-
Prancūzijos virtuvių imigrantai kovoja už lygias teises
Prancūzai labai didžiuojasi savo virtuve, į Prancūziją – turistų labiausiai lankomą pasaulio šalį – kasmet sutraukiančią milijonus jos gerbėjų. Retas turistas pagalvoja apie tai, kad prancūziškus patiekalus dažniausiai jam ruošia imigrantai iš Afrikos bei Azijos. Profsąjungų teigimu, nemažai šių indų plovėjų, valytojų, virėjų, net virtuvės šefų vis dar dirba nelegaliai, nors ir moka mokesčius valstybei.
-
Sarkozy tautai aiškinsis tiesioginiame eteryje
Prancūzijos prezidento gyvenime – šiokia tokia krizė. Dėl su kosmetikos milžine „L‘Oreal“ susijusio nešvarių lėšų skandalų Nicolas Sarkozy turėjo atšaukti romantišką savaitgalį su Carla Bruni prancūzų rivjeroje, o dabar dar ir turės ruoštis tiesioginio eterio išbandymams.
-
Prestižinis Prancūzijos dienraštis tiesia elgetos kepurę
Prestižiškiausias Prancūzijos dienraštis „Le Monde“, atsidūręs ties bankroto riba, ieško kelių iš krizės. Kontrolinio akcijų paketo perdavimas privatiems investuotojams gali reikšti daugiau nei 60 metų trukusios laikraščio savivaldos pabaigą. daugiau…
-
Alternatyvi investicija: lietuviška vyno investuotojo kasdienybė
Ankstesniuose straipsniuose pažvelgėme į kvapnų aukščiausios klasės vyno investuotojų pasaulį, papasakojome, į ką turi atsižvelgti šia gurmaniška investicija susidomėjęs žmogus. Šiandien domimės situacija Lietuvoje.
Pasaulyje yra trys grupės vyno pirkėjų. Tai vyno mėgėjai, kurie perka šį gėrimą, kad galėtų juo mėgautis; vyno kolekcininkai, kurie jį perka į savo rūsius, neketindami jo vėliau parduoti. Trečia kategorija – investuojantys į vyną ir turintys tikslą iš jo uždirbti. Įdomi detalė: jie gali net nebūti vyno mėgėjais – net ir nemėgstantys vyno žmonės pasirenką jį, kaip vieną investavimo priemonių. Lietuvoje tokius žmones galima suskaičiuoti ant pirštų. Vienas jų – teisininkas Paulius Gruodis. daugiau…
Nuomonės:Paulius Gruodis Vyno rinkos
Ameniškai aš naudojuosi Didžiosios Britanijos vyno brokerio paslaugomis - perku vyną, kuris yra užsienyje. Esu bandęs ir en premeur vynus ir jau išpilstytus vynus. Kai kurių mano turėtų 2007 metų Pietinės Ronos regiono vynų vertė išaugo net penkis kartus - nuo 600-700 svarų už dėžę iki kelių tūkstančių.
2009 birželį Clos St. Jean geriausio vyno dėžę pirkau už 900 eurų. Dabar ji kainuoja beveik 4000 svarų. Vertė išaugo beveik 5 kartus net nepraėjus metams. Taip įvyko nes praėjusių metų lapkritį Robertas Parkeris šį vyną įvertino 100 balų. Kai rinkausi vyną, sekiau informaciją - Parkeris jau buvo ragavęs šio vyno ir vertino potencialiai labai aukštais balais. Lapkritį jis perragavo, įvertino 100 balų ir kainos pakilo dramatiškai. Spekuliacinėje rinkoje šie vertinimai turi labai didelę įtaką.
Parkerio vertinimas nustato vyno kainą, nepaisant to, kad kiti garsūs kritikai jį gali vertinti žemiau. Jis yra vyno rinkos dievas, dėl to turintis labai daug priešų, nes iškraipo rinką. Jis turi savo kryptį ir asmeninį skonį ir jei konkretus, nors ir nuostabus vynas, nepatenka į jo subjektyvią skonio kategoriją, jis nebus gerai įvertintas. Atsiranda kontraversija, bet investavimo į vyną atveju Parkerio nuomonė yra be galo svarbi.
Dabar kyla daug isterijos yra dėl 2009 metų Bordo regiono vyno, kuris turėtų atkeliauti 2011 metais. Eilė kritikų jau yra ypatingai gerai apie jį pasisakę, tačiau gamintojai dar laukia. Jie laukia Parkerio – jei jam bus gera nuotaika ir jis vėl sudalins 100 balų, tuomet kaina šoks, tarsi ant mielių. Tačiau niekas nežino, ar taip bus. Parkerio įtaka vyno kainoms yra fundamentali.
-
Kaip įsigyti svajonių namą?
Ar įmanoma įsigyti namą Prancūzijoje, Gaskonės provincijoje, kai tau vos 24 metai? Pasirodo, taip.
Tai savo pavyzdžiu įrodė Amy Drillsma-Milgrom. Ryžtas ir mokėjimas taupyti padėjo merginai įgyvendinti savo svajonę – ji ką tik įsigijo svajonių namą nuostabioje Gaskonės provincijoje.
Pirmą kartą į Gaskonės provinciją Amy atvyko būdama šešiolikos. Vasaros atostogų metu ji dirbo namų ruošos pagalbininke anglų šeimoje.
„Aš per daug nesirūpinau rėkiančiais kūdikiais ir negaminau maisto. Man pasisekė, kad patekau į mielą šeimą, kur virtuvės vairas priklausė motinai“, – pasakojo Amy.
„Aš pasirūpinsiu namų ruoša. O tu tiesiog prižiūrėk dvi mažas mergaites. Tarsi jų vyresnė sesuo“, – pasakė šeimininkė Rebecca Rauter.
Vėliau ji tapo šeimos drauge – Amy jų namuose dirbo šešias vasaras iš eilės. Per šį laiką mergina įsimylėjo Prancūziją, jos žmones, todėl kai atėjo laikas stoti į universitetą, ji kreipėsi į Londono universiteto institutą Paryžiuje.
-
Mažas miestelis Prancūzijoje eurui užtrenkė duris
Bendra Europos Sąjungos valiuta šiuo metu patiria beprecedentį spaudimą. Euras kenčia nuo problemų Graikijoje, nerimo dėl Portugalijos ir kitų bendrų žaidimo taisyklių nesilaikančių šalių. Tarp nepasitikinčių eru – didžiausių ir tvirčiausių ES šalių žmonės. Septynis tūkstančius gyventojų turintis Prancūzijos miestelis niekada nepripažino bendros Europos valiutos.
Drabužių parduotuvės savininkė Sylvie Auteau į kasą vis dar deda frankus. „Žmonės pirmenybę teikia frankams. Juk jie yra prancūzai“, – sako verslininkė. Nors euras šalyje buvo įvestas prieš 8 metus, tačiau centrinėje šalies dalyje esančiame Leblane žmonės nesutinka juo pakeisti frankų.
Eurą kaltina dėl kainų šuolio
S. Auteau aiškina, kad verslininkai frankus priima iš gyventojų ne dėl to, kad protestuotų prieš eurą. Be to, jau ne visose parduotuvėse galima mokėti senąją prancūzų valiuta. Verslininkai taip taikosi prie vietinių nuotaikų ir nenori, kad jų verslas dėl euro nukentėtų. daugiau…
-
Aukštosios mados kova dėl išlikimo
Brangių drabužių pardavimai krizės metais gerokai sumažėjo. Dėl smukusių pajamų ir išaugusių sąnaudų net ir visame pasaulyje gerai žinomi vardai ėmė balansuoti ant bedugnės krašto, o kai kurie ir neišsilaikė versle. Tokie garsūs prekės ženklai kaip „Prada“, „Versace“ ir „Cavalli“ praėjusiais metais negarantavo sėkmės – mados namai neišvengė nuostolių. Tačiau tai dar neblogiausia, kas galėjo nutikti.
Pernai iš mados pasaulio išnyko Vokietijos mados namai „Escada“, prancūzų „Christian Lacroix“ ir japonų dizainerio Yohji Yamamoto pavardė.
Aukštąją madą dievinančioje Italijoje nuo 2007 iki 2009 metų drabužių padavimų pajamos sumažėjo 15 proc. iki 56,5 milijardų eurų. Mados prekių eksportas pernai Italijoje krito penktadaliu. Apeninų pusiasalio mados namai turėjo atleisti 14 procentų darbuotojų, o šalyje iš viso bankrutavo apie 10 tūkst. bendrovių, susijusių su šia pramonės šaka. daugiau…
Nuomonės:Pinigų Karta Pavyzdys, kaip šalies valdžia kaunasi už savo verslą
JAV prezidento Baracko Obamos administracijos plano „Cash for clunkers“ sėkmė užkrėtė ir kitas šalis ieškoti panašių būdų gelbėti svarbias pramonės šakas. Merdintys JAV automobilių gamintojai, sulaukę pagalbos iš Vyriausybės, gavo minutės pertraukėlę ir sugebėjo atlaikyti sunkiausią krizės metą. Kai kuriems prireikė ir tiesioginių injekcijų.
Tiesa, tai nebuvo panacėja ir Detroite šis pavasaris nėra pats šviesiausias, tačiau be vyriausybės pagalbos parduodant naujus automobilius JAV automobilių sostinė būtų greičiausiai bankrutavusi ir tapusi miestu-vaiduokliu. Panašiai savo automobilių pramonę gelbėjo ir prancūzai, nors už tai gavo velnių iš ES institucijų. Briuselis šiaušėsi, kad Paryžius proteguoja savus gamintojus ir dėl to nukenčia užsienio šalių gamintojai.
Kaip į tai reagavo Prancūzijos valdžia? Užsikimšo ausis ir vėl imasi tokių pačių priemonių. Šįkart prancūzai pagalbos ranką tiesia mados pramonei. Vyriausybė sutinka sunkiai besiverčiantiems dizaineriams suteikti paskolas su mažomis palūkanomis ir nesmaugti jų grąžinimo terminų. Svarbiausia, kad tik jie išgyventų ir kurtų pridėtinę vertę. Tai galime drąsiai vadini ūkio skatinimo planu. Kiek žinome tokių pavyzdžių Lietuvoje, kai visa pramonės šaka gavo paramą iš vyriausybės?
-
Paskolos graikams gali atsirūgti Vokietijos ir Prancūzijos bankams
Europos Sąjungai pirmininkaujančios Vokietijos ir Prancūzijos ryžtą gelbėti Graikiją ir taip išlaikyti stabilų eurą greičiausiai stiprina kiti motyvai. Joms reikia apsaugoti savo bankus.
Vokietijos ir Prancūzijos bankai vien tik graikams yra paskolinę 119 mlrd. dolerių. Iš viso jų paskolos ir investicijos į Graikiją bei kitas pažeidžiamoje periferijoje esančias šalis – Portugaliją, Airiją ir Ispaniją – viršija 900 mlrd. dolerių. daugiau…
-
Mūsų ekonomika atsigauna, Vokietijos – sustingus
Remiantis preliminariais Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, per ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 0,2 proc., o metinis nuosmukis per tris paskutinius 2009 metų mėnesius sudarė 13 proc. daugiau…
Nuomonės:Jekaterina Rojaka Gyventojų nuotaikų pagerėjimo galima laukti tik pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui.
Stabilizacija pakvipo net nekilnojamojo turto rinkoje - pamažu aktyvumą įgaunančios kaimynų būsto rinkos didina susidomėjimą ir Lietuvoje. Todėl pavasarį bus galima laukti pirmųjų vartojimo stabilizacijos daigų.
Nors vartotojų pasitikėjimo rodiklis sausį kiek pagerėjo - mažiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir didelį bedarbių skaičiaus augimą, šiek tiek stabilizavosi gyventojų, planuojančių įsigyti didesnius pirkinius dalis - dauguma šio indekso sudedamųjų dalių po pesimizmo šuolio rudenį tarsi grįžo į praėjusių metų vidurio lygį ir to akivaizdžiai nepakanka išjudinti iš vietos stagnuojančią mažmeninę prekybą.
Mindaugas Žilionis Bus galima kalbėt apie krizės pabaigą
Mūsų ekonomika atsigauna anksčiau negu Baltijos kaimynių - recesija, jei vertintume pagal techninius rodiklius, tetruko tik tris ketvirčius, palyginti su Latvijos ir Estijos šešiais ketvirčiais.
Jei antriniu įverčiu pasitvirtins Lietuvos BVP ūgtelėjimo IV ketvirčio duomenys, Lietuvoje bus galima kalbėti apie ekonomikos krizės pabaigą. Pirminiais duomenimis, eliminavus sezoniškumą, BVP, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, augo du ketvirčius iš eilės
.Nekilnojamojo turto kainų kritimas ir staigus kreditų ribojimas neigiamai paveikė vidaus paklausą, smarkiai sumažėjo investicijos, valstybės ir namų ūkių vartojimo išlaidos. Dabar ekonomikos atsigavimo viltys siejamos su užsienio rinkų atsigavimu ir eksporto augimu.
-
Į Prancūziją grįžtanti verslumo dvasia galėtų įkvėpti ir mus
Paprašyti įvardinti Europos šalį, nedraugiškiausią smulkiajam verslui, dauguma tikriausiai dar visai neseniai net nedvejodami būtų išpyškinę: Prancūzija.
Griežti darbo įstatymai, dideli mokesčiai ir dominuojantis valstybinis sektorius buvo pakankamai atgrasūs veiksniai, sunaikinantys bet kokį norą steigti verslą. Taip buvo. O štai 2009 m. daugiausiai naujų verslų Europoje įkurta ne bet kur kitur, o Prancūzijoje. Iš viso per metus įsisteigė 580 193 naujų bendrovių. Du trečdaliai jų – pagal naują vyriausybės numatytą statusą auto-įmonė. daugiau…
Nuomonės:Danas Arlauskas Šiuo metu steigti įmones Lietuvoje - tai kišti galvą į kilpą
Individualių įmonių steigimo ir registravimo internetu paslauga naujo verslo kūrimosi Lietuvoje nepaskatins. Šiais laikais, kai tokie nemotyvuotai dideli mokesčiai, didesnė dalis individualių įmonių savininkų yra išgąsdinti. Situacija visiškai neprognozuojama, rizika keleriopai išaugusi, todėl individualių įmonių steigimo supaprastinimas nieko neduos. Verslo aplinka yra tokia, kad įmonių steigimo palengvinimas yra tarsi kažkas tau padėtų galvą į kilpą įkišti. Popierizmo mažinimas nieko nelemia, kai tokia verslo aplinka. Na, gerai, įkursi įmonę, o kas toliau? Priėjimas prie kreditinių išteklių sudėtingas, perkamoji galia maža, mokesčiai dideli. Visos tos priežastys, kurios skatina verslo plėtrą, šiandien yra nepalankios, bet svarbiausia yra tai, kad, skirtingai nuo UAB, individualios įmonės savininkas rizikuoja visu savo turtu. Kai turtas įgijo visai kitokią prasmę, negu prieš kokius 15 metų, atsirado ir baimė jo netekti. Aš pats esu kažkada įsteigęs individualią įmonę, vėliau uždariau, nes kaip pats sakau, kol buvau nuogas basas, tai galėjau viską daryti ir nieko nebijoti, o kai šiek tiek apaugau taukais, tai man pradėjo tie taukai rūpėti, gerai su jais, šilta, bet galvoji, kad prarasti nesinori. Dirbdamas įgauni patirties, tampi atsargesnis. Manau, kad jeigu nebus imtasi būtinų priemonių, tai mes tuos žmones, užsiimančius individualia veikla, išnaikinsime.
Zita Sorokienė Registracija internetu - tai ateities dalykas
Individualių įmonių steigimo ir registravimo internetu tvarka, be abejo, būtų geras dalykas, tačiau šią paslaugą reikia labai tinkamai reglamentuoti, kad verslininkas nebūtų apsunkinamas. Šiuo metu registruojant įmonę didelių keblumų irgi nėra, tačiau internetu būtų dar paprasčiau. Kol kas ta sistema dar nėra įsivažiavusi, tai dar naujovė. Tai turėtų būti ateities dalykas, reikėtų paskleisti informaciją, kad žmonės žinotų apie tokią tvarką ir kad ji būtų išties patogi bei atitiktų visus reikalavimus. Popierizmo išties sumažėtų.
Remigijus Šimašius Steigdamas individualią įmonę internetu verslininkas sutaupo apie 500 litų dėl to, kad nereikia mokėti notarui.
Ar jau turime įregistruotų individualių įmonių internetu? Tokios informacijos nesu prašęs, bet nežinau, kad kas nors būtų tokiu būdu užsiregistravęs, galbūt dar ir nėra. Bet sistema yra veikianti, tereikia laiko procesui įsibėgėti.
Lietuvoje vis dažniau naudojamas elektroninis parašas, žmonės išmoks ir pripras naudotis ir šia sistema. Aš manau, kad per metus tai turėtų įvykti.
Tai didelis palengvinimas pradedant steigti verslą, nes tai nėra koks nors žaisliukas, tai realus laiko ir piniginių sąnaudų taupymas. Steigdamas individualią įmonę internetu verslininkas sutaupo apie 500 litų dėl to, kad nereikia mokėti notarui. Jau nekalbant apie laiko sąnaudas, nes nereikia bent du tris kartus lankytis vienoje ar kitoje vietoje norint įsteigti įmonę.
Tvarka yra paprasta, bet pagrindinis apribojimas yra tas, kad kol kas internetu galima steigti ir registruoti tik individualias įmones, o puikiai suprantu, kad šiandieninėmis sąlygomis, kai apmokestinimo tvarka ne visada yra palanki personalinėms įmonėms, pastarosios yra netekusios savo patrauklumo. Yra numatoma nuo rudens turėti ir akcinių bendrovių steigimo internetu tvarką. Iš tikrųjų nenorėjome laikyti projekto iki to, kai bus paruošta tvarka ir akcinėms bendrovėms. Per laiką, kai tvarka galioja tik individualioms įmonėms, tikimės išsiaiškinti galimas problemas, be to, gal kažkam ir individualios įmonės steigimas paprastės.

50.00%
50.00%
Nauji komentarai