkę atsisakyti gėlių.
„Gėlių rinka Lietuvoje nesumažėjo, bent jau mums taip atrodo. Visos gėlės išlieka populiarios, jų turime apie 80 rūšių. Mūsų gėlės nei pabrango, nei atpigo. Mes jas parduodame panašiomis kainomis kaip ir praėjusiais metais“, – kalbėjo M. Muižinikas.
Bendrovės išaugintų gėlių bei dekoratyvinių augalų ištisus metus galima įsigyti visoje Lietuvoje.
Pasak bendrovės vadovo, gėlių auginimas Lietuvoje tikrai turi perspektyvų. Todėl jau šiuo metu jie investuoja į pastatų atnaujinimą, žada statyti šiltnamius ir plėsti veiklą.
-
Gėlių augintojams – naujos viltys
Šiandien Nyderlanduose šurmuliuoja tradicinis gėlių paradas „Bloemencorso“. Kasmet pasižiūrėti įspūdingo dydžio gyvų gėlių kompozicijų susirenka tūkstančiai gėlių mylėtojų iš įvairių šalių.
Nyderlandai yra vieni didžiausių gėlių eksportuotojų pasaulyje. Toks paradas vietiniams gėlių augintojams ne tik akiai maloni šventė, bet ir verslas. Olandai neriasi iš kailio, kad kuo įspūdingiau pasirodytų. Ir tai savaime suprantama: keliaujančios milžiniškos gėlių kompozicijos – nemokama reklama jų produkcijai.
Gėlių paradas nukeliauja maždaug keturiasdešimt kilometrų, pakeliui aplankydamas įvairius miestus ir miestelius, kuriuose iš anksto apsistoja turistai iš viso pasaulio. Paradas tradiciškai prasideda po devintos valandos ryto Nordveike, prie Šiaurės jūros, o baigiasi Harleme jau leidžiantis saulei.
Nors kasmetinis gėlių paradas Nyderlanduose sulaukia didžiulio susidomėjimo, tačiau pastarieji metai vietiniams gėlių augintojams nebuvo patys geriausi. Sunkmetis neaplenkė ir jų.
Praėjusių metų pirmąjį pusmetį tulpių, rožių ir kitų gėlių augintojų pardavimai sumažėjo maždaug 11 procentų. Taip pat teko beveik dešimtadaliu sumažinti gėlių kainas, sumažėjo prekybos apimtys Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje ir kitose šalyse.
Tai gerokai atsiliepė gėlių augintojų piniginei. Nyderlandų gėlių ir augalų valdybos duomenimis, per pusmetį pardavimai vidutiniškai sumenko nuo 1,83 mlrd. eurų iki beveik 1,63 mlrd. eurų.
Tačiau pastaruoju metu olandų spaudoje vis dažniau pasirodo gėlių augintojams palankių naujienų.
Portalo www.vakbladvoordebloemisterij.nl duomenimis, Nyderlandų finansų grupė ING apskaičiavo, kad 2009-ųjų pradžioje smukęs gėlių eksportas šių metų pabaigoje jau turėtų atsigauti. Nors greito kilimo tikėtis neverta: gėlių rinka vidutiniškai augs ne daugiau kaip 4 procentus, tačiau tai – jau teigiami rezultatai. Finansų specialistai taip pat prognozuoja, kad turėtų atsigauti ir eksportas į Jungtinę Karalystę bei Rusiją
Nuomonės:Milda Palilionytė Žavi olandų verslumas
Olandiškų gėlių tradicija neatsiejama nuo olandiškos langų nedangstymo tradicijos. Pirmiausia dėl to, te niekas neįsižeidžia, kad dauguma olandų turi ekshibicionistinių polinkių.
Jei kada eisite pro šalį, būtinai žiūrėkite: kaip jie darniai gyvena („atitrauktų užuolaidų politika“, kartais šviesiuoju paros metu galiojanti net ir miegamuosiuose), kad jiems svarbus šeimyniškumas (vidury svetainės – didžiulis pietų stalas), koks puikus jų išsilavinimas (knygų lentynos, lūžtančios nuo jų turinio).
Dėl išsilavinimo ginčytis neverta, nes net ir nebaigę aukštojo mokslo olandai dažniausiai būna labai verslūs. Puikiausias žinių iš kartos į kartą perdavimo ir apsukrumo įrodymas – olandiškos gėlės.
Kasmetiniame parade „Bloemencorso“ dargi patenkinamas bene įgimtas olandų noras pasirodyti. Prie visa to pridėjus estetinį pasitenkinimą, svaiginančius kvapo ir skonio pojūčius, galima drąsiai teigti, kad gėlės jas auginantiems olandams yra jų gyvenimo būdas. Nepaprastai spalvingas ir išraiškingas, kaip kad šiemetinės temos „Kelionė per Europą“ eksponatai.
100.00%0.00%
Loading ...
-
Mokslininkė: Sąvartynuose dirbantys žmonės jaučiasi nepriklausomi
Sąvartyno verslo ypatumus komentuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė Donata Petružytė:
Kariotiškių sąvartyno atliekų rinkėjai buvo normalūs, paprasti žmonės, turintys savo šeimas, namus, gyvenantys aplinkiniuose kaimuose, miesteliuose, net ir miestuose, kurie ten atvažiuodavo užsidirbti. Dalis buvo benamių, kurie sąvartyne gyveno, tai gal kiek specifinė grupė buvo. Bet kaip ir kiekvienoje aplinkoje, taip ir čia – reikia eiti, bendrauti, užmegzti ryšį, prisijaukinti, pelnyti pasitikėjimą. daugiau…
Nuomonės:Gintaras Rutkauskas Prie metalo supirktuvių eilės nutįsta, nors kainos ir sumažėjusios
Privačių asmenų atnešami metalo laužo kiekiai į supirktuves pastaruoju metu labai padidėjo. Labiausia tai priklauso nuo oro sąlygų, atėjus pavasariui pradėjo kiekiai didėti. Kainoms tai irgi turi įtakos, jos sumažėjo, bet kainos visada svyruoja, niekada nebūna stabilios.
Bet labiausia į supirktuves atnešami metalo laužo kiekiai priklauso nuo sezoniškumo, dabar turime apsivalymą po žiemos. Praeis dar mėnuo, gal šiek tiek daugiau ir vėl bus kur kas mažiau superkama. Taip būna po kiekvienos žiemos, tokią turime nuolatinę tendenciją.
Tai, kad superkami kiekiai auga, galima su daug kuo susieti, ir su ekonominiu sunkmečiu, ir su oro sąlygomis. Kad ir kas tai lemtų, tačiau dabar augimas yra. Matydamas, kad daugiau, įvairesnių žmonių atvažiuoja, aš manau, kad ekonominis sunkmetis tam turi įtakos, nes visi nori įsitraukti, ką turi, ir parduoti.
Kainos, palyginti kokios buvo prieš porą metų, dabar yra tikrai gerokai mažesnės. Bet eilės prie supirktuvių tikrai susidaro. Ir dabar turime susidariusią nemažą eilę.
100.00%0.00%
Loading ...
Rimantas Gaudutis Visi stiklo taros supirktuvių klientai – nuolatiniai
Stiklo taros supirktuvės gyvuoja, klientų gausėja. Visada norisi, kad jų būtų dar daugiau, bet džiugina tai, kad žmonės domisi šia paslauga, jiems darosi aktualu žinoti, kur tos pakuotės, atliekos patenka, kad neišvežamos į bendrus sąvartynus ar pakeles, o vežamos perdirbti. Tai darosi vis svarbiau žmonėms.
Kaip ir kiekvienais metais, žiemą klientų turėjome mažiau, nes prasti orai, sniegas, šaltis, o ir vartojimo įpročiai truputį pakinta. Pavasarį, atšilus orams, visi tvarkosi, piknikai, gamta, tai ir pakuočių kiekiai didėja.
Visus savo klientus galime pavadinti nuolatiniais, nes žmogus, pamatęs, kad yra galimybė tokiu būdu atsikratyti atliekomis, daro tai nuolat. Yra ir benamių, nuo to nepabėgsi. Bet tų žmonių, kurie renka butelius ir atneša jų daugiausia parduoti, negalėčiau pavadinti asocialiais. Neretai tai vargingai gyvenantys žmonės, praradę darbus, turintys kitokių problemų, tikrai ne narkomanai ar prasigėrę. Esu girdėjęs, kad jie per dieną uždirba apie 40 litų.
Mes pradėjome veiklą nuo Vilniaus miesto, bet dabar jau turime ir mobilias supirktuves. Jau esame važiavę į Vilniaus rajoną – Rudaminą, Skaidiškes, tai pastebėjome, kad žmonės tikrai turi daug problemų su atliekomis, ypatingai regionuose, juk pakelės, pamiškės pilnos šiukšlių. Todėl žmonės išties džiaugsmingai reagavo į mūsų atvykimą. Ekonominis tokių mobilių supirktuvių aspektas dar miglotas, bet matome perspektyvą. Ir ne tiek ekonomine, bet labiau ekologine prasme – gal bus mažiau atliekų pakelėse. Jeigu kiekvienas aplink save susitvarkytų, ką ir turėtų daryti, tai rezultatas būtų geras. Todėl mes ir toliau vyksime su mobiliomis supirktuvėmis į regionus.
85.71%14.29%
Loading ...
Gintaras Čukauskas Protingų ir tvarkingų žmonių sąvartyne nebūna
Tokių sąvartynų žmonių, kokie būdavo Kariotiškių sąvartyne, Kazokiškėse nėra. Mes patys tikrai nerūšiuojame atvežamų atliekų, nei samdome žmones, kad jie tai darytų. Mes neturime to daryti, juk tai papildomi kaštai. Mūsų darbas yra priimti tas atliekas, kurias mums atveža, ir jas sutvarkyti. O rūšiuoti ne mūsų darbas.
Juk miestuose pastatyti konteineriai, rūšiuoti turi patys gyventojai. O tai dabar mes pradėsime tą daryti, samdysime žmones, rūšiuosime, mokėsime jiems atlyginimus, mums to tikrai nereikia. Mūsų pareiga sutvarkyti atliekas taip, kaip priklauso pagal sąvartyno eksploatavimo taisykles. Kokios tos atliekos atvažiuoja, tokias sutvarkome, į turinį nelendame. O gyventojai turi patys rūšiuoti, vežėjai, surinkėjai gali rūšiuoti, nes kuo mažesnį kiekį atveš, tuo reikės mažiau mokėti. Bet tai jau jų problema.
Ačiū Dievui, mes išgyvendinome rinkėjus iš sąvartynų, nes juk patys žinote, kokie tai žmonės, koks jų mentalitetas, kokia kultūra. Prisigėręs prie traktoriaus stovės valandą ir traktorius negalės dirbti. Protingų, tvarkingų žmonių ten nebūdavo. Ten rinkdavosi tie, kurie jau taip nusigyvenę, kad eiti nebebūdavo kur. Tokių žmonių gamybinėje teritorijoje tikrai nenoriu matyti. Esu pasakęs, kad jeigu rinkėjai bus Kazokiškėse, tai manęs kaip direktoriaus nebus. Šiandien juos išgyvendinau ir esu vis dar direktorius. Ir ateityje jų tikrai nebus.
0.00%100.00%
Loading ...
-
Prekybininkų viltis – vaikai
Nors Manhatane gyvenantis 58 metų Michael‘is Rosenberg‘as, 52 metų Burhan‘as Okuyan‘as bei Yosef‘as Shimron‘as vienas kito nepažįsta, tačiau jie turi daug bendra.
Patyrę prekybininkai sunkmečiu neuždarė savo parduotuvių, o pakeitė veiklos kryptį – suaugusiems skirtas prekes ir paslaugas pakeitė reikalingomis vaikams. Tai padėjo jiems išgyventi didįjį nuosmukį, kai aplink vienas po kito bankrutavo daugybė prekybininkų.
Rosenberg‘as prekiauja drabužiais, Okuyan‘as rėmina meno kūrinius, o Shimron‘as prekiauja kompiuteriais ir moko kompiuterinio raštingumo.
Visi trys prekybininkai netruko pastebėti, kad sunkmečiu suaugusieji ima taupyti savo sąskaita, tačiau pirkti vaikams – nenustoja. daugiau…
Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga, aktualiausių įvykių analizė
2010-09-08
Nusiųsti saitą
Spausdinti
Komentuoti
Klausimų užduoti nebegalima
Kraunasi ...
Nauji komentarai