A. Adamkienė: didžiausias turtas – pagalba kitiems

Prezidento Valdo Adamkaus žmona, paramos ir labdaros fondo steigėja Alma Adamkienė įsitikinusi, kad didžiausia vertybė, kurią kiekvienas turėtume puoselėti gyvenime – pagalba kitam, nebūtinai pažįstamam, žmogui. Pokalbiui su „Pinigų karta“ pakrypus apie finansus buvusi pirmoji šalies dama pasakoja, kad su vyru visada kruopščiai renkasi pirkinius, todėl dar niekada neteko nusivilti ar išmesti staiga nereikalingu tapusio daikto.

Pinigų karta: Ant nosies gražiausios metų šventės. Prisiminkite, ko visada laukdavote iš Kalėdų senio?

Alma: Tikrai labai seni laikai, bet tokie prisiminimai kiekvienam iš mūsų lieka įstrigę atmintyje visą gyvenimą. Kaip ir visi vaikai labai laukdavau Šv. Kalėdų. Apimdavo nepaprastai pakili nuotaika. Šeimoje turėjome tradiciją prie papuoštos eglutės palikti batus. Iš ryto vos tik prabudę bėgdavome žiūrėti, kokių dovanų atnešė Kalėdų senis. Visada norėdavome žaislų ir saldumynų. Mergaitėm svarbiausia buvo gauti gražią lėlę. Bet puikiai prisimenu, kad Kalėdų senis kasmet palikdavo ir po knygą. Kol buvau maža visuomet galvodavau, kad knyga nėra dovana. Bet palengva susidariau savo biblioteką, todėl labai džiaugiausi.

PK: Šv. Kalėdos – šventė skirta labiau vaikams nei suaugusiems?

Alma: Nenorėčiau su tuo sutikti. Be jokios abejonės, mažiesiems Šv. Kalėdos yra ypatinga šventė. Kartais galbūt net svarbesnė už gimtadienį. Tačiau ir suaugusiuosius užburia ta pati nuotaika ir šventinė atmosfera. Kiekviename žingsnyje jauti, kad artėja šventės. Nori to ar nenori, bet negali išvengti kalėdinės nuotaikos.

PK: Ar daug laiko sugaištate ir pinigų išleidžiate prieš Šv. Kalėdas, kai perkate artimiesiems dovanas?

Alma: Per Šv. Kalėdas su vyru niekada vienas kitam dovanų neperkame. Galiu tik paminėti, kad dažniausiai kažką įsigyjame per vestuvių metines. Anksčiau dovanas pirkdavome mano ir Valdo tėvams, bet vienas kitam – praktiškai niekada.

PK: Šventinė prekyba Lietuvoje prasideda itin anksti. Kaip galvojate, ar atėjus Šv. Kalėdoms šventinė nuotaika nebūna išsikvėpusi?

Alma: Lietuvoje šventinė prekyba neprasideda per anksti. Asmeniškai pati esu prie to pripratusi, nes JAV didysis išpardavimas prasidėdavo iš karto po Padėkos dienos (JAV ši derliaus nuėmimo pabaigai skirta šventė minima ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį). Tada lentynos pradėdavo lūžti nuo kalėdinių prekių, miestai ir miesteliai stengdavosi kaip įmanoma gražiau pasipuošti. Gerai, kad viskas prasideda anksčiau, nes turi laiko pagalvoti, kaip praleisi šventes, gali iš anksto pasirūpinti dovanomis. Juk šventinės dienos turi būti skirtos poilsiui, o ne neužbaigtų reikalų tvarkymui.

PK: Visuomenėje paplitęs posakis „Laikas – pinigai“. Kaip vertinate tokį gyvenimo ritmą, kai žmonės vis skuba ir skuba?

Alma: Toks jau šis gyvenimas – neskubėsi, gali iškristi iš rikiuotės. Gyvenimas sukasi nesustodamas, todėl privalai pats suktis kartu. Galima įžvelgti ir teigiamų dalykų. Nuolat skubantys žmonės labiau vertina atostogas, šventes. Tada jie gali atitrūkti nuo bet kokio bėgimo ir skubėjimo. Amerikiečiai taip pat mėgsta sakyti, kad laikas – pinigai. Turiu pripažinti, kad iš tikrųjų taip ir yra.

Pasaulyje yra daug žmonių ir daug reikalų, kuriuos jie turi sutvarkyti.

PK: Su kuo visada pasitariate dėl pirkinių?

Alma: Visus sprendimus su vyru priimame kartu. Esame pirkę paveikslų, skulptūrų – tokių brangesnių dalykų, kurių įprastai neprisiverstume įsigyti. Bet kai yra proga, tada nesunkiai apsisprendžiame. Būna malonu prisiminti, kad vieną ar kitą daiktą pirkome 20 metų vestuvių proga ir panašiai. Pirkti retai, bet ypatingus daiktus yra daug maloniau nei dažnai įsigyti įvairių smulkmenų.

PK: Kas Jūsų šeimoje yra linkęs ilgiau svarstyti prieš kažką įsigyjant?

Alma: Didelių problemų apsisprendžiant kažką įsigyti nesame turėję. Mums abiems patinka tie patys dalykai. Be abejo, kartais vieno kurio nors nuomonė būna stipresnė, todėl išmokome prisitaikyti.

PK: Kam išleistus pinigus vertinate, kaip geriausią savo investiciją?

Alma: Turbūt viskas, ką esame pirkę, patiko ir neteko dėl nieko gailėtis. Bet daugiausia džiaugsmo teikia galimybė padėti kitiems. Dabar toks metas, kai turime ištiesti pagalbos ranką tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Nuolat prisimenu vaikystę. Turėjome sargę, kuri tvarkydavo kiemą ir valydavo sniegą. Ji viena augino mergaitę. Todėl mano tėveliai visada pirkdavo dovanas ne tik mums, bet ir tos sargės mergaitei. Tėvelis nenorėjo, kad ji jaustųsi nuskriausta. Prisimenu iš vaikystės, kokį džiaugsmą ir pasitenkinimą jauti matydamas vaiką, kuris gavęs dovaną tiesiog spindi iš laimės.

PK: Ar esate linkusi taupyti?

Alma: Taupumas – mano nuomone, priklauso nuo žmogaus gyvenimo istorijos. Tiems, kuriems teko gyventi tam tikrą laikotarpį, kai jie nieko neturėjo, taupumas yra būdingas. Tokia smulkmena – pietūs ar vakarienė. Jeigu man atrodo, kad per daug maisto, tai galiu jį palikti lėkštėje. Tuo tarpu mano vyras niekada taip nesielgia. Jis sako, kad per daug gyvenime yra badavęs, jog galėtų išmesti bent vieną kąsnį. Lygiai tas pats galioja ir su daiktais. Tuos daiktus, kurie tampa nereikalingi, visuomet stengiamės kam nors padovanoti.

PK: Galbūt turite mėgstamą frazę apie pinigus?

Alma: Kažkokia išskirtinė frazė nėra įstrigusi galvoje. Gyvenime svarbiausia, kad žmogus negali galvoti vien apie save. Turi matyti ir padėti esantiems aplink tave. Niekada nežinai, kokia bėda gali užklupti tave patį. Kiekvienam žmogui reikia stengtis matyti kitus, kuriems reikalinga pagalba ir ištiesti ranką. Išmokime dalintis meile, šiluma, geru žodžiu.

PK: Ką visada galima rasti Jūsų piniginėje?

Alma: Grynųjų pinigų ir įvairių kortelių. Taip pat piniginėje visada nešiojuosi vyro rinkimų metu išleistą kalendoriuką, kur mes kartu esame nufotografuoti Nidoje. Man jis labai patinka, todėl niekada neišimu ir turiu prie savęs.

PK: Ką norėtumėte palinkėti Lietuvos žmonėms artėjančių švenčių proga?

Alma: Sunku kažką naujo pasakyti. Visi linki to paties, todėl būti originaliu tampa sudėtinga. Linkiu visiems geros nuotaikos ir džiaugsmo. Būkite laimingi.