Būsto pasirinkimo kriterijai: kaina

Tęsiame straipsnių ciklą apie tai, kaip išsirinkti tinkamą būstą. Renkantis būstą, vienu svarbiausių kriterijų išlieka galutinė perkamo turto kaina. Kaip taisyklė daugiausia nuperkama mažiausiai kainuojančių būstų. Tai rodo ir pastarųjų kelerių metų Registrų centro duomenys – Vilniuje daugiausia nuperkama nedidelių iki 30 kv. m ploto ir iki 100 tūkst. litų kainuojančių butų. Visgi, ar maža kaina visada yra optimaliausias sprendimas ir kas joje slypi?

Sprendimą įsigyti naujos statybos butus priėmė bičiuliai Justas ir Vygantas, kurie metus nuomojosi 3 kambarių senos statybos butą Šeškinėje. Nuomos kaina siekė 850 litų per mėnesį. Žiemą nemažai pinigų suvalgydavo šildymo sąskaita, kuri šalčiausiais mėnesiais siekė net 700 litų.

„Paskaičiavome, kad labiau apsimoka turėti nuosavą būstą negu nuomotis, todėl šį šildymo sezoną sutikome kaip kaimynai, o ne buto draugai,“ – pasakoja Justas. Kiekvienas vaikinas įsigijo po studijos tipo 1 kambario butą Pilaitėje. Bendra naujo būsto kaina siekė apie 130 tūkst. litų, dar apie 30 tūkst. litų atsiėjo įrengimas. „Kas mėnesį moku 600 litų banko paskolą, šildymas neturėtų viršyti 100 litų per mėnesį. Mūsų skaičiavimu, nors ir nedaug, bet sutaupysime ir dar turėsime nuosavą būstą,“ – džiaugiasi savo sprendimu Justas. Naujakurys taip pat džiaugiasi ir geresnėmis komforto sąlygomis, nes gyventi naujame name – maloniau. „Nėra net ką lyginti su senu namu Šeškinėje“ – priduria Justas.

Senas ar naujas

Kas yra geriau – senos ar naujos statybos būstas – skaičiuoti reikėtų detaliau. Būtina įvertinti ne tik dabartinę būsto kainą, bet ir būtinas ateities investicijas. Specialistai akcentuoja tai, kad pirkėjas neturėtų pamiršti ir gyvenimo kokybės bei komforto sąlygų, kurios dažniausiai yra kur kas prastesnės senos statybos daugiabučiuose.

“Svarbu žiūrėti ne tik į kainą, bet ir į tai, kiek kainuos butą išlaikyti. Kuo toliau, tuo daugiau žmonių domisi, kiek kainuoja buto eksploatacija, kokie bus komunalinių paslaugų mokesčiai, ar yra suburta namo bendrija, kokie liftai įrengti,” – teigia Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius.

Norint išvengti papildomų investicijų į būsto išlaikymą, dažnai verta rinktis brangesnį, bet naujos statybos būstą. Pasak M. Statulevičiaus, tokio pat ploto butas toje pačioje miesto vietoje naujos statybos name gali kainuoti 1,5 ar net du kartus daugiau negu 20-ties metų senos statybos daugiabutyje, tačiau reikėtų įvertinti tokio buto remonto, renovacijos kaštus. Taip pat svarbūs yra būsto šildymo kaštai.

“Naujos statybos būsto 1 kv. m šildymas gali kainuoti 1-1,5 lito, o nerenovuoto seno daugiabučio  kainos svyruoja nuo 6-7 litų. Yra ir tokių atvejų, kai kainos viršija ir 10 litų už kvadratinį metrą. Nors matome, kokios yra būsto eksploatacijos išlaidų proporcijos, dažnai žmonės žiūri tik į tai, kokia yra dabartinė kaina,”- priduria M.Statulevičius.

Nuo ko priklauso kaina

Taigi, nors senos statybos butų kaina yra mažesnė, energiniu vertinimu jų eksploatacija yra ženkliai brangesnė. Tačiau ir perkant naujos statybos būstą reikėtų atkreipti dėmesį į šių namų kokybę, energinį efektyvumą, pastato konstrukcijas, įsivertinti galimas šildymo sąnaudas. Dėl šios priežasties vystytojai pradėjo palankiau žiūrėti į naujos kartos surenkamo gelžbetonio namus.

„Skirtingai negu Skandinavijoje, kur didžioji dalis naujų pastatų statoma iš gelžbetonio, Lietuvoje daugiausia statomi pastatai iš plytų ir blokelių. Lietuvoje naujos kartos surenkamo gelžbetonio namus pradėta statyti pradėjus brangti darbo jėgai, taip pat vystytojai įvertino produkto kokybę, patikimumą ir laiko sąnaudas. Pavyzdžiui, surenkamuose namuose yra mažiau drėgmę pastate didinančių mūro, tinkavimo darbų. Pastatas įgeria mažiau drėgmės, sumažėja apdailos broko rizika,” – komentavo Vytautas Niedvaras, UAB “Betonika” generalinis direktorius.

Pasak jo, skaičiuojant būsto kainą ilguoju, tarkime, 50 metų laikotarpiu, surenkamo gelžbetonio konstrukcijos būstas yra pigiausias variantas.

“Pastato šilumos pralaidumas  priklauso nuo izoliacinio sluoksnio. Betonas – tai unikali medžiaga, kuri kaupia šilumą, panašiai kaip krosnis. Jei staiga lauke atšąla, tai gelžbetonis turi didesnę terminę masę ir tai staigiai neatšaldo patalpų. O jei staiga atšyla, vėl gi veikia ta pati terminė masė. Vidaus temperatūra išlieka stabili,”- privalumus vardino V. Niedvaras.

Jei norite apsiskaičiuoti, kiek jums kainuos pastato išlaikymas per visą gyvenimo ciklą, pasinaudokite šiais kriterijais:

-   Energinis kriterijus - kiek reikės kilovatvalandžių pastato šildymui. Šiuo metu naujos statybos namams privaloma turėti energinį sertifikatą. Sertifikate nurodoma pastato energinio efektyvumo klasė: A, B, C ir t.t. Pagal tai (bent jau sąlyginai) galima apskaičiuoti, koks yra pastato sienų, langų, stogo pralaidumas šilumai ir kokios galėtų būti kainos už šildymą. Žinoma, reikia numatyti, kad ilguoju laikotarpiu gali keistis šildymo kainos.

-   Pastato išlaikymas per numatytą visą eksploatacijos laikotarpį. Naujuose namuose yra sumontuoti nauji vamzdžiai, įrengta nauja santechnikos sistema, nutiesti nauji trasų vamzdžiai, kuriais ateina šiluma, sumontuoti nauji liftai, į kuriuos nereikės papildomai investuoti. Taip pat ir nauji radiatoriai, kurie suteikia galimybę reguliuoti šilumą.

-   Pastato renovacijos kaina. Perkant būstą, reikia įvertinti jo ilgaamžiškumą ir numatyti, kada  būstą reikės renovuoti.

Be to, kaina priklausys ir nuo namo vietos. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės projektus skirsto į tris klases:

- Ekonominė klasė. Tai butai, kurių kaina svyruoja iki 4,5 tūkst. litų už kvadratą. Dažniausiai, ekonominės klasės projektai vystomi miegamuosiuose Vilniaus rajonuose, pavyzdžiui, Pašilaičiuose, Pilaitėje, Lazdynuose.

-  Vidutinė klasė. Projektų kaina aukštesnė – nuo 4,5 iki 6 tūkst. litų už kvadratą. Šios klasės projektai dažniausiai yra arčiau miesto centro, todėl sklypo ir projekto vieta patrauklesnė pirkėjui. Taip pat šios klasės būstas turi ir papildomų privalumų, tokių kaip aukštesnės kokybės statybinės medžiagos, aukštesnės klasės langai ar kiti  privalumai.

- Prestižinė klasė. Tai prabangūs ir išskirtiniai butai, kurių kaina didesnė negu 6 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Paprastai tokio tipo projektai – pavieniai namai, o ne gyvenvietės. Tokio tipo projektai vystomo unikaliose vietose, pavyzdžiui, senamiestyje, šalia vandens telkinių, parkų ir panašiai.