S.Gandžumiano krizės pamokos

Santūrus ir atsargiai renkantis žodžius. Taip žymus dizaineris Seržas Gandžmumianas bendrauja su žurnalistais. Taip pat atrodo elgiasi ir su pinigais, kurių prasidėjus ekonominei krizei trūko ir trūko. Dabar, sako, didžiausios bėdos liko senuosiuose metuose. Beliko tik krizės metu išmoktų pamokų neužmiršti.

Pinigų karta: Ar esate atsargus su pinigais, ar jų neskaičiuojate?

Seržas: Dabar nelabai lieka ką skaičiuoti, nes visi pinigai skiriami kreditams padengti ir skoloms atiduoti. Tai yra pagrindinės išlaidos. Savęs tikrai nelepinu.

PK: Kam niekada negailite pinigų?

Seržas: Visuomet pinigų randu vaikams. Šis dalykas nesikeičia ir, manau, kad nepasikeis.

PK: Ar jums aktualios finansinės krizės kamuojamų žmonių bėdos?

Seržas: Žinoma, tik tos bėdos jau praeityje,. Sunkiausia buvo išgyventi 2009-uosiuos metus, dabar viskas grįžta į vėžes, darbe ir gyvenime daug daugiau optimizmo. Kasdien didėja susidomėjimas, nors jokios papildomos reklamos nėra. Į tai mes jau seniai neinvestuojame, nors kažkada reklamai išleidome dideles sumas pinigų, tačiau investicijos neatsipirko. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, ateina tie klientai, kurie puikiai žino mano stilių, kurie žino, ko laukti ir tikėtis. Nemažai žmonių ateina pagal rekomendacijas, labai daug yra senų klientų, kurie ištikimi ir visuomet sugrįžta.

PK: Ar jaučiatės laimingesnis, kai gyvenime nereikia skaičiuoti kiekvieno cento?

Seržas: Žinoma, tai labai svarbu, ypač kai turi šeimą, vaikų. Tik savo versle aš esu priklausomas ne tik nuo savęs, bet ir nuo klientų. Jie daugiau mažiau reguliuoja mano gyvenimą. Gaila, kad Lietuvoje dar nėra daug žmonių, kurie įvertintų ir galėtų mokėti ne tik už idėją, bet ir jos įgyvendinimą. Pasaulyje dažnai milijonais vertinama idėja, tačiau vis dar nėra pakankamai įvertinti tie žmonės, kurie sugebą įgyvendinti sumanymą. Manau, kad tokių yra žymiai mažiau nei idėjų generatorių.

PK: Kokias didžiausias klaidas darote su pinigais?

Seržas: Per krizę buvo nemažai pamokų, kurias išmokus tikrai bus lengviau gyventi ir įveikti sunkumus ateityje. Gaila, bet reikia pripažinti, kad versle viskas turi būti pasverta ir pamatuota, altruizmo negali demonstruoti. Aš ilgą laiką net matydamas labai blogus finansinius rezultatus nesiryžau atleisti žmonių, Man tokį sprendimą priimti buvo ypatingai sunku, o kai ryžausi, buvo vėlu. Ir žmones atleidau, ir didelių sunkumų buvo kilę. Versle, pirmiausia, turi galvoti apie rytojų. Juk kitus turtingais gali padaryti tik toks pats turtingas žmogus. Vargšas aplinkinių nepraturtins. Tai teisinga mintis ir aš stengiuosi ja vadovautis.

PK: Ar požiūriui į pinigus įtakos turėjo Jūsų vaikystė?

Seržas: Aš užaugau sovietiniais laikais, kai pinigai nebuvo priimtina skatinimo priemonė. Visuomet buvo akcentuojama, kad pinigai – tai purvinas reikalas ir jokiais būdais jie negali būti siekiamybė. Ir nors augau tokiomis sąlygomis, man visuomet sekėsi uždirbti daug pinigų, tik, žinoma, tuo metu aš netaupiau ir apie ateitį negalvojau.

Štai 1985 metais dirbau DJ-umi, per dieną uždirbdavau 100 rublių. Tais laikais tai buvo labai dideli pinigai. Vėliau restauravome freskas. Dar vienas labai gerai apmokamas darbas, kai per mėnesį mano uždarbis siekdavo 1000 rublių. Pasakiški pinigai. Palyginimui, dar galime priminti, kad tarybiniais laikais inžinierius uždirbdavo 100 rublių… Taigi aš buvau turtingas, tik tų turtų nekaupiau. Džiaugiausi, kad galiu dalintis, kad turiu daug draugų, kurių neliko, kai baigėsi dideli pinigai.

PK: Papasakokite, apie pirmąjį savo atlyginimą?

Seržas: Iš karto po mokyklos baigimo tėvas mane nuvedė pas savo pažįstamą į statybos aikštelę ir įdarbino, kad sužinočiau, kaip sunkiai uždirbami pinigai. Dirbau sunkiai visą mėnesį, bet gavau laaabai daug pinigų – 70 rublių. Džiaugiausi, kad nereikėjo ilgą laiką prašyti iš tėvų.

PK: Ar investuojate pinigus?

Seržas: Taip. Tikiu, kad pinigai skleidžia stiprią energiją, kad juos reikia investuoti, nes kitaip visi turtai išgaruos. Prieš krizę buvau pasirinkęs turbūt nevykusius produktus, kuriais nusivyliau ir antrą kartą ten jau savo pinigų nedėsiu. Investavau į kaupiamąjį gyvybės draudimą, tačiau paskaičiavau, kad net po penkiolikos metų nuolatinių investicijų, aš gaučiau tik tiek, kiek investavau. Jokių procentų. Jokio uždarbio. Tai dar viena pamoka.

Dabar galvoju, kad greitai teks pamąstyti apie naujus investavimo produktus, kurie būtų pelningi.

PK: Koks geriausias Jūsų pirkinys?

Seržas: Prie daiktų neprisirišu, todėl labai sunku pasakyti, kokį pirkinį ar investiciją galėčiau pavadinti sėkmingiausiu… Labai didelis ir atsakingas pirkinys buvo butas. Jis geroje vietoje, ekonomiškas, bet… Yra ir kitas lazdos galas – didelė paskola ir didelės įmokos, o mokėti bankui laiku ne visuomet įmanoma. Nors ir labai stengiuosi vykdyti įsipareigojimus, tam kad atiduočiau paskolą daug dirbu, tačiau labai nesigraužčiau, jeigu vieną dieną tektų jį parduoti… Tikiu, kad ateitų laikas ir būtų kitas, būstas, dar geresnis… Tai čia tokie materialūs dalykai, kurie matuojami pinigais. O yra ir įvairių talismanų, kurie teigiamai nuteikia. Tikiu, kad pats daiktas energijos neturi, žmogus ją suteikia. Taigi viskas priklauso nuo mūsų pačių ir teigiamų minčių.  

PK: Bankų paskolos, kreditinės kortelės, kurios gelbėja sunkią minutę – pagalba ar našta?

Seržas: Manau, kad tai banko sugalvotas mechanizmas, kurio pagalba valdomas žmogus. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kai tik ateina blogi laikai, kreditines korteles reikia užblokuoti. Tai nėra geras sprendimas finansinėms problemoms spręsti, nes gyvenant skolon problemos tik gilėja. Tačiau kažkada tokios patirties neturėjau ir su banko pagalba mokėjau atlyginimus, didinau apyvartines lėšas. Dabar už tai moku ne tik palūkanas, bet ir palūkanų palūkanas… Sau ir kitiems palinkėčiau: vengti skolų ir paskolų.