Visi B.Gudelio pirkiniai – išskirtiniai

Verslininkas Benas Gudelis gyvena dviejose skirtingose pasaulio pusėse – Lietuvoje ir Floridos valstijoje, JAV. Mūsų šalyje jis geriausiai žinomas kaip daugelio grožio konkursų organizatorius ir rengėjas. „Pinigų karta“ pasidomėjo, kaip į pinigus žvelgia šis didžiulę tarptautinio verslo patirtį turintis žmogus.

PK: Ar JAV žmonės į pinigus žiūri kitaip?

Benas: Žmonės ten kitaip žiūri į darbą ir į darbdavį. Kiekvieną kartą gavę atlyginimą jie padėkoja žmogui, kuris rizikuoja savo pinigais, kad sukurtų jiems darbo vietą. O Lietuvoje yra visai kitas supratimas – jei žmogus ateina į darbą, jis nori uždirbti, bet negerbia to, kuris savo pinigais sukuria darbo vietą, nes jam tai atrodo savaime suprantama ir natūralu. O kai paprašai jo paties kažką sukurti, tada jam viskas apsisuka. Taip yra todėl, kad namuose dabartinė karta taip savo vaikus auklėja. Toks ir rezultatas. Tačiau su laiku, pasikeitus dviems kartoms, viskas tikrai pasikeis į gerąją pusę – bus daugiau sąžinės, moralės, kito supratimo ir atjautos. Žmonės turi suprasti, kad pinigai neateina iš Maskvos – jie ateina iš darbo. Kartais reikia padirbėti ir šeštadienį ar sekmadienį, jeigu nori geriau gyventi. Ir nereikia švęst Joninių ar Žolinių keturias dienas, o dirbt, kitaip nieko nesigaus.

PK: Kaip susiklostė, kad gyenate būtent Floridoje?

Benas: Ten turiu daug nekilnojamojo turto. Man tai yra stabilus, normalus pasaulis, geriausia vieta darbui ir gyvenimui. Paprastai Lietuvoje praleidžiu apie 4 mėnesius per metus, Europoje dar porą mėnesių, o kitus pusę metų – Amerikoje. Ten mano namai, pilietybę turiu. Ten mano šalis. Ir Lietuva yra mano šalis, bet kai matai, kas čia darosi, kaip žiūrima į žmogų ir į verslą, kartais norisi daug ką pasakyti.

PK: Esate taupus ar išlaidus žmogus?

Benas: Nuolat žiūriu į pasaulinę ekonomiką, kur pinigus investuot. Žinoma, aš, kaip ir bet kuris, nemėgstu permokėti, nesileidžiu būti apvagiamas. Bet, kai reikia, pinigų nelaikau. Pavyzdžiui, šiuo metu yra pats geriausias laikas užsidirbti pinigus. Prieš dvejus metus sakiau, kad žmonės investuotų į varį – kas paklausė, tie visi keletą kartų savo pinigus pasigausino. Sakiau, kad dėtų pinigus į dolerį – kas įdėjo, tas uždirbo 30% per trumpą laiką.

PK: Kaip randate tokius patarimus?

Benas: Jie atsiranda iš mano patirties, iš pasaulio matymo ir ten, ir čia. Matau, kad Europoje artėja tvanas. Negali Kinijoje žmogus uždirbti 3 litus per dieną, o Lietuvoje apie 30 litų. Taip tiesiog negali būti. Ir Indijoje, ir Brazilijoje, ir Lietuvoje jis turi gauti vienodai. Aišku tai nepopuliari mintis, tačiau mes norime pirkti kinišką prekę iš tų žmonių, kurie uždirba 3 litus, o patys norim uždirbti trisdešimt. Taip negali pasaulis suktis. Todėl ir susidarė tokia ekonominė situacija, kad reikėjo arba atlyginimus mažinti per pusę, arba devalvuoti valiutą. Štai, dabar ir vyksta euro devalvavimas – euras prieš visas valiutas nukrito apie 30%. Europiečių, arba tų, kurie susieti su Europa, kaip mes, pinigas nuvertėja ir toliau nuvertės, kadangi socializmas Europoje negali klestėti. Ir tai ne iliuzija, o gryni faktai. Žinau, kad kitais metais Europoje prasideda krizė, o kada ji baigsis – nežinau. Japonijoje tokia krizė tęsiasi jau vienuoliką metų. Baigsis, kai žmonės pradės normaliai uždirbti; kai jiems bus mokama už našumą, o ne už tai, kad atėjo į darbą; kai valdininkų skaičius sumažės trečdaliu; kai įves nekilnojamojo turto mokestį.

PK: Ar esate kažką išmokęs apie pinigus, darydamas klaidas?

Benas: Esu apie gyvenimą, o apie pinigus – ne. Gyvenime nuo mano klaidų priklauso verslas, bet ne pinigai. Paskutinius trisdešimt penkis metus pinigų turiu tiek, kiek man reikia.

PK: Kaip užsidirbote pirmuosius pinigus ir kur juos išleidote?

Benas: Jaunas buvau, studentas, dirbau benzino kolonėlėje. Už gautus pinigus pirkau naują automobilį. Nenorėjau seno, kadangi senas kainuoja daugiau negu naujas. Pasižiūrėjau į draugus, kurie turėjo senus, ir nusipirkau naują. Ir kai jie taisydavo savas, aš vis skaičiavau, kiek sutaupau. Visada pasiteisina pirkti naują mašiną – ir sunaudojimas benzino mažesnis ir problemų nėra ir, ypatingai svarbu, kad laiko sutaupai. Pažįstu keletą žmonių, kurie visą dieną praleidžia taisydami savo automobilį. Tai važiuoja jį priduoti į dirbtuves, tai atsiimti – neskaičiuoja savo laiko.

PK: Galbūt galite išskirti geriausią savo pirkinį?

Benas: Visi mano pirkiniai kiekvieną dieną yra išskirtiniai. Jei jie nebūtų išskirtiniai, aš jų nepirkčiau.

PK: Kam daugiausiai leidžiate pinigus?

Benas: Daugiausiai pinigų išleidžiu kurdamas darbo vietas. Sau viską turiu ir nesugalvoju, ko man dar gali trūkti. Jei sugalvosiu, iškart tuo pasirūpinsiu.

PK: Daug metų Lietuvoje dirbate grožio industrijoje. Ar tiesa, kad ją valdo pinigai?

Benas: Negaliu pasakyti, kad valdo pinigai. Tiesiog investuoti reikia labai daug. Norint suorganizuoti gerą renginį, reikia įdėti labai daug pinigų.

PK: Ar šios investicijos atsiperka?

Benas: Na, kažkaip gi reikia populiarinti Lietuvą – vien eilėraščiais to nepadarysi. Žinoma, už eilėraščius ar poemas skiriami medaliai, bet niekas to nežino, tik mes, kurie patys galime rašyti eilėraščius – vienokius ar kitokius. Ir kitaip reikia Lietuvą populiarinti – važiuojame į „Euroviziją“, važiuojame į „Mis Pasaulis“, nes kažką reikia daryti. Kiekvienoje srityje – ar sporte, ar grožio industrijoje – reikia stengtis garsinti šalies vardą, kad čia atvažiuotų žmonės ir išleistų savo pinigus, kad jiems būtų įdomu pažiūrėti, kur tai yra ir kas tai yra. Kitaip turizmo sektoriui grėstų badas.

PK: Daug keliaujate, nuolat skraidote iš JAV į Europą. Ar keliones šiais laikais dar galima vadinti prabangos preke?

Benas: Į JAV skraidau tris keturis kartus per metus. Viskas priklauso nuo požiūrio. Vieni važiuoja į Palangą, o kiti skrenda į Graikiją ir išleidžia tiek pat. Transatlantiniai skrydžiai kainuoja beveik tiek pat, kiek nuskristi į Rygą. Kadangi Lietuvoje nėra konkurencijos, visos avialinijos sužlugdytos, tai jei šiandien pirksi bilietą į Rygą skrydžiui rytoj ryte, bilietas kainuos apie 1000 litų į vieną pusę. Va ką reiškia neturėti konkurencijos, būti monopolininkais, nes ten skraido tik „AirBaltic“.

PK: Kas, Jūsų nuomone, turi rūpintis šeimos finansine gerove? Ar tai labiau vyro pareiga?

Benas: Tas, kuris protingesnis, tas ir turėtų rūpintis. Lietuvoje yra labai daug protingų moterų. Atsakingas visada turi būti tas, kuris geriau supranta. Tai ne lyties, o supratimo, išsilavinimo ar susitarimo klausimas.

PK: Ar jūsų požiūriui į pinigus įtakos turėjo vaikystė?

Benas: Galbūt ne. Tikrai nežiūrėjau į pinigus, kaip į kažką svarbaus. Man atrodo, kad niekas vaikystėje nesupranta apie pinigus, apie jų vertę ar reikšmę. Tie dalykai ateina vėliau.

PK: Ką Jūs renkatės – grynuosius  pinigus, ar banko kortelę?

Benas: Priklauso kaip kada. Žinoma, porą šimtų litų kišenėje reikia turėti visada – kreditinę kortelę gali pamesti, ar bankomatas gali neveikti. „Avarinių“ prie savęs reikia turėti visados, bet nešiotis pilnas kišenes grynųjų tikrai nėra reikalo.