-
Cameron Diaz – pavojingiausia interneto įžymybė
Žinoma dėl žaismingo kikenimo ir žudikiško įvaizdžio kino filmų žvaigždė Cameron Diaz tapo pavojingiausia įžymybe internete.
37-erių metų C.Diaz atsidūrė aukščiausioje pavojingiausių pagal interneto paieškas įžymybių sąrašo vietoje. Po jos – Julia Roberts. Kaip teigia tyrimą atlikusi kompiuterių apsaugos kompanija „McAfee“, pernai pavojingiausia buvusi Jessica Biel šiemet nukrito į trečiąją pagal pavojingumą vietą. daugiau…
-
Pokyčiai kišenėse, namuose ir galvoje: nuo A35 iki “iPhone”
Ar prisimenate savo pirmąjį mobilųjį telefoną? Tikriausiai tai buvo didžiulė „plyta“, galėjusi tik skambinti ir rašyti žinutes… O kompiuterį? Garsiai burzgiantį „Pentium I“? Kada pirmą kartą pradėjote naudotis mp3 grotuvu?
Nuomonės:Džiugas Paršonis Praeities kompiuterį lenkia šiandienos mobilieji telefonai
Mano pirmasis mobilusis telefonas buvo didelis ir sunkus, nes kitoks telefonas tuomet dar nebuvo pagal mano kišenę. Dabar aš jo jau nebeturiu, nors tai būtų pakankami įdomus suvenyras, kadangi tai buvo vienas pirmųjų mobiliųjų telefonų masinių modelių.
O pirmasis kompiuteris, kurį įsigijau, buvo INTEL DX 486. Taip pat labai didelis, o jo korpusas buvo labai aukštas, vadinamojo bokšto tipo. Prie jo buvo prijungtas 15 colių „Panasonic“ monitorius.
Ko gero, šiandien už tą didelį mano kompiuterį netgi mobilieji telefonai yra galingesni. Tačiau nepaisant to, tuo metu aš labai didžiavausi ir džiaugiausi juo, brangiai man kainavusiu. Jį pirkau išsimokėtinai ir labai ilgai mokėjau įmokas, ka daryti iš studentiškų pinigų buvo tikrai skausminga.
Dabar turiu daug kompiuterių – gal keturis ar penkis, nelygu kaip skaičiuosi. Daugiausiai naudojuosi „Mac‘ais“: 24 colių „iMac“ yra pagrindinis stalo kompiuteris, prie kurio dar esu prijungęs papildomą ekraną, kuris padvigubina mano darbo plotą. Taip pat turiu nešiojamą 13 colių „MacBook Pro“, kurį nešuosi į darbą, pasiimu į kelionę. Dar turiu naują šiemet pasirodžiusį „iPad“.
Be jų dar turiu porą kompiuterių su „Windows“, bet jie labiau skirti žaidimams arba naudojami pramogai.
O dabartinis mano telefonas yra „iPhone 3G“. Ne pats naujausias, atsiliekantis dviem kartom, bet, kai metų pabaigoje baigsis sutartis, keisiu į naują.
80.00%
20.00%
Loading ...
Edgaras Visackas Kompiuterių galia padvigubėja kas pusantrų metų
Daugiausiai kompiuterinių žaidimų iš mūsų nuperka 18-30 metų jaunimas. Procentais tai atrodo maždaug taip: 15% paaugliai iki 18 metų, 60% 18 - 30 metų jaunimas, 25% žmonės virš 30 metų. Kiekvienas žaidimas turi savo auditoriją: pvz. "Starcraft 2", "World of Warcraft" iš esmės perka vidutinio amžiaus jaunimas. Sportinius žaidimus labiau mėgsta paaugliai.
Gaila, bet paaugliai nelinkę sąžiningai įsigyti žaidimus, didžioji dauguma juos siunčiasi iš interneto. Labiausiai perkami tie žaidimai, kurie reikalauja interneto arba kurių neįmanoma "nulaužti", pvz. žaidimų konsolėms skirti žaidimai.
Galingo kompiuterio, tinkamo visiems žaidimams, sąvoką apibrėžti pakankamai sudėtinga. Mūsų nuomone, stacionarus kompiuteris, galintis palaikyti visus naujus žaidimus visuomet kainavo apie 3 tūkst. litų.
Nešiojamas kompiuteris kainuotų apie 5,5 tūkst. litų. Su tokiais kompiuteriais maždaug 18 mėnesių galima mėgautis naujausiais žaidimais. Tai aiškiai įrodo G. Moore dėsnis, sakantis, jog maždaug kas pusantrų metų kompiuterių galia padidėja dvigubai. O žaidimų gamintojai irgi stengiasi išnaudoti atsiradusias naujų kompiuterių galimybes.
60.00%40.00%
Loading ...
Miglė Pajuodytė Jaunimui svarbūs garsas, talpa ir internetas
Jaunimas sudaro apie 20 proc. mūsų klientų. Žinoma, šis skaičius padidėtų, jei įtrauktume klientus, kurie kažką perka savo atžaloms, giminėms ar tiesiog pažįstamiems, taip pat patenkantiems į jaunuolių grupę.
Dažnai jaunimo poreikiai būna orientuoti į gerą garso kokybę, stiprią atmintį (kad būtų galima kuo daugiau patalpinti įvairios muzikos, nuotraukų, temų ir visokios kitos pramoginio pobūdžio informacijos) ir, žinoma, interneto prieigą. Taip pat dažnas klientas nori turėti telefone tokius socialinius puslapius kaip „Facebook“ ar bendrauti nemokamai per „Skype“. Tokie renkasi pažangiausius modelius X6, E27, N97, rudenį mus pasieks ir ilgai lauktas N8.
100.00%0.00%
Loading ...
Jūratė Puodžiukaitė Jaunuoliai dažnai prisiriša prie įsigytų prietaisų
Jaunuoliai yra labiausiai linkę išbandyti naujas technologijas ir mobilias ryšio paslaugas, taip pat nuolatos domisi ir seka naujienas apie šią rinką. Apskritai tipines išmaniųjų telefonų funkcijas – interneto naršymą, el.paštą, bendravimą socialiniuose tinkluose – daugiausia naudoja jauni žmonės, o išmaniųjų telefonų kainoms mažėjant, jaunimas turi vis daugiau galimybių juos įsigyti ar keisti senesnius modelius į naujesnius.
Šiuo metu pasaulyje pagal pardavimus tarp išmaniųjų telefonų pirmauja „BlackBerry“ ir „Nokia“ įrenginiai, toliau rikiuojasi „Apple“. Jaunimui išmaniųjų telefonų modeliai, ypač ką tik pasirodę rinkoje, yra labai įdomūs ir paklausūs, kadangi kiekvienas naujas įrenginys pasirodo su naujomis funkcijomis ir galimybėmis vartotojui. Be to, jaunuoliai labai dažnai emociškai prisiriša prie įsigytų išmaniųjų telefonų ir savo paramą stengiasi pabrėžti viešai. Pavyzdžiui, „BlackBerry“ gerbėjai yra įkūrę specialų tinklaraštį, kuriame publikuojamos įžymybių, „pagautų“ su „BlackBerry“ išmaniaisiais telefonais, nuotraukos.
Su nauju išmaniuoju telefonu vartotojai gali išbandyti ir naudotis labai įvairiomis, ne tik balso, paslaugomis. Pavyzdžiui, naršyti internete, naudotis mobiliais žemėlapiais, bendrauti socialiniuose tinkluose, žaisti žaidimus. Todėl natūralu, kad išmaniuoju telefonu vartotojai naudojasi dažniau ir užsisako įvairesnes paslaugas.
57.14%42.86%
Loading ...
-
Gausėja „iPad“ konkurentų gretos
Naujausiam kompiuterių mados šauksmui kol kas nėra net patvirtinto lietuviško termino. Tai – tablet computers, laisvai verčiant „bloknotiniai“ arba „lenteliniai“ kompiuteriai: liečiamais ekranais apginkluoti „padėklai“, kurių bene garsiausias – neseniai pasirodęs „Apple iPad“. Tiesa, pastarasis 10 colių stebuklas JAV kainuoja 500 dolerių (1,3 tūkst. litų), ir jam vis daugėja pigesnių konkurentų.
Taupantys pinigus iki šiol galėjo rinktis 200 dolerių (530 litų) kainuojantį „Archos“ gaminamą „bloknotą“, veikiantį su „Google Android“ operacine sistema. O dabar prekybos centrų tinklas „Kmart“ JAV pristatė naują produktą: 150 dolerių (400 litų) kainuojantį „Augen“ gaminamą „GenTouch78“.
Šią savaitę prekyboje pasirodysiantis „GenTouch78“ bus vienas pigiausių šio tipo kompiuterių. 7 colių ekraną turintis „androidas“ techniniais duomenimis prilygsta vidutiniam kompiuteriui, kokį galėjote įsigyti prieš dešimt metų. Labiausiai elektroninių knygų skaitymui pritaikytą „lentelę“ prie interneto bus galima prijungti tik bevieliu ryšiu.
-
Biurais reikia atsikratyti
Galvoju, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių dirbs namuose ir biurai taps mažiau reikalingi. Jau dabar pusė JAV kompanijų naudojasi Indijoje dirbančių kompiuteristų paslaugomis. Kompiuteris vis labiau sumažina kontoros būtinybę. Mes savo darbe visiškai atsisakėme biuro, nes tai visiškai dalykas. Internetas leidžia su visais susisiekti ir sukontroliuoti, ką tik nori. daugiau…
-
Kodėl mašinos nesupranta žmonių kalbos?
Nuo pat gimimo žmonės stengiasi suprasti žodžius ir nuo jų priklausančius sakinius. Žmonės stengiasi to išmokyti ir pačių sukurtas mašinas, tačiau pastarosioms mokymosi procesas užtrunka daug ilgiau.
Mokslininkai metų metus dirba tobulindami balso atpažinimo techniką, tačiau nors kai kurios mašinos atpažįsta žodžius, tai toli gražu dar neprilygsta jų suvokimui.
Amerikos Palo Alto Tyrimų Centras (PARC) šiuo metu dirba su ambicingu projektu, kurio tikslas – kaip reikiant pagerinti kompiuterių kalbos įgūdžius. Siekdami kompiuterius kalbėti ir suvokti kalbą kuo panašiau kaip žmonės, PARC mokslininkai savo tyrimuose naudoja specialią sistemą Powerset, kuri yra sukombinuota su virtualia enciklopedija Wikipedia.
Powerset naudotojai pagal raktinius žodžius, frazes ar paprasčiausiai klausimus gauna atsakymus, paremtus Wikipedia straipsniais. Mokslininkų tikslas – išgauti kuo tikslesnius atsakymus į pateiktus klausimus.
PARC tyrėja Cleo Condoravdi sako, kad sistema nėra tobula: „Įrašai raktažodžius, gauni rezultatus, kurių dauguma yra susiję su užklausa, tačiau juos dar reikia pačiam susirūšiuoti. Mūsų svajonė yra tokia, kad uždavus klausimą kompiuteriui, iš karto būtų gaunamas tiesioginis atsakymas“. Pagrindinis dalykas, kurį daro mokslininkai – vysto aplinkinio pasaulio pažinimo ir natūralios kalbos vienas su kitu modelį.
Pasak, PARC tyrėjo Danny Bobrow, mašinų mokymas gyvenimiškų pamokų yra niekada nesibaigiantis darbas. „Užtrunka 15 ar net 20 metų, kol žmogus apie pasaulį pradeda suprasti viską, suvokti, kas yra tiesa, o kas melas. Kompiuteriams tai užtrunka dar ilgiau – turi mašinai iškoduoti visas šias žmogaus sukauptas žinias“, – sako D.Bobrow. Tačiau mokslininkas tiki, kad per artimiausius 5-erius metus ar dešimtmetį šie tyrimai duos realių rezultatų. Jis pasakoja, kad iš pradžių bandoma mašinas suskirstyti pagal tam tikras sferas, pavyzdžiui, sportą, finansus receptus ir pan. „Labiausiai tikėtina, kad artimiausiu metu turėsim gerą balso atpažinimo sistemą, o nesupratusi mašina sugebės pasakyti „Aš jūsų nesupratau, pabandykite dar kartą“, – prognozavo D.Bobrow.
Balso atpažinimo sistema, besinaudojanti natūralios kalbos atpažinimo procesu, nėra tobula, tačiau mokslininkai jas jau bando pritaikyti kasdienio naudojimo prietaisuose, pavyzdžiui, mobilioje operacinėje sistemoje Android. „Vis dėlto sistema nėra tobula, joje girdisi pašaliniai garsai. Be to, žmonių kalba atpažįstama tik tuo atveju, kai ji yra „švari“, be jokių „mmm“ ir „aaa“, – sakė mokslininkas Mike Cohen.
-
Naujas tyrimas: 13 dolerių Kalėdinėms dovanoms = 13 punktų prie vaiko IQ
Dr. Silvia Bunge, Berkeley universiteto mokslininkė, keletą metų matavo vaikų intelektą ir skenavo smegenis, mėgindama nustatyti, kodėl kai kurių protiniai gabumai vystosi sparčiau nei kitų. Pernai dr. Bunge drauge su baigiamojo kurso studentais nutarė patikrinti, ar jie gali išlavinti, išmiklinti vaikų protus. Studija atrodo neįtikėtinai paprasta, tačiau gauti rezultatai – pribloškiantys. daugiau…
-
T.Pukas: internetinė reklama Lietuvoje žengia tik pirmuosius žingsnius
Apie internetinę reklamą Lietuvoje “Pinigų kartai” pasakoja „VRS grupės“ tyrimų vadovas Tadas Pukas
Praėjusių metų duomenimis reklama internete sudarė vos 5,5 % visos reklamos rinkos – tai iš tiesų labai nedidelė dalis. Interneto reklamos rinkoje 2009 metais apie 20 milijonų litų. Užsienio valstybėse interneto reklamos procentas gali siekti daugiau nei 20%.
Sunku pasakyti, kodėl tie skaičiai tokie kuklūs. Interneto vartotojų skaičius auga, Lietuvoje jų yra daugiau nei 50%, bet matyt pačios įmonės nėra atradusios interneto reklamos rinkos, jų požiūris yra statiškas. Galbūt stabdo naujovių baimė. daugiau…
-
Žinių visuomenė Lietuvoje verslininko akimis
“Pradėtų reikėtų nuo to, kas gi yra ta žinių visuomenė. Nuo apibrėžimo. Mano asmenine nuomone, žinių visuomenė turėtų būti kažkas priešinga agrikultūrinei visuomenei, kur visi dirba žemės ūkyje ir tiesiogiai parduoda savo fizinį darbą ar jo produktus. Žinių visuomenė turėtų kažką daugiau nuveikti smegenimis. Net ir tas žemdirbys bandytų atspėti, ką reikia auginti, atsižvelgiant į sausrą Ispanijoje ar potvynį Australijoje. Mano įsivaizdavimu, tai būtų visuomenė, kuri plačiai naudojasi žiniomis, – „Pinigų kartai“ sakė UAB „Baltnetos komunikacijos“ generalinis direktorius Mindaugas Pranskevičius. daugiau…
Nuomonės:Aurimas Matulis Valdžios iniciatyvos žinių visuomenės plėtrai
Manau, kad prie žinių visuomenės kūrimo nemenkai prisidėjo ir iš ES struktūrinių fondų finansuoti projektai „Langas į ateitį“ ir „Rain“. Esame patenkinti šių projektų rezultatais. Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo („Rain“), pagalba prie interneto buvo prijungtos provincijos savivaldybės, mokyklos ir ligoninės. Projekte „Langas į ateitį“ buvo buvo sukurta beveik 800 interneto prieigos taškų, kompiuterinio raštingumo apmokyti 20 000 žmonių. Ši programa gavo Europos Komisijos apdovanojimą – jis buvo įvertintas, kaip vienas geriausių projektų. Šiuo metu vykdomas projektas „Rain2“. Seniūnijos, kurios dar nebuvo prijungtos, dabar yra prijungiamos prie bendros sistemos. Valstybė į paskutinės mylios organizavimą (galutinio vartotojo sujungimą su bendromis linijomis) nesikiša. Yra atliekama kamieninė dalis ir visiems verslo subjektams suteikiamos vienodos sąlygos. Verslas gali ateiti ir nediskriminacinėmis sąlygomis gauti interneto prieigą. Dar vienas mūsų projektas, tikrai prisidedantis prie žinių visuomenės plėtros – evaldzia.lt ir epaslaugos.lt portalai. Jose įgyvendintas vadinamasis „vieno langelio“ principas. Visos valstybės institucijos čia deda nuorodas į savo tinklalapius ir komunikuoja tarp valstybės institucijų informacinių sistemų. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti gyvenamosios vietos deklaravimą. Per šiuos nepilnus metus taip gyvenamąją vietą deklaravo per 1000 Lietuvos gyventojų. Šia paslauga naudojasi nemažai žmonių. Jei tik kas nors sutrinka, sulaukiame labai daug žmonių skambučių. Tai rodo, kad tikrai yra reikalingos tokios paslaugos.
75.00%25.00%
Loading ...
-
Walter de Brouwer: norėdama tapti žinių visuomene, Lietuva turėtų atleisti pusę mokytojų
Jei Lietuva nori tapti pažangia žinių visuomene, kuriančia inovatyvias idėjas, pirmiausia šalyje turėtų būti atleista apie pusė pedagogų, o vaikams suteikta daugiau laisvo laiko, mano garsus Belgijos mokslininkas, verslininkas, organizacijos „One Laptop per Child“ vadovas Europoje Walter de Brouwer. Belgas, kurį dienraštis „Wall Street Journal“ yra pavadinęs vienu įdomiausių mūsų laikų mąstytojų, mano, jog tarp Europos šalių sėkmingiausiai inovacijų kūrimo keliu eina Švedija, o Lietuvos vyriausybei, siekiant pasukti šalį panašia linkme, būtina kuo greičiau imtis nepopuliarių, radikalių sprendimų. daugiau…
Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga, aktualiausių įvykių analizė
2010-09-10
Nusiųsti saitą
Spausdinti
Komentuoti
Klausimų užduoti nebegalima
Kraunasi ...
Nauji komentarai