I. Degutienė: laisvė – neįkainojama dovana

Seimo pirmininkė Irena Degutienė prabrėžia, kad visuomet yra geriau taupyti ir tik paskui įsigyti norimą daiktą. Pokalbyje su „Pinigų karta“ Seimo pirmininkė teigia, kad labiausiai jaučiasi esanti skolinga savo šeimai. Tačiau skolinga ne pinigų, o laiko, kurį suryja darbas ir atsakingos pareigos. Pasiteiravus apie vasario 16-osios reikšmę lietuviams, I. Degutienė tvirtina: „Svarbiausia – esame laisva tauta“.

Pinigų karta: Kiek kišenpinigių gaudavote mokykloje ir kam juos išleisdavote?

Irena: Gimiau ir augau šeimoje, kuri niekuomet negalėjo girtis pinigų pertekliumi, tad mokykloje kišenpinigių, kuriuos būčiau galėjusi leisti pagal savo sumanymus ar norus, negaudavau.

PK: Ar vaikystėje mokėjote taupyti? Galbūt pamenate, kokiam pirkiniui taupėte? Ar pavyko jį įsigyti?

Irena: Taip, tėvai mane išmokė taupyti ir vertinti kiekvieną sunkiai uždirbtą pinigėlį. Pamenu, kad turėjau tokią taupyklę – katiną, į kurią atidėdavau kiekvieną sukauptą kapeiką. Pamenu, koks didelis džiaugsmas buvo, kai tėvai už mano sutaupytus pinigus nupirko man paltuką.

PK: Koks buvo jūsų pirmasis darbas?

Irena: Dabar turbūt dažnas Lietuvos gyventojas žino mane ne tik kaip Seimo pirmininkę, bet ir kaip medikę. Tačiau pirmasis mano darbas buvo nesusijęs nei su viena iš šių sričių. Darbavausi dailės kombinate, kur siuvau lėles – „Raudonkepuraites“. Tuomet gaudavau tikrai nemažą algą: už kiekvieną pasiūtą „Raudonkepuraitę“ būdavo mokama po 1 rublį, o išvis per mėnesį gaudavau apie 120 rublių atlyginimą.

PK: Kokia jūsų nuomonė dėl įvairių paskolų – verta imti ir turėti iškart ar geriau reikia stengtis sutaupyti?

Irena: Aš esu taupymo šalininkė. Manau, kad visuomet yra geriau taupyti ir tik paskui įsigyti norimą daiktą. Paskolos gyvenime irgi nesu turėjusi.

PK: Galbūt pamenate, kokią nors pažįstamo ar draugo negrąžintą skolą, kurią juokais arba visai rimtai norėtumėte priminti?

Irena: Tokio atvejo tikrai nebuvo, tačiau pati dažnai jaučiuosi esanti skolinga savo šeimai – vyrui, vaikams, anūkams. Tačiau skolinga jiems esu ne pinigų, o laiko, kurį suryja darbas ir atsakingos pareigos. Labai norėčiau šią skolą jiems sugrąžinti.

PK: Kokiais su pinigais susijusiais prietarais tikite?

Irena: Kai sapnuoju peles – laukia didelės išlaidos ar vagystė.

PK: Kokia didžiausia iki šiol neišsipildžiusi svajonė?

Irena: Iki šiol taip ir nepavyko nukeliauti į Australiją.

PK: Kam išleistus pinigus vertinate, kaip geriausią asmeninę investiciją?

Irena: Manau, kad tai buvo pinigai, kuriuos skyriau vaikų korepetitoriams, kad jie galėtų geriau pasiruošti stojimui į aukštąsias mokyklas. Manau tai buvo ir tikslinga, ir labai sėkminga investicija, nors finansiškai gal ir nelabai didelė.

PK: Koks jūsų nuomone yra geriausias patarimas tema: „Kaip sutaupyti?“

Irena: Planavimas. Reikia turėti aiškų mėnesio, ketvirčio metų pajamų ir išlaidų planą. Taip pat planuojant stambesnę investiciją – matyti bent poros metų finansinę perspektyvą.

PK: Lietuvos valstybės atkūrimo diena – ką ji žmonėms reiškė 1918 m. ir ką reiškia dabar?

Irena: Nesu tokia sena, kad atminčiau kas buvo 1918 metais, tačiau tikiu, kad ir šiandien, ir tuomet žmonės buvo panašūs. Gal turėjome skirtingas technologines ar kitas galimybes, tačiau visi visuomet troško, kaip ir mes trokštame laisvės. Nepamirškime ir gero išsilavinimo. Kaip tik dalyvavau Lietuvos universiteto 90-mečio renginyje Kaune. Tuomet universitetas kilo ir kėlė Lietuvą iš I Pasaulinio karo pelenų, jis tapo tikru gyvenimo „reiškiniu“. Manau ir šiandien valstybės atkūrimo diena primena mums tekusias galimybes gyventi laisvai ir laisvai kurti savo gyvenimą, laisvai studijuoti ir važinėti po visą pasaulį. Vertinkime šią dovaną, kaip ją vertino ir jos troško mūsų tėvai bei seneliai.

PK: Žmonės skundžiasi, kad neturi pinigų, todėl esą gyvena blogai. Kokia jūsų nuomonė – pinigai tikrai išsisprendžia visas problemas?

Irena: Pinigai tikrai neišsprendžia visų problemų. Nepamirškime – „Turtuoliai irgi verkia“. Bet oriam gyvenimui pinigai yra tikrai labai reikalingi.