Savi žmonės (14)

2012-01-31 08:00 Kasininkė

Esu siaubingai pikta. Seniai žinojau, kad mūsų vedėja mėgsta parduotuvėje įdarbinti savų žmonių, bet kol mes jų taip aiškiai į dienos šviesą neišvilkdavome, taip pikta nebuvo. Kas pikčiausia, kad per pažįstamus darbą gauna visokie šavalkos. Mūsų vedėjai nesvarbu, ar jos pažįstami, giminaičiai ar šiaip koks devintas vanduo nuo kisieliaus,  tam darbui tinka ar ne – įdarbina ir viskas. Aš stengiuosi, draskausi, kad kuo greičiau atleisčiau pirkėjus, o vienas mūsų naujas kasininkas (vedėjos statytinis) sėdi kasoj, knapso, visiškai neskuba, nosį krapšto, bet vedėja jo visiškai nejudina. Iš pradžių nesupratome, kodėl mes visi už jį turime atidirbti, kad bendri parduotuvės rodikliai nenukentėtų. Kol neišlindo, kad tas jaunuolis kažkoks tolimas vedėjos giminaitis.

Skaityti viską

123 ... 4
  • 2012-01-24 08:00 Kasininkė
    Bijau pakalbinti žmogų (26)

    Nors mes dirbam kaip konvejeriai, vis tiek visada pastebiu kas ir ką perka. Atrodo, skenuoji tas prekes galvos aukštyn nepakeldama, tačiau kažkaip vis tiek į atmintį įstringa vos ne kiekvieno aptarnauto žmogaus išvaizda.

    Skaityti viską

  • 2012-01-17 08:00 Kasininkė
    Laukiu slapto pirkėjo (30)

    Niekam ne paslaptis, kad norėdama sužinoti, kaip pardavėjos elgiasi ir bendrauja su pirkėjais, parduotuvės vadovybė kartas nuo karto nusamdo slaptą pirkėją. Labai daug pardavėjų žiauriai susinervina, kai pasklinda kalbos, kad galbūt šiom dienom ateis mūsų tikrinti. Ir ta baimė ar stresas lyg ir suprantama, nes labai dažnai tas slaptas pirkėjas atneša mums nelaimę – pardavėjos gauna bart už blogą elgesį, joms nubraukia premijas ir t.t.

    Skaityti viską

  • 2012-01-10 08:00 Kasininkė
    Premija ir loterija (13)

    Praeitą mėnesį man labai pasisekė – gavau dvi premijas. Viena už greičiausios kasininkės titulą, kita – už parduotus loterijos bilietus.

    Skaityti viską

  • 2012-01-03 08:00 Kasininkė
    Geriausia kasininkė (11)

    Paskutinės šių metų savaitės buvo beprotiškos. Dirbome kaip vergai. Per dieną, jei galėdavome bent vieną kartą pavalgyti, buvo fantastiška. Ir jau nebežiūrėjome, kurią valandą galime nubėgti ko nors perkąsti. Džiaugėmės, kad bent vieną kartą išleidžia atsipūsti.

    Skaityti viską