Kurioje bendrovėje geriau nedrausti turto nuo sniego grėsmės?

Šių metų pradžia sufleruoja, kad gamta mums gali pateikti ne mažiau nemalonių staigmenų nei pernai. 2010-ųjų žiema gąsdino šalčiais, o šios žiemos pradžioje Lietuvą užklojo rekordinis sniego sluoksnis. (Patikslinta lentelė ir nauja paskutinė pastraipa). 

Gausūs žiemiški krituliai kėlė nepatogumų vairuotojams, o kai orai atšilo – susirūpino pastatų šeimininkai. Sniegas atlydžio metu gerokai pasunkėja, todėl namų stogus prislėgė nemenka našta. Jos neatlaikė kelių negyvenamųjų pastatų konstrukcijos.

Griūnantys pastatai privertė sunerimti ir gyventojus. Įgriūnantis stogas gali pridaryti didelių nuostolių ar net kelti pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei. Finansinius nuostolius nelaimės atveju gali sumažinti arba visiškai padengti turto draudimas.

Tačiau ne visų draudimo bendrovių taisyklėse šios rizikos draudimo apsauga yra vienoda. Be to, meteorologinių reiškinių neišmanantiems žmonėms minėtose taisyklėse įrašyti skaičiai nieko nesako. Pavyzdžiui, 12 cm sniego per 12 valandų yra stichinis reiškinys. Tai Lietuvoje nutinka itin retai, o šiemet dar nebuvo nė karto. 20 cm per 24 valandas – daugiau tikėtinas scenarijus, bet taip pat retas reiškinys.

Vis dėlto draudimo brokerių bendrovės „Balto Link“, valdančios draudimas.lt, rizikos valdymo direktorius Nerijus Jakiūnas sako, kad draudikai nelaimės atveju sniego nematuoja liniuote, o aiškinasi žalos pobūdį: „Įsivaizduokite situaciją, jeigu gatvėje stovi dešimt panašių namų ir gausiai pasnigus įgriūna tik vieno stogas, o kitų devynių – ne. Greičiausiai dėl nelaimės bus kaltas ne sniegas, o konstrukcijų defektas ar projektavimo klaida. Be jeigu toje pačioje gatvėje įgriūtų kelių namų stogai, tai labai tikėtina, kad nelaimės priežastis yra sniegas. Draudikui svarbu ne itin tikslūs skaičiai, o priežastis“.

N.Jakiūnas pateikia ir dar vieną pavyzdį, kad draudimo sutarties taisyklėse įrašyti skaičiai ne visada yra lemiamas veiksnys. „Lietuvoje stogai nuo per sunkaus sniego lūžta ne itin dažnai, bet, pavyzdžiui, kruša šiltuoju metų laiku yra dažnesnis reiškinys. Taisyklėse būna įrašyta sąlyga, kad kruša laikomas toks gamtos reiškinys, kai iškrentantys ledo gabaliukai yra nemažesnio skersmens kaip du centimetrai. Tačiau įvykio vietoje niekas nematuoja ledo gabaliukų likučių. Jeigu aplinkui apdaužytos mašinos, aplaužyti medžiai, tai visiems aišku, kad tai krušos darbas ir tai draudiminis įvykis“, – detalizavo draudimo specialistas.

Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad kai kurių bendrovių draudimo sutarčių taisyklėse yra klientui nepalankių išimčių, kurias reikėtų išbraukti prieš pasirašant sutartį. Pateikiame visų Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių sąlygas dėl sniego padaromos žalos atlyginimo:

N.Jakiūnas atkreipia dėmesį, kad šioje lentelėje nagrinėtos tik šiuo metu galiojančios taisyklės. Be to, visais atvejais draudėjui lieka pareiga eksploatuoti objektą nepažeidžiant priešgaisrinės saugos, saugaus eksploatavimo ar saugojimo normų ir taisyklių, t.y. sniegas bei varvekliai turi būti valomi vadovaujantis protingumo kriterijumi.

Įrašas „Per 12 val. ne mažiau kaip 20 cm“ reiškia, kad per nepertraukiamą 12 valandų periodą iki įvyko momento  turi iškristi tiek kritulių, kad sniego storis ant konstrukcijų padidėtų ne mažiau kaip 20 cm ir dėl padidėjusios apkrovos sulūžta pastato konstrukcijos.

Specialistas pataria atkreipti dėmesį į „Seesam Lietuva“ ir Gjensidige“ turto draudimo sąlygas. Pirmoji apdraudžia sniego apkrovos padarytą žalos tik atskirai sutarus, o „Gjensidige“ atlygina tik tiesioginę sniego slėgio padarytą žalą. Kalbant žmonių kalba, tai ši bendrovė atlygina tik nuostolius stogo atstatymui, tačiau nuostoliai apdraustam turtui, kurie atsiranda dėl krintančio / lūžtančio stogo sukeltos vibracijos ar smūgio, gali tapti jūsų rūpesčiu.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuostolis turtui, esančiam pastato viduje, kuris sugadinamas dėl griūvančio stogo konstrukcijų, bus atlyginamas tik tuo atveju, kai yra apdraustas ne tik pastatas, bet ir vidaus turtas (baldai, technika, atsargos).