A.Barštys netaupo knygoms

„Bankininkystė buvo sugalvota neteisybėje ir pagimdyta nuodėmėje. Bankininkams priklauso žemė. Atimkite iš jų žemę, bet palikite teisę kurti pinigus, ir vienu pirštų spragtelėjimu jie susikurs reikalingus depozitus, kad išsipirktų žemę atgal. Tačiau atimkite iš jų galimybę kurti pinigus ir visi gigantiški turtai išnyks“ – kadaise kalbėjo Anglijos Banko prezidentas ir antras pagal turtingumą 3-ojo XX amžiaus dešimtmečio Anglijos žmogus Džonas Stempas.

Investicinio banko „Finasta“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Andrius Barštys vienodai atsakingai tvarko ir svetimus, ir savus finansus.

Ar planuojate finansus? Gal biudžetą skirstote pagal kokią nors formulę?

Andrius Barštys: Taip, žinoma planuoju, ir savo pajamas, ir išlaidas. Didžiąją dalį lėšų, likusių atskaičius einamąsias išlaidas, skiriu investavimui. Šioje dalyje yra ir „juodai dienai“ kaupimas. Kaupiu pensijai, investuoju į akcijas ir kitas investavimo priemones. Tai – sritis, kurioje dirbu, tad savo žinias panaudoju ir tvarkydamas asmeninius finansus.

Ar požiūriui į pinigus turėjo tėvų auklėjimas?

Andrius Barštys: Vaikystėje tėvai skatindavo premijomis už gerus pažymius. Nepaisant to, kad augau Suvalkijoje Manau, kad tai yra teisinga gyvenimo mokykla – už gerą darbą gauti atlygį.

Kada ir kur užsidirbote pirmąjį atlyginimą?

Andrius Barštys: Jei gerai prisimenu, platindamas kramtomąją gumą mokykloje. Tai buvo labai paklausi prekė, nes parduotuvėse tuomet galėjai gauti tik vietinio „Paršiuko Čiuko“ už 15 kapeikų, o aš turėjau užsieninio „Juicy Fruit“. Buvau gal kokių 12-kos, ir tai buvo pirmoji mano pardaviminė patirtis bei pirmas uždarbis. Labai reikšmingas ir nepamirštamas iki šiol …. Tiesa klasės auklėtojas kažkaip išsiaiškino tai, mat tuo metu buvo sovietmetis ir tokia saviraiška buvo draudžiama.

Kur labiausiai taupot?

Andrius Barštys: Netaupau, bet ir nepasiduodu masiniam akcijų ir super pasiūlymų vajui. Jei man tos prekės šiandien nereikia, aš jos neperku net ir su 40 proc. nuolaida. Turiu imunitetą raudona spalva rėkiantiems užrašams „trys už vieno kainą“. Perku ir vartoju tiek, kiek reikia poreikiams patenkinti čia ir dabar, nekaupiu daiktų ateičiai.

Kam pinigų niekada negailit?

Andrius Barštys: Dirbame tam, kad galėtume gyventi sveikai, kokybiškai, įdomiai ir prasmingai. Niekada netaupau šeimos sveikatos stiprinimui, vaikų ugdymui, savo paties savišvietai. Perku knygas, turiu sukaupęs nemažą įvairios literatūros biblioteką. Mėgstu skaityti, nes tai geras poilsis ir penas naujoms mintims.

Esate taupus žmogus ar mėgstate išlaidauti?

Andrius Barštys: Sakyčiau racionalus. Nei per daug išlaidauju, nei per stipriai taupau. Galbūt labiau atsipalaiduoju kelionėse atostogų metu, įsijungia poilsio režimas ir mažiau skaičiuoju. Apskritai prekybos centrai nėra mano mėgstama ar dažnai lankoma vieta.

Brangesnius pirkinius planuojat ar įsigyjat spontaniškai?

Andrius Barštys: Siekiu didesnius pirkinius įsigyti nuosavomis lėšomis – sutaupau ir perku. Dažnai mėgstu „surišti“ kokį nors didesnį pirkinį su kokiu nors konkrečiu tikslu, taigi būna dvigubas malonumas: ir tikslas pasiektas, ir dar „dovanų gaunu“. Pavyzdžiui, niekaip negaliu nusipirkti motociklo (Triumph Rocket III), nes niekaip neįgyvendinu vieno tikslo, „nors tu ką“!

Ar duodate išmaldos prašančiam?

Andrius Barštys: Dažniausiai duodu. Sutinku, kad geriau duoti meškerę, o ne žuvį, bet kažkaip dalintis reikia.

Ar paliekate arbatpinigių?

Andrius Barštys: Visada palieku apie 10% nuo sumos jeigu aptarnavimas patinka. Manau, kad tai sąžiningai užsidirbtas priedas prie padavėjo algos.

Kaip dažniausiai atsiskaitote – grynaisiais ar kortele?

Andrius Barštys: Nors paprastai turiu grynųjų, pastebiu, kad pastaruoju metu vis dažniau atsiskaitau kortele. Dabar tai – išties greitas, patogus ir saugus mokėjimo būdas. O grynųjų vis tiek prisireikia, piniginėje paprastai nešiojuosi apie 500 litų.

Kaip auklėjate vaikus? Ar leidžiate jiems užsidirbti, atliekant kažkokius papildomus darbus namuose, kurie neįeina į jų pareigas?

Andrius Barštys: Kol kas dar nepasiekėm tokio amžiaus, kad jau pilnai suprastume pinigų reikšmę, tačiau žinoma, pinigai yra neatsiejama gyvenimo dalis ir su tuo pradedam susidurti vis dažniau. Tikiu, kad vaikai mokosi mėgdžiodami, todėl pagrindinė ir svarbiausia mokykla visais klausimais, taip pat ir požiūrio į pinigus, yra šeima. Duodami vaikams pinigų, su jais kalbėdami apie tai, kaip jie uždirbami, investuojami ir taupomi, leidžiame jiems priimti sprendimus, pasirinkti, pagaliau klysti. Tada vaikai noriai mokosi. Esu kažkur skaitęs, kad pinigų valdymu, verslu ar investavimu besidominčių vaikų Lietuvoje yra tik 2 iš 100, kas iš principo atitinka verslininkų santykį su visais gyventojais, kuris mūsų šalyje nesiekia 3 proc. Tad manau tikrai reikia vaikus šviesti finansiškai ir įtraukti į šeimos diskusijas skirstant biudžetą ar planuojant pirkinius.

Kur investuojate?

Andrius Barštys: Investuoju nuolat, dažniausiai į akcijas. Indėliais naudojuosi tuomet, kai reikia laikinai „priparkuoti” pinigus būsimoms investicijoms ar didesniems pirkiniams, suplanuotoms išlaidoms.
Investuoti pradėjau 1993 m. valiutų biržoje (Forex). Po to sekė Lietuvos vertybinių popierių birža, pamažu geografija plėtėsi, ėmiausi prekybos įvairiose pasaulio biržose. Investavimas į vertybinius popierius man visada atrodė labai įdomus užsiėmimas. O kai tai tapo mano kasdieniu darbu, gilintis ir pačiam viską išbandyti yra dar svarbiau. Tai – finansų, ekonomikos ir psichologijos mišinys, pagardintas sėkmės ar nesėkmės prieskoniu.