2012-01-30 | mercadeo internet

Žinant, ką Peris su broliais per savo trumpus gyvenimus patyrė – įskaitant ir jų tėvo elgesį, priklausomybes bei tragišką mirtį, – ir turint omeny, jog visa tai įvyko Amerikoje, neįtikėtina, jog vaikai niekada nesilankė pas psichologą. Tai veikiausiai irgi būtų galima priskirti M. Džeksono, kaip tėvo, nuopelnams: kad ir ką darė su savo kūnu ar gyvenimu, savo vaikams jis stengėsi būti pačiu geriausiu ir normaliausiu. Ir darė tai, kaip išmanė. Pats Maiklas neturėjo jokios vaikystės. Nuo mažų dienų buvo išdresuotas – tai būtų tiksliausias žodis – sunkiai dirbti ir uždirbti pinigus. Niekas berniuko nemokė skirti gėrio nuo blogio: tėvas Maiklą tiesiog sumušdavo, jeigu tas nedarydavo to, ko norėdavo jis. Todėl kai pats tapo tėvu, stengėsi vaikams duoti viską, ko neturėjo pats – ypač laisvę daryti, ką nori, turėti, ko tik širdis geidžia.