S. Skvernelis už pirmąją algą nusipirko baltus kedus

Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis vos prieš devynis mėnesius užėmė šias itin svarbias teisėsaugos sistemoje pareigas. Daugelį metų įvairiose policijos institucijose dirbęs pareigūnas jaučiasi atsidūręs savose rogėse, nors puikiai žino, kad bet kada gali iš jų išvirsti. Visiškai priešingai S. Skvernelis kalba apie finansus, kuriuose, tarsi mažam vaikui norinčiam viską išbandyti, kartą teko nusvilti. Nors nusvilo ne per skaudžiausiai, tačiau teigia supratęs, kad nėra ko kišti nosies ten, kur neturi jokio žalio supratimo.

Pinigų karta: Keliais žodžiais apibūdinkite, kas yra pinigai ir ką jie jums reiškia?

Saulius: Pinigai yra priemonė gyventi. Jie skirti patenkinti įvairius poreikius. Pinigai toli gražu nėra didžiausia gyvenimo vertybė, kurios reikėtų vaikytis.

PK: Sugrįžkime į mokyklos laikus. Kam išleisdavote tėvų duotus kišenpinigius?

Saulius: Mokyklos laikais dar veikė talonų sistema, todėl valgykloje pinigų neprireikdavo. Duodavo tėvai kapeikų, kurias išleisdavau ledams ar kokiam kitam gardumynui. Buvau pavyzdingas, todėl tėvų duotus pinigus naudodavau pagal paskirtį. Mokyklą lankiau dar sovietmečiu, todėl traškučių ar panašių nesveikų maisto produktų nebuvo. Niekada nerūkiau, todėl taip pat pavyko sutaupyti. Tėvų duodamų kapeikų pakakdavo per akis, tada jos turėjo didelę vertę.

PK: Papasakokite apie pirmąjį darbą ir apie tai, ką įsigijote sulaukęs pirmojo atlyginimo?

Saulius: Pirmasis oficialus darbas buvo automobilių remonto gamykloje. Dirbau šaltkalviu ir transporto priemonių variklių surinkėju. Pradėjau dirbti dar studijuodamas, todėl pirmosios algos laukiau, kaip ir daugelis studentų. Už gautus pinigus nusipirkau „Reebok“ kedus. Kaip šiandien prisimenu, kad jie buvo balti. Tada buvo sunkus laikotarpis. Tik prasidėjo nepriklausomos valstybės atstatymo kelias. Nors tada pinigų labai trūko, bet buvau pasiryžęs sau kažką nusipirkti.

PK: Mėgstate grynuosius ar esate linkęs laikyti pinigus banko sąskaitoje?

Saulius: Daugiausia pinigus laikau sąskaitoje. Grynųjų turiu nedaug, bet jų prireikia tais atvejais, kai sutrinka atsiskaitymas kortele. Maža to, vaisius ir daržoves esu įpratęs pirkti turguje, kur galimybės atsiskaityti kortele nėra.

PK: Kokiam tikslui išleistus pinigus vertinate kaip geriausią investiciją?

Saulius: Ko gero, galiu pasidžiaugti, kad prieš 6-7 metus su šeima priėmėme sprendimą dėl būsto pakeitimo. Nutarėme išsikraustyti iš buto ir pasistatyti namą. Norint tą padaryti teko imti paskolą. Nors finansinė našta užgulė net iki tol, kol man sukaks 65 metai, nesigailiu dėl tokio sprendimo. Šią investiciją vertinu gerai. Pinigai nebuvo išmesti į balą.

PK: Ar neslegia ilgalaikių paskolų našta?

Saulius: Iki šiol esu tos nuomonės, kad be paskolos kitų variantų Lietuvoje ir būti negali. Sutaupyti iš algos daugeliui būtų labai sudėtinga. Tokiu atveju gyvenamą plotą pavyktų įsigyti, kai sulauksi 65 metų. Iki tokio amžiaus dar reikia išgyventi. Lygiai tas pats su automobiliais ar kitais brangiais daiktais. Suprantu, kad kuo didesnis pradinis įnašas, tuo teks mokėti mažesnes palūkanas, bus lengviau grąžinti paskolą. Bet tiek kolegos policijoje, tiek kiti draugai gyvena pasiėmę paskolas ir nieko čia stebuklingo nėra. Sunku įsivaizduoti, kad šiais laikais nepasiėmus paskolos būtų galima patenkinti vis labiau augančius žmonių poreikius.

PK: Galbūt sprendžiant piniginius reikalus teko nudegti?

Saulius: Reiktų prisiminti ekonomikos klestėjimo metą, kai apie krizę niekas nekalbėjo. Tada algos buvo ženkliai didesnės. Pasitariau su pažįstamu ir už 5 tūkstančius litų nusipirkau akcijų ir investicinių fondų. Iš tų pinigų dabar likę itin nedaug. Praktiškai neliko nei 20 procentų nuo pradinės sumos. Dar kartą įsitikinau, kad nesu verslininkas. Dėl nepavykusių investicijų įrodžiau pats sau, kad turiu dirbti tai, ką išmanau, o ne bandyti tokią veiklą, kurioje nieko nesuprantu.

PK: Su kuo tariatės prieš ką nors brangaus įsigydamas?

Saulius: Su žmona. Be abejo, tik su ja.

PK: Kokius sprendimus priimate jūs, o kokius jūsų žmona?

Saulius: Žmona yra drąsesnė. Todėl strateginį sprendimą susijusį su gyvenamo būsto pakeitimu lėmė jos drąsa ir ryžtas. Aš esu atsargesnis. Finansų srityje esu linkęs ilgai ir nuobodžiai svarstyti. Pasitikėjimo žmona finansiniais klausimais netrūksta. Ji yra finansininkė, todėl geriau išmano tuos reikalus. Namų ūkio sprendimai dažniausia yra priimami bendru sutarimu.

PK: Ką be pinigų ir banko kortelių dar galima rasti jūsų piniginėje?

Saulius: Visada piniginėje nešiojuosi automobilio dokumentus, vairuotojo ir tarnybinį pažymėjimus.

PK: Įsivaizduokite, kad pametėte arba pavogė jūsų piniginę. Kur pagalbos pirmiausia tektų kreiptis generaliniam komisarui?

Saulius: Šiaip būčiau žioplas, jei sugebėčiau pamesti piniginę. Tiek dokumentus, tiek visą piniginės turinį reikia labai saugoti. Vagysčių aplinkybės būna įvairios, negali būti nuo to apsaugotas. Bet kokiu atveju pagalbos tektų kreiptis į policiją.

PK: Ar bandote laimę loterijose?

Saulius: Dažnai perku bilietus. Ir tikiu, kad galiu laimėti. Pavyzdžiai rodo, kad žmonės laimi. Bet man nesiseka. Daugiausia keliolika litų esu laimėjęs. Pasitaiko, kad įsigytas loterijos bilietas atsiperka, bet dažniausia – lieku tuščiomis.

PK: Pasakykite, ar esate taupus žmogus, o gal mėgstate išlaidauti?

Saulius: Esu taupus žmogus. Nors pasitaiko dienų, kai sau kažką leidi daugiau nei įprastai, bet tikrai nešvaistau pinigų į kairę ar į dešinę. Jų nėra tiek daug, kad galėčiau taip elgtis.

PK: Renkatės garsius prekių vardus ar ieškote pigesnių alternatyvų?

Saulius: Asmeniškai man tie garsūs vardai nieko nesako. Ieškau pigesnių alternatyvų, visada pasižvalgau nuolaidų.

PK: Vilniuje savivaldybė užsimojo bausti išmaldos prašančius ir ją duodančius asmenis. Ar kažkada davėte pinigų gatvėje?

Saulius: Tikrai teko duoti. Čia kiekvieno iš mūsų apsisprendimo laisvė. Jei kokioje sostinės Pilies gatvėje arba prie Aušros vartų prašytų, tada suabejočiau ar duoti. Bet tų prašymų būna labai įvairių. Kai maži vaikai prašo, tada sunku tiesiog nusisukti ir nueiti. Negaliu pasakyti, gerai tai ar blogai – prašyti išmaldos, bet visada stengiuosi įvertinti situaciją. Jei bus baudžiama už išmaldos davimą, tada tikrai to nedarysiu.