Mėgstančios koncertuose valgyti varškę Zitos Čepaitės pristatinėti turbūt jau niekam nebereikia. Būsimos knygos leidėjai, užvirus visai tai košei (oi, atsiprašau, varškei), greičiausiai plojo katučių – geresnės reklamos „Emigrantės dienoraščiui“ nė nesugalvotum.
„Sushi nuo A iki Z“
Picos, mėsainiai, kebabai… Visa tai jau praeityje – atėjo laikas sušiams. Pamažu, bet atkakliai Lietuva „sušizuojasi“. Atrasti šį, vieną sveikiausių „greitųjų maistų“, padės knyga „Suhi. Nuo A iki Z“. Knygoje pateikiami vieno iš greitojo japoniško maisto restoranų tinklų Lietuvoje sušių meistrų siūlomi receptai. Kaip informuoja ant knygos viršelio esantis lipdukas, visi receptai buvo išbandyti Lietuvoje.
-
2012-01-26 14:00 Evelina Bondar
“Emigrantės dienoraštis” -
2012-01-05 14:00 Evelina Bondar
“Ilja. Paliesti dievą” (10)Knygų anotacijų paprastai neskaitau – jas rašo itin optimistiškai knygos atžvilgiu nusiteikę žmonės (kurie, be jokios abejonės, turi tikslą tą knygą dar ir parduoti). Pompastiškų frazių galima parinkti kiekvienam kūriniui, ir, kaip taisyklė, kuo jos skambesnės, tuo mažiau atitinka tikrovę.
-
2011-12-01 13:00 Donata Banaitytė
“Silva rerum II” (9)Antrasis, labai neprisvilęs K. Sabaliauskaitės blynas
„Atėjus žiemai ir artėjant šventoms Kalėdoms ji vis dažniau susimąstydavo apie raštus ir įrašus – apie kreidos maro kryžius ant durų, kurie dabar bluko po snaigėm, apie notarų laiškus, išskrebentus tvirta bejausme ranka, apie virpančius iškvėpintus meilės raštelius, apie granite ir marmure iškaltus vardus ir skaitmenis; apie tai, kad galiausiai viskas telpa tarp dviejų skaičių; kad visos vaikystės Kalėdos ir Velykos, ir kelionės, ir ašaros, ir bučiniai, ir nuodėmės, mirtys ir gimdymai, karai ir vestuvės galiausiai tėra tik trumpas brūkšnelis tarp dviejų datų <…>.“
-
2011-04-06 17:19 Donata Banaitytė
„Prieš mirtį norisi švelnaus“ – nešvelni (1)Kai būdama moksleivė pirmą kartą paėmiau Sigito Parulskio knygą į rankas, likau švelniai sužavėta. Nors nesu labai didelė šiuolaikinės literatūros mėgėja, bet man visi keiksmažodžiai, š…dai ir pimp…lai (nebūsiu tokia drąsi kaip rašytojas ir nepateiksiu visko atvirai) bei kitos tiesmukiškos meninės formos (jei jas taip galima vadinti) atrodė vietoje ir laiku. Ne todėl, kad tai atrodė kažkas naujo literatūroje savaime – o dėl to, kad tame buitinės kalbos ir visiškai neromantiškų situacijų mišinyje sugebėjau tarp eilučių įžvelgti sau kažką artimo ir gilaus.
Svetima piniginė
"Žinai, kad du doleriai retas pinigas, todėl juos ir turiu. Draugai sakė, kad sėkmės ženklas. Esu patiklus lietuvis. Įsidėjau į piniginę ir jau beveik 10 metų neišimu."