Diagnozė: darbas visą parą

Pažiūrėjus į prekybos centrų darbo laiką, galima daryti išvadą – verslas serga nemiga. Ir tai būdinga ne tik didiesiems prekybos centrams, kurie dirba po 12 valandų per parą be pertraukų, be savaitgalių, be švenčių. Keista, kai miegamajame Vilniaus mikrorajone pamatai visą parą veikiančią žūklės reikmenų parduotuvę. Iškyla klausimas – o ką gi ten pardavinėja?

Taigi nemiga kamuoja ne tik super marketus, bet ir tas, mažas, specializuotas parduotuvėles.

Pirkėjus pritraukia alus

Verslo nemigą kiek apmalšino krizė ir alkoholio pardavinėjimo ribojimas. Anksčiau dauguma didesniųjų maisto parduotuvių dirbo iki 23 valandos, dabar jos užsidaro tą pačią minutę, kai baigiasi ir „ugninio vandens“ pardavinėjimas. Tiesa, užsidarančios didžiosios parduotuvės pakurstė naktį nemiegoti tas, kurios save (skliausteliuose) vadina barais.

Neseniai Vilniuje atsidariusių dviejų visą parą veikiančių parduotuvių savininkas Jeroslavas Urbonavičius sako, kad šiame versle konkurenciją jaučia labai didelę: „Visą parą veikiančių parduotuvių tiek daug, kad dar nežinau, ar kada nors man apsimokės parduotuvių atsidarymas. Prie visko prisideda smulkųjį verslą gniuždantys mokesčiai. Nežinau, kada pradėsiu skaičiuoti pirmąjį pelną.“

Naktinė prekyba parduotuvei lygiai tokia pat reikšminga, kaip ir dieninė. „Dieną pas mus lankosi labiau vyresni žmonės. Jie  ieško ne taip išreklamuotų, o pigesnių produktų. Naktį alaus ateina jaunimas,“ – sako J. Urbonavičius. – „Lygiai tas pats ir su pelnu. Pavyzdžiui, savaitės pradžioje dieną klientų daugiau, bet naktį mažiau, o savaitgaliais paklausa apsiverčia, tad pelnas pasiskirsto po lygiai.“ J. Urbonavičius patikina, kad paklausiausia naktinė prekė yra alus, tačiau vėlų vakarą pritrūkę maisto produktų, žmonės nusiperka ir pieno, ir dešros, ir kiaušinių.

Valgo sočiau nei dieną

Tai, kad lietuviai mėgsta naktį pavalgyti, patikina ir „McDonald‘s“ rinkos vadovė Lietuvai Virginija Girulska. Iš viso Lietuvoje yra 6 visą parą dirbantys šie greitojo maisto restoranai.

Virginija Girulska sako, kad vidutiniškai per naktį restoranuose sulaukia daugiau nei 700 lankytojų, savaitgalio naktimis jų būna apie 1000. „Dėl didelio lankytojų srauto savaitgalio naktimis kokybiškam aptarnavimui prireikia daugiau personalo“, – sako V. Girulska.

Naktimis greito maisto restoranuose apsilanko apie dešimtadalis visų paros lankytojų, tad naktinė prekyba sudaro apie dešimtadalį pelno. „Dieną daugiau pasitaiko žmonių, kurie užsuka tik užkąsti – perka kavą, desertą, naktį lankytojai labiau linkę sočiai pavalgyti – renkasi bulvytes, sumuštinius su sūriu,“ – pastebi Virginija Girulska. Anot jos, daugiausiai naktį valgyti mėgsta klaipėdiečiai ir kauniečiai.

Degalinė = „dega“ + „alinė“

Maisto taip pat galima nusipirkti ir degalinėse. Pastarosios serga viena iš nemigų formų, kurias labai sunku numalšinti. Nepadėjo nei krizė, nei alkoholio pardavinėjimo uždraudimas. Tačiau yra degalinių, kurios jau sugebėjo apeiti šį ribojimą.

Pavyzdžiui, Vilniuje yra dvi degalinės „Viola“, kurios savo patalpas pervadino kavinėmis ir dirba visos paros režimu pardavinėdamos tiek degalus, tiek maistą, tiek alkoholį. Degalinių savininkas Vidmas Bagdonas teigia, kad nedidelių degalinių naktinės prekybos pajamos vos padengia sąnaudas: „Su naktine prekyba stebuklų tikrai nėra. Geriau būna penktadieniais, tačiau pelno dalis naktį sudaro nuo 5 iki 10 procentų.“

V. Bagdonas sako, kad vis gi aktualiausia prekė degalinėje išlieka degalai – juos dažniausiai perka naktį dirbantys taksi vairuotojai. Tačiau vien degalų pardavimas nepadengtų kaštų, todėl svarbu prekiauti tiek alkoholiu, tiek maisto gėrimais, tiek suteikti kitas paslaugas, pavyzdžiui, automobilių plovimą. „Paskaičiavome, kad visą parą dirbti apsimoka vien dėl to, kad užsidarymas nakčiai reikštų papildomas apsaugos, ūkines išlaidas, kurias reikėtų dengti iš dieną gaunamo pelno“ – sako V. Bagdonas.

Superka viską, kas turi vertę

Per visą naktį veikiančius lombardus ne taip ir lengva suskaičiuoti. Skųstis nemiga jiems neleidžia pelnas ir galimas papildomas viešai slaptas uždarbis „be dokumentų“.

Paskambinus pagal internete pateiktus telefonus, kartais kiek kultūringiau, o kartais ir su keiksmažodžiais atsiliepia lombardų atstovai, per daug nesismulkinantys – jei nenori pirkti ar ko pigiai atiduoti, galėjai ir neskambinti.

Vieno mandagesniojo paklausus apie naktinių klientų skaičių ar gaunamas prekes, šis atsakė, kad tai – „ypatingai konfidenciali informacija“. Kiti atsakymai, deja, per riebūs „Pinigų kartos“ puslapiui.

Tiesa, anoniminiu norėjęs išlikti ir save Artūru pavadinęs vieno lombardo sostinėje darbuotojas prasitarė, kad jie turi nuolatinius klientus, kurie naktimis atneša daugiausiai elektronikos prekes. „Mus domina viskas, kas turi komercinę vertę. Šiaip tai turim nu priimti tik su dokumentais… Nu bet būna visaip – juk žmogus ir pamesti tuos dokumentus gali. Supraskit, tada ir kaina atitinkama… Dabar va turiu vieną gerą  pigų mobiliaką. Gal domintų?“ – užklausia Artūras.

Policijos atstovas Ramūnas Matonis pripažįsta, kad lombardų problema opi: „Policija karts nuo karto atlieka netikėtus lombardų patikrinimus, tačiau problema neišnyksta. Lombarduose vis dar supirkinėjami daiktai, nesilaikant nustatytos tvarkos, o tai sudaro prielaidas supirkinėti ir vogtus daiktus.“ R. Matonis sako, kad kartais ikiteisminių tyrimų metų lombarduose atliekamos kratos, tačiau joms atlikti būtina turėti išankstinės informacijos, prielaidų. Kai patikrinimai atliekami, neretai „pasitaiko atvejų, kuomet juose randami vogti daiktai“.

Nežinia, ar galima daryti prielaidą, kad visą parą veikiančių lombardų klestėjimo metas rodo ir ilgapirščių profesijos tendencijas. Tačiau  iškyla abejonė, kiek žmonių paryčiais keliasi, kad į lombardą nuneštų mobilųjį telefoną.

Žvejai išlepinti labiausiai

Labiausiai nustebinusiu ir tikrų tikriausia nemiga sergančiu verslu galima vadinti žūklės reikmenų parduotuves. Vilniuje visą parą veikiančių tokių apstu. Algirdo gatvėje įsikūrusios žūklės reikmenų parduotuvės pardavėjas Aurimas Šetkus patikino, kad žvejai jau pripratinti prie tokių patogumų: „Žmonėms labai patogu – nereikia rūpintis, skubėti. Baigia darbą ir neskubėdami gali atvykti, nusipirkti.“

Anot A. Šetkaus, daugiausiai žmonių sulaukia paryčiais – šiuo metu nuo pusės 6, o vasarą srautas plūsteli nuo 3: „Dauguma įpratę prieš pat išvykstant į žvejybą užsukti. Tad jei žvejys keliauja žvejoti kur toliau, tai ir dar anksčiau užsuka.“ Dažniausia naktinė žvejo prekė – pašarai žuvims.

Parduotuvės naktį uždirbamas pelnas iš viso sudaro apie 25 procentus visos prekybos. Paklausa labiausiai priklauso nuo žuvų kibimo ir orų. „Jei pastarieji prasti, tai ir klientų nebūna. O kartais per naktį užsuka ir 150 pirkėjų. Per parą jų apsilanko apie 350,“ – sako Aurimas Šetkus. Tačiau tokie klientų skaičiai būdingi tik savaitgaliais vasarą, kai geras oras ir visus traukia į gamtą. Žiemą žvejojančių mažiau, savaitgaliais būna apie 250 klientų per parą. „Šis verslas yra sezoninis ir pelningas tik vasarą, nes tada žmonės perka įvairesnes ir brangesnes prekes – vasarinės prekės yra brangesnės, o žiemą (įrankiai, pašarai) žymiai pigesni ir jų reikia mažiau“, – pasakoja Aurimas Šetkus.