Būstas: nuomotis ar pirkti

Spausdinti
2010-09-01 Pinigų Karta

Bankams vis rečiau rodant savo dosnumą nemažai lietuvių būsto klausimą imasi spręsti vakarietiškai – norimą, bet neįperkamą būstą, tautiečiai nuomojasi.  

Specialistai vieningos nuomonės neturi, kuris variantas ilgalaikėje perspektyvoje labiau apsimoka, tačiau pripažįsta, kad esant nestabiliai ekonominei situacijai, nuomotis būstą sąlygos kur kas palankesnės ir saugumo jausmas didesnis.

Kalbant apie tai, kuris sprendimas yra palankesnis konkrečiam žmogui, reikia atsižvelgti į labai daug aspektų. Pradedant ekonominiais skaičiavimais, baigiant teise. Ekonominė logika teigia, kad kiekvienas žmogus skaičiuoja, kas yra geriau: ar mokėti įmokas bankui, disponuojant ribotomis pajamomis, ar tuos pačius pinigus skirti būsto nuomai. Tuo labiau, kad būsto nuomos kaina dažnai būna kur kas mažesnė nei mėnesinė įmoka bankui.

Nuoma populiarėja

Pasak „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio nuomininkų gausėja. „Mūsų manymu tokia situacija greičiausiai susiklostė dėl to, kad yra nemažai žmonių, kurie nori įsigyti nuosavą būstą, tačiau negali gauti paskolos banke. Arba paskolų palūkanos ir sąlygos nepatrauklios, tad vien dėl to tokie žmonės pasirenka nuomos variantą“, – sako S. Vagonis.

Tarp nuomojamų būstų populiariausi yra pigiausi butai. Anot pašnekovo, taip yra todėl, kad buto nuoma nėra gyvenimo stilius, tai tiesiog negalėjimas įsigyti būsto dėl per mažų pajamų. Šiuo metu tarp nuomojamų būstų populiarusias tas būstas, kurio nuoma mėnesiui nesiekia 1000 litų. Kuo labiau nuomos kaina kyla, tuo mažesnis nuomininkų dėmesys.

S. Vagonis taip pat teigia, jog kol kas Lietuvoje nuosavybė vertinama kur kas labiau negu nuoma. Nors paskutinių kelerių metų įvykiai privertė žmones suprasti, kad turto vertė gali ne tik milžiniškais tempais kilti, bet ir tokiais pat tempais ristis žemyn. Todėl, žinoma, ta nuostata, kad turtas gali tiktai brangti ir tai yra puiki investicija, neskaitant netgi palūkanų mokamų bankui – susvyravo. Bet žvelgiant iš kitos pusės, jeigu žmogus į būsto pirkimą žiūri kaip į ilgalaikę investiciją, istorija rodo, kad kainos anksčiau ar vėliau pakyla, todėl būsto pirkimas turėtų pasiteisint.

Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė, įsitikinusi, kad toks požiūris yra lietuviško geno dalis. „Lietuviai nori turėti nuosavą būstą, todėl nuoma nėra tokia populiari kaip užsienyje, nes pas mus vis dar gajus mitas: kam mokėti nuomą, jeigu galiu turėti nuosavą būstą“, – sako ji.

Dažnai šis nuosavo būsto noras nėra gerai apsvarstytas. Juk turėti savo būstą, reiškia, kad tam reikės skirti labai dideles išlaidas ir prisiimti milžiniškus įsiparegojimus.

Kada pirkti

Kaip teigia „Ober-Haus“ atstovas S. Vagonis, jeigu turto vertė laikui bėgant kyla, tuomet sprendimas pirkti būstą bus teisingas – būsto vertės kilimas turi būt didesnis negu banko palūkanos.

Nors nuoma Lietuvoje nėra itin populiari, užsienyje į tai žiūrima labai palankiai, nes žmonės nenori prsiimti didelių skolų ir įsipareigojimų. Be to, svetur NT įsigijimo galimybės yra kiek kitokios – ten būstas yra dar brangesnis, tad žmogus tiesiog negali pasiskolinti pinigų. Kitas dalykas, jog kitose šalyse yra didelė būsto nuomos pasiūla, tad ir nuomos kaina priimtinesnė.

Jaunimui patarimas vienas – nuomotis

Kalbinti pašnekovai vieningai sutaria, kad jaunam žmogui būstą geriausia nuomotis. Pasak O. Bložienės, pirmąjį jauno žmogaus būstą yra geriau nuomotis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia todėl, kad reikia nuspręsti, kur aš noriu gyventi: kokioje vietoje, kokiame būste, su kokiais kaimynai. Antras dalykas, kuris jaunam žmogui itin aktualus – planai. Reikia išsigryninti, kokie yra tavo ateities planai ir su jais susijusi šeiminė padėtis.

Tarp studentų paklausiausi yra vieno kambario butai, kurių nuomos kaina siekia 500 litų. Jeigu jie renkasai dviejų kambarių – kaina atitinkamai pakyla iki 1000 litų, įskaitant komunalinius moksečius.

12
  • 2011-01-19 | Dėl potvynių Australijoje gresia 5 mlrd. vertės paskolų negrąžinimas | Pinigu Karta

    [...] pietryčiuose finansinių įsipareigojimų nevykdyti gali žmonės, pasiskolinę 4,1 mlrd. dolerių būsto paskoloms, tai yra 16 tūkst. 500 namų. Prognozuojama, kad bėdų gali būti ir su 2 tūkst. 950 komercinių [...]

    Atsakyti  |   Į viršų
  • 2010-09-20 | Maskvos nuomos rinkoje nauji vėjai | Pinigu Karta

    [...] profesionalūs nekilnojamojo turto valdytojai pastaruoju metu sudaro didelę konkurenciją privatiems savininkams, kurie jau [...]

    Atsakyti  |   Į viršų
  • 2010-09-13 | Aldona

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Pinigai nesiderina su mokslu. Kaip ekvivalentas ir kaip mokėjimo priemonė neturi mokslinio pagrindo. Pats mokslas šlykščiai iškraipomas, kai vertinamas pinigais. Pinigų karta – pati nelaimingiausia, kai vaikas atimamas iš namų ir mokomas sukčiavimo amato.

    Atsakyti  |   Į viršų
  • 2010-09-02 | Igor Vorobjov iš Facebook

    VN:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Tiems kurie nieko nesupranta apie investavima geriau taupyti kojinej ir prarasti kazkiek del infliacijos, nei bukai atiduoti pinigus kokiam nors fondo makleriui kuris tam tikrais laiko momentais praras daugiau nei kris pinigu verte del infliacijos.
    Investavimas i vertybinius popierius tai nera tik kiausiniu laikymas skirtinguose kasikuose, krentant VP rinkai nukris visa lentyna su jusu krepsiais. Tai yra toks pats verslas kaip ir transportas, prekyba ar gamyba ir siame versle labai didele konkurencija, o laimi tas kas turi daugiau patirties ir galimybiu valdyt investicijas…

    Atsakyti  |   Į viršų
  • 2010-09-02 | Kristina Maciulevičiūtė iš Facebook

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Manau, kad taupymas yra veiksmingas tiek, kiek galetum sau leisti isgyventi (puse metu, metus) saves per daug neribojant netekus darbo arba atsitikus nelaimei ir praradus pajamu saltini.Zinoma, kad butui nesutaupysi, nebent tavo menesio pajamos 30 000-50 000 Lt ir daugiau. Visa gyvenima taupyti, pvz. butui, namui – neracionalu, kaip ir visiskai netureti santaupu “juodai dienai”- absurdiska,pirmu atveju, infliacija suvalgys greiciau santaupas nei igyvendinsi tai, kam taupai, o antru – paprasciausiai nerupestingas veiksmas savo ir savo seimos atvilgiu. Nuomociausi buta Lietuvoje visa gyvenima, jei ji nuomotu imones, ne fiziniai asmenys.

    Atsakyti  |   Į viršų
  • 2010-09-02 | Kristina Maciulevičiūtė iš Facebook

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Ernesta, del pinigu investavimo, taupymo sutinku. Bet yra vienas bet..Sakote, ideti i akcijas, fondus, kuriu metine graza net 20 proc???Tarkime, zmogus idejo, ir va kaip viskas neseniai su sitais fondais nuejo i diiiideli minusa, zmogus butu ka atsiemes – ogi tikrai ne pelna. Taip pat ziurint i laiko kriteriju, po 15 metu 100 000 Lt tures kita verte, nes graza, kuria gausime po 15 metu investavimo yra paskaiciuota dabartine verte, neivertinus laiko, infliacijos (tarkime, ja atperka didele investavimo graza, tada itakos netures dideles), ekonomines politikos. Be to, islieka valiutos keitimo rizika,bent jau Lietuvoje. Kursas fiksuotas, kai keis,nieks nezino kaip bus ir bankai is to tikrai nores gauti pelno:)Ir dar vienas bet..Argi imanoma, kad fondo pelningumas visus 15 metu bus 20 proc…Bet kokiu atveju, jis svyruos, tarkime, kad ir 15-20 proc, bet tikrai ne visa laika maximaliu. Visur yra VIENOKIA AR KITOKIA RIZIKA, o kitas klausimas, kaip ja sumazinti ir ka pasirinkti.

    Atsakyti  |   Į viršų
  • 2010-09-01 | Almonas Gutkauskas

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Manau, kad tema įdomi. Ji daugumai, galima sakyti pastoviai yra aktuali.
    Anais laikasi sakydavo – stogas virsš galvos klausimas Nr.1.
    Praktiškai 10 metų reikėdavo žmogui išstovėti eilėje, norint gauti tą būsstą. Tiksliau užsidirbti, nes vienoje vietoje tam reikėjo dirbti apie 10 metų, jei kalbame apie sostinę. Ir tai buvo darbų, kur jį galėjo gauti antra pusė, jei kaip pirmoji, – nėra mokytoja ir pan.
    O lakūnai (lakstytojams iš vienos vietos į kitą), – tokios galimybės visiškai kaip ir nebuvo.
    Žinoma, kai kurių specialybių žmonės būstą gaudavo (nes jie jau būdavo praktiškai tavo nuosavybė, praktiškai kaip ir kooperatinis, kurį pirkdavo ypač tie, kuriems gauti būstą greitai nebuvo šansų…) vos ne iš karto (man po vestuvių bendrabučio laukti kaip ir nereikėjo, o buto – du metus).
    Dabar, kaip matau, jaunam specialistui reikia dirbti ilgiau nei du metus, norint turėti savo būstą.
    Tad tuo noriu tik pabrėžti, kad tema aktuali pastoviai, nes vieniems auga vaikai, kitiems jau ir anūkai. Kitas nori parduoti, nuomoti savo ar savo firmos būstą. O tas reikalas, įvairiais pjūviais, svyruoja vos ne kasdien.
    Tad galėjau iš kart pasakyti ir vienu sakiniu, – pritariu, kad ši tema būtų pastovi.
    O parašiau kaip ir specialiai daugiau, – esu lietuviško bendravimo šalininkas, kuriam visiškai nėra įdomus angliškas bendravimo būdas (viską pasakyti pirmuoju abzacu, geriau pirmuoju sakiniu, o dar geriau – pirmuoju žodžiu).

    Atsakyti  |   Į viršų
  • 2010-09-01 | as

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Ilgą laiką (šešerius metus) būstą nuomavau – kainos atrodė per didelės, pajamos – nepakankamos. Bet (!) visą tą laiką kaupiau pradiniam įnašui ir pavasarį įsigijau 3kamb. butą – moku šiek tiek daugiau nei mokėjau už 1 kamb. buto nuomą (pajamos taip pat pakilo), o per artimiausius penkerius metus pilnai išmokėsiu paskolą. Visada svarbiausia yra žiūrėti pagal save, kiek gali sau leisti, ko nori, koks tavo planas B. O tie ekspertai kaip sinoptikai – tiksliausiai prognozuoja vakardieną.

    Atsakyti  |   Į viršų
  • 2010-09-01 | Ernestas Servetka iš Facebook

    VN:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Pats taupymas , nėra veiksmingas nes pinigų vertė krenta dėl infliacijos.
    Bet investavimas į tam tikrus aktyvus (akcijos, obligacijos, fondai) galima apsisaugoti nuo infliacijos aišku prisimant tam tikrą riziką.
    Mano asmeninė nuomonė būsto ir vartojamosios paskolos skurdina žmones, ir dar nėra asmens bankroto įstatymo Lietuvoje taip kad galima bankams likti skolingas visą gyvenimą.

    Atsakyti  |   Į viršų
  • 2010-09-01 | Egle Gailiene iš Facebook

    VN:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Pas mus Lietuvoje kažkokia nenormali ta buto nuomos situacija, nes pas mus “nuomininkas” dažniausiai yra fizinis asmuo, o tai jau reiškia, kad esi nuo to žmogaus įgeidžių priklausomas. Tokiame nuomojamame bute gyventi visą gyvenimą yra blogai pirmiausia dėl to, kad tu gyveni ne ant savo baldu, ne ant savo lovos. Tu nelabai ir keisti gali taip, kad tau patiktų, nes bet kurią dieną šeimininkas gali sugalvoti parduoti tavo nuomojamą butą. Štai užsienyje butus nuomoja įmonės, taip daug stabiliau. Tu gali įsirengti butą pagal savo norus, apstatyti baldais ir būsi garantuotas, kad galėsi gyventi ten visą gyvenimą. Reikia, kad butus nuomotų įmonės, ne pensinykai….

    Atsakyti  |   Į viršų
12

Parašykite savo nuomonę

Prašome į šį lauką nieko nerašyti
ss