http://www.medverus.lt http://www.superkuauto.eu

Savaitės apžvalga: naujas Europos kursas ir virtualių pinigų „plovimas“

Spausdinti

Šią savaitę “Pinigu karta” apžvelgia dvi visiškai skirtingas naujienas. Pirmoji – apie Europos Komisijos (EK) norą pasukti nauju kursu. Taupymo priemonės leido stabilizuoti padėtį, tačiau diržų veržimasis neleidžiai įsibėgėti nacionalinių ekonomikų varikliams. EK net siūlo konkrečias priemones vyriausybėms, tačiau jos tai gali palaikyti kišimusi į „asmeninius reikalus“. Antroji tema – kibernetiniai nusikaltimai ir virtualių pinigų plovimo schemos. Ši tema atskleidžia pavojus, kokių gali sukelti anoniminiai tarptautiniai pinigų pervedimai.

I. Taupymą nori pakeisti skatinimu

Europa keičia nusistatymą dėl ekonominio augimo. Bijodama dar labiau pabloginti situaciją, Europos komisija pirmą kartą suskubo po truputį mažinti griežto taupymo tempus eurozonoje, praneša „Euronews Business Weekly“. Mainais, regiono vyriausybes ji paragino susikoncentruoti ties reformomis, ypač tomis, kurios liečia darbo rinką.

Viena iš dramatiškiausių neigiamų griežto taupymo pasekmių yra itin aukštas nedarbo lygis, ypač tarp jaunų europiečių. Beveik ketvirtadalis jaunesnių nei 25 jaunuolių neturi darbo. Briuselis įsitikinęs, kad darbo rinkos reformos būtinos visoje sąjungoje, bet ypač –  Prancūzijoje.

Prancūzijai, Ispanijai, Nyderlandams, Portugalijai, Lenkijai ir Slovėnijai suteikdama daugiau laiko susitvarkyti su savo biudžetų deficitais, Europos Sąjunga dėmesio centrą nuo taupymo perkelia į skatinimą.  Ji siunčia žinią, kad išlaidų mažinimas turi tęstis, tačiau šiek tiek lėčiau ir ne taip giliai. Vis dėlto tuo pačiu metu eurozonos šalims liepta pagreitinti reformas taip, kad būtų paprasčiau samdyti ir atleisti darbuotojus, taip pat atkreipti dėmesį į pensijų  sistemos ir viešojo sektoriaus paslaugų reformas Europos komisijos prezidentas Jose Manuelis Barrosas kviečia visus dirbti drauge.

“Tai – visos Europos konsensusas, kviečiu visus jį palaikyti. Prašome pamiršti idėją, kad kažkas iš vienos ar kitos sostinės mums nurodo politines gaires. Mums reikia bendro Europos susitarimo,” – sako J. M. Barrosas.

Ekonomikos ekspertai teigia, kad Europos Sąjunga aiškiai silpnina savo nusistatymą dėl griežtų taupymo priemonių, daugiau dėmesio skirdama plataus spektro reformoms. “Tačiau ši anti-taupymo politika iššaukė Vokietijos, kuri rugsėjį ruošiasi nacionaliniams rinkimams,” – Bussiness Weekly sakė Nerja Cehic iš Bloomberg. “Tačiau komisija ginčija, kad papildomas laikas sumažinti deficitus yra pagrįstas, nes sąjungos ekonomika velkasi uodegoje. Prisiminkime, kad per paskutinius pusantrų metų eurozonos šalių ekonomikos tik traukėsi. Be to, komisija dar bando pasakyti, kad tokią išlygą ji suteikia tik toms šalims, kurios imasi reformuoti sveikatos apsaugos ir pensijų sistemas arba darbo rinką. Dar labai svarbu turėti omeny, kad po to, kai Europos Centrinis Bankas pažadėjo potencialiai neribotą intervenciją į darbo rinką, investuotojai biudžeto deficitu rūpinasi kiek mažiau,” – teigia N. Cehic.

Barrosas įstikinęs, kad Prancūzijai reikia skubiai susikaupti ties vis mažėjančiu konkurencigumu ir padėti įmonėms supaprastinant savo mokesčių sistemą, taip pat paversti savo pensijas tvariomis. Būtent dėl šių priežasčių Prancūzija gavo papildomai dvejus metus sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas ir biudžeto deficitą.

Tačiau anot Cehic, Prancūzijos prezidentas François Hollandas atrėžė J.M.Barrosui, kad “Prancūzija gerbia Europos įspareigojimus dėl deficito mažinimo, tačiau dėl konkrečių struktūrinių reformų nuspręsti gali tik pati Prancūzija.” Jis pripažįsta, kad Prancūzija turi imtis priemonių atsikovoti konkurencigumą ir sumažinti deficitą, tačiau tik pati šalis, o ne komisija, gali nupręsti, kaip tai padaryti. F. Hollandas jau pažadėjo pensijų reformą, nes kiek ankščiau šį mėnesį pabrėžė, kad vis ilgėjantis pensinis amžius reiškia ir ilgesnius darbo metus. Tad pasisakymai, kad jis neleis komisijai diktuoti, ką Prancūzijai reikia daryti, tėra politinė poza,” – įsitikinusi Bloomberg analitikė.

Naujojo Italijos premjero technikrato Marijaus Mončio dėka Italija buvo priversta pripažinti Europos Sąjungos deficito mažinimo taisykles, tačiau naujoji Romos valdža vis tiek gavo skubių ir būtinų reformų sąrašą. Vengrija, kartu su Latvija, Lietuva ir Rumunija, taip buvo atleistos nuo tolimesnio Briuselio stebėjimo pagal vadinamąją perviršinio deficito procedūrą.

II. Kibernetiniai nusikaltimai

Slaptasis Jungtinių valstijų federalinis agentas praėjusį mėnesį užsiregistravo Kosta Rikoje registruotoje virtualioje valiutos keitykloje Liberty Reserve. Pildydamas internetinę anketą savo vardą jis įvedė kaip „Joe Bogus“, vietoje sąskaitos numerio – „viską pavogti“, o vietoje adreso – „123 Išgalvota pagrindinė gatvė“.

Vos keliais klaviatūros paspaudimais Jungtinių Valstijų slaptosios tarnybos agentas įžengė į kibernetinių mainų pasaulį ir atrado būdą, kaip realius dolerius paversti virtualia Liberty Reserve valiuta.

Tarp Joe Bogus ir kitos slaptos sąskaitos agentas sugebėjo pervesti šimtus virtualių dolerių, vieną mokėjimą pavadindamas „tavo grynųjų pelno dalis“, o kitą – „už kokainą“.

Mokėjimai parodė, kaip paprasta perduoti nusikalstamu būdu gautas pajamas. Slaptoji operacija buvo viena iš paskutiniųjų priemonių, kurių ėmėsi Jungtinių Valstijų teisėsauga, norėdama uždaryti Liberty Reserve ir jos įkūrėją Arthurą Budovskį. Kartu su šešiais esamais ir buvusiais darbuotojais, Budkovskis kaltinamas prisidėjęs prie sąmokslo organizuojant pinigų plovimą ir verčiantis nelicencijuotu pinigų perdavimo verslu.

Gegužės pabaigoje kartu su Budovskiu trijose skirtingose šalyse buvo sulaikyti penki iš septynių vyrų. Du tebėra nepagauti. Jei bus nuteisti, visų laukia 20 metų už grotų.

A. Budovskiui pareikšti kaltinimai suteikia retą galimybę iš vidaus pamatyti, kaip patys pavojingiausi pasaulio nusikaltėliai vysto savo verslą. Anot Jungtinių Valstijų pareigūnų, Liberty Reserve buvo pirmasis narkotikų prekeivių, kompiuterių įsilaužėlių, vaikų pornografijos platintojų ir tapatybės vagių pasirinkimas. „Jei Al Capone būtų gyvas, būtent taip jis ir slėptų savo pinigus,“ – aiškina JAV Vidaus pajamų tarnybos kriminalinių tyrimų skyriaus vadovas Richardas Weberis. Pasak Weberio, Liberty Reserve „pritraukė klientų bazę ir ją išlaikė finansinę veiklą paversdama anonimine ir neatsekama.“

Nusikaltėliai areštuoti kaip tik tada, kai pareigūnai reiškia vis didėjantį susirūpinimą išaugusiu virtualių valiutų naudojimusi. Pavyzdžiui, virtualiais pinigais Bitcoin internete naudojasi narkotikų prekeiviai. Prieš pat uždarant Liberty Reserve, Jungtinių Valstijų Vidaus saugumo departamentas konfiskavo didžiausių Bitcoin keityklų banko sąskaitas JAV, nes savininkas jas neteisingai įregistravo.

Anot pareigūnų, per reidą A.Budovskio namuose uždaroje gyvenvietėje San Jose, Kosta Rikos sostinėje, jie ne tik konfiskavo bylas kompiuteriuose, bet ir tris Rolls-Royce‘us, vieną “Jaguar”  ir Mercedes”.

A. Budovskio kieme stovėję automobiliai, JAV pareigūnų teigimu, puikiai simbolizuoja jo nusikalstamų veiksmų mastą. Antradienį skelbdamas kaltinimus, Manheteno prokuroras Preet Bharara bylą pavadino pačiu didžiausiu baudžiamuoju persekiojimu dėl pinigų plovimo. Jo tvirtinimu, per šešerius veiklos metus „juodųjų pinigų bankas“ galimai padarė 55 milijonus pavedimų ir taip išplovė 6 milijardus nusikalstamu būdu įsigytų dolerių. Pasaulyje bankas iš viso turėjo vieną milijoną vartotojų, 200 tūkst. iš jų – JAV.

Anonimišumas garantuotas

Galimų Liberty Reserve nusikaltimų esmė – perlaidų anonimiškumas, dėl to sunku jas atsekti pagal dokumentus. Tam, kad atsidarytų sąskaitą, vartotojas turi pateikti tik savo vardą ir adresą. Skirtingai nei įprastiniai bankai, Liberty Reserve niekada nereikalaudavo dokumentų, patvirtinančių pateiktą informaciją. Vos užsiregistravęs, vartotojas su kitais sistemos naudotojais iškarto galėjo pradėti keistis virtualia valiuta.

Už kiekvieną perlaidą Liberty Reserve prašė 1 cento mokesčio. Papildomai sumokėję 75 centus kaip „privatumo mokestį“, vartotojai nuo kitų galėjo paslėpti savo sąskaitos numerį – taip mokėjimas tapdavo nebeatsekamas.

Tam, kad išvengtų prie vartotojų galiausiais atvedančio „dokumentų pėdsako“, Liberty Reserve mokėjimus tarp vartotojų ir pačios Liberty Reserve administruodavo tarpininkai. Kiek mažiau reguliuojamose šalyse, tarp kurių – Malaizija, Rusija ir Nigerija – esantys tretieji keitėjai tikrus dolerius konvertuodavo į virtualią valiutą. Už fondų pervedimą jie imdavo 5 centų mokestį, kurį kaltinamieji, kaip įtaria pareigūnai, pasidalindavo tarpusavyje. Išplauti ir pervesti virtualiais Liberty Reserve pinigai būdavo dar kartą konvertuojami į tikruosius dolerius.

Pasak JAV pareigūnų, tokia sukčiavimo schema padėjo Liberty Reserve tapti „dominuojančia skaitmenine platforma plauti pinigams, kuria visame pasaulyje naudojosi kibernetiniai nusikaltėliai.“

Kaip pasakoja prokurorai, tarp turėjusiųjų sąskaitas Liberty Reserve yra ir kompiuterių įsilaužėlių, kurie jas naudojo darbuotojų samdymui ir nereguliuojamiems lošimo namams, jų sąskaitas pavadindami „Rusijos hakeriai“ arba „Hakerio sąskaita“. Kiti klientai – kreditinių kortelių vagys ir kompiuterių įsilaužėlių tinklai Vietname, Nigerijoje, Kinijoje ir JAV. Liberty Reserve išsidalinti nusikalstamu būdu įgytiems 45 milijonams dolerių taip pat naudojosi ir vagių tinklas, į kurį įeina ir du Artimųjų Rytų bankai.

„Internetas yra nepakartojama dovana,“ – teigia Niujorko prokuroras Bharara. „Tačiau jis gali turėti ir labai nemalonių pusių.“

Parašykite savo nuomonę

Prašome į šį lauką nieko nerašyti