Drįsčiau teigti, kad tik drąsiausi aktoriai tiek kine, tiek teatre imasi režisieriaus darbo. „Raštininkas Bartlbis“ – jau bene trečias autonomiškai režisuotas Rolando Kazlo spektaklis. Prieš tai buvo spektaklis pagal Antono Čechovo apysaką „Palata nr. 6“ ir monospektaklis pagal Vlado Šimkaus eiles „Geležis ir sidabras“ (kurį, kadangi esu mačiusi, priešingai negu „Palatą“, galiu drąsiai ir itin entuziastingai rekomenduoti ir „Pinigų kartos“ skaitytojams. Tiesa, nepamirškite nosinaičių, bent jau vienkartinių.).

Skaityti viską

Dar praeitų metų lapkritį Valstybiniame jaunimo teatre buvo pristatytas dviejų dalių spektaklis pagal Tennessee‘o Williams‘o pjesę „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“, režisuota Agniaus Jankevičiaus. Tai jau antras (apie kurį rašome) šio sezono premjerinis spektaklis, kurio vienas iš pagrindinių motyvų – gobši šeima, tiksliau, prievarta sujungtas, kraujo ryšiais paremtas sindikatas, belaukiantis, kada gi šeimos galva amžiams apleis savo turtus.

Skaityti viską

Kūčių išvakarėse Nacionaliniame dramos teatre pristatytas Oskaro Koršunovo režisuotas spektaklis „Išvarymas“ pagal to paties pavadinimo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę – neeilinis netrumpų penkių valandų įvykis šio sezono padangėje. Bet apie viską nuo pradžių.

Skaityti viską

Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „Barbora ir Žygimantas“ – tai dviejų dalių drama apie lietuvišką mitais ir paslaptimis užpintą realių Lietuvos istorinių asmenybių meilės istoriją, kurią spektaklio režisierius Jonas Vaitkus individualiai ir poetiškai (?) perimprovizavo pagal J. Griniaus pjesę „Gulbės giesmė“.

Skaityti viską