Ž.Savickas vertina grynuosius pinigus

Finansinės krizės krečiamame pasaulyje išlieka tik galingiausieji. Ekonominiam cunamiui pamažu rimstant nusprendėme pasidomėti, kokie vėjai pučia stipriausio pasaulio žmogaus Žydrūno Savicko piniginėje. Taigi, šios savaitės rubrikoje „Svetima piniginė“ kalbintas  Žydrūnas mielai papasakojo, ką jo kasdieniniame gyvenime reiškia pinigai.

Pinigų karta: Žydrūnai, ar esate atsargus su pinigais, ar jų neskaičiuojate?

Žydrūnas: Kadangi esu sportininkas ir tuos pinigus uždirbu savo sveikata, tai lengva ranka tikra negalėčiau jų leisti. Kai sunkiai uždirbi, tada ir skaičiuoji juos.

PK: Ar esate dosnus žmogus?

Žydrūnas: Pinigus labiau naudoju racionaliai. Manau, kad visų pirma žmogus turi galėti sau leisti būti dosniu.

PK: Išduokite formulę, kaip uždirbti pinigus?

Žydrūnas: Iš tiesų kiekvienas žmogus skirtingai uždirba pinigus ir taisyklių, kaip juos uždirbti, apie kurias prirašyta milijonas knygų, nėra. Aš užsiimu savo darbu, nes man tai patinka ir uždirbu, nes man gerai tai sekasi. Jeigu būtų tikslas vien tik pinigai, būtų sunku. Geriausiai, kai darbas patinka ir iš to galima uždirbti pinigų.

PK: Ar pajautėte finansų krizę?

Žydrūnas: Kadangi mano pajamos nėra stabilios – laimiu prizus įvairiose varžybose, tai jos visuomet svyruoja, priklausomai nuo to, kaip man sekasi. Tad tiesiogiai man krizė nepasijautė. Tačiau visame sporte pasijautė. Sumažėjo varžybų kiekis, o taip pat ir piniginiai prizai. Tiesa, aš dažniausiai dalyvauju aukščiausio rango varžybose, tai jų nesumažėjo, tačiau kiek žemesnio rango varžybų kiekis krito.

PK: Gal ko nors išmokate apie pinigus, darydamas klaidas?

Žydrūnas: Manau, kad didelių klaidų nesu padaręs. Gyvenimas išmokė nedaryti jų – daugiau mokausi iš svetimų klaidų. Kartais matau, kaip žmonės neracionaliai naudoja pinigus ir pats stengiesi apgalvoti kiekvieną pirkinį, prieš įsigyjant kažkokį brangesnį daiktą daugybę kartų pasverti, ar jis tikrai tau reikalingas.

PK: Ar požiūriui į pinigus turėjo Jūsų vaikystė?

Žydrūnas: Mano tėvai ir seneliai buvo ganėtinai taupūs žmonės. Nors jiems pinigų nestigo, bet jie niekada jų nemėtė. Tokia aplinka, žinoma, suformuoja požiūri, kad pinigus reikia skaičiuoti, nes neskaičiuojant pinigai greitai išsileidžia. Nepriklausomybės pradžia buvo sunkus laikotarpis visiems žmonės, nes buvo didžiulė infliacija, piniginės santaupos nuvertėjo. Ir mano tėvams reikėjo viską uždirbti iš naujo. Aš taipogi tuo metu pradėjau studentauti ir supratau, kas yra tas pinigas, kai pačiam reikėjo užsidirbti.

PK: Papasakokite, apie pirmąjį savo atlyginimą?

Žydrūnas: Studentavimo laikais su draugais saugodavome renginius, kartais perparduodavome ką nors, sugalvodavom įvairių būdų užsidirbti (juokiasi). Kai studijavau, praktiškai išsilaikydavau save. Aišku, tėvų pagalba nepakenkdavo. Jei nebūčiau sportavęs, tikrai būčiau save pilnai išlaikęs. Kadangi į sportą reikėjo investuoti pinigus, tai šiek tiek padėdavo tėvai.

PK: Ar jaučiatės laimingesnis, kai gyvenime nereikia skaičiuoti kiek vieno cento?

Žydrūnas: Aišku yra smagiau. Savo laiku esu labiau skaičiavęs tuos pinigus nei dabar. Yra smagu, kai smulkioms išlaidoms jų neskaičiuoji. Kai mėnesiui turi labai ribotą pinigų kiekį, kurį gali išleisti, atsiranda diskomfortas. Žinoma, prie jo prisitaikai, bet geriau, kai išlaidų maistui ar komunalinėms paslaugos skaičiuoti nereikia.

PK: Ar investuojate pinigus?

Žydrūnas: Šiek tiek investuoju į akcijas, į fondus, į verslą. Nesu labai aktyvus, turbūt skiriu tam mažiau laiko nei vidutinis tuo užsiimantis žmogus. Tai man tarsi hobis, tačiau tam maklerių nesamdau, darau viską pats.

PK: Kur daugiausiai leidžiate pinigus?

Žydrūnas: Praktiškai niekur neleidžiu pinigų (juokiasi). Leidžiu sportui, pasiruošimui varžybos ir taip pat pragyvenimui – komunaliniai mokesčiai, maistas ir drabužiai. Tik pačios paprasčiausios išlaidos. Dėl užimtumo kol kas neturiu kažkokio tai pomėgio, kuriam dar ir pinigų reikėtų. Tai apsiriboju įsigyta ir perskaityta knyga – gan nebrangus ir geras pomėgis.

PK: Ar planuojate aplankyti knygų mugę?

Žydrūnas: Girdėjau, kad ten knygos nekainuoja pigiau, tad nusprendžiau nesilankyti. Ką norėsiu nusipirksiu knygyne.

PK: Koks buvo geriausias Jūsų pirkinys?

Žydrūnas: Geriausias pirkinys – namas, kuriame gyvenu. Tai toks pirkinys, kurį įsigyji labai retai ir daugeliui metu. Kad jį nusipirkti, reikia labai daug dirbti, tad tai yra išskirtinis pirkinys.

PK: O labiausiai nevykęs pirkinys?

Žydrūnas: Labai nevykusių kaip ir nėra. Tik kartais nusiperki daiktą ir supranti, kad jo tau nereikia. Tačiau išskirti konkretų atvejį man būtų sunku.

PK: Kaip manote, ar šeimoje turėtų būti bendra atsakomybė dėl finansų?

Žydrūnas: Taip, tūrėtų. Nes jei vienas žmogus taupys, o kiti leis, tai rezultatas bus prastas. O dėl uždarbių, tai nesvarbu, ar dirba visi, ar vienas – kaip jau išeina. Vieni uždirba, kiti labiau prisideda kitose gyvenimo srityse, buityje. Svarbu, kad tų pinigų užtektų. Jei vienas žmogus gali tiek uždirbti, tai irgi viskas gerai bus.

PK: Paprastai atsiskaitote grynaisiais ar kortele?

Žydrūnas: Jei tik turiu, tai grynaisiais. Man priimtinesni yra tikri pinigai, kadangi juos sunkiau išleisti. Na, jie tiesiog yra tikri pinigai (juokiasi). O tie virtualūs elektroniniai pinigai dažnai išleidžiami lengva ranka. Atrodytų keista, bet vis dėlto mokant kortele taupyti poreikis mažesnis, nei atsiskaitant grynaisiais pinigais.

PK: Ar naudojatės internetine bankininkyste?

Žydrūnas: Žinoma. Be to sunku būtų išsiversti – reikėtų eiti į bankus, norint susimokėti už elektrą ar dujas, o dabar gali tą padaryti namuose. Taip paprasčiau.

PK: Ar paliekate arbatpinigių?

Žydrūnas: Jei žmogus gražiai aptarnauja, tai būtinai palieku. Paprastai stengiuosi palikti apie 10 procentų. Nors tai tikrai labai priklauso nuo aptarnavimo.