Kaip išmatuoti skausmo ir nepatogumų kainą?

Pinigai ištikus nelaimei sušvelnina smūgį, tačiau kartais būna labai sunku patirtą skausmą ar sunkumus paversti skaičiais. Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas garantuoja, kad avarijos kaltininkui nereikės iš savo kišenės atlyginti turtinės žalos už sugadintą turtą ir atlyginti žalos sužalotiesiems arba žuvusiųjų artimiesiems. Žinoma, draudikas mokės tik už tą vairuotoją, kuris laikėsi draudimo sutartyje numatytų sąlygų.

Maksimali suma, kurią Lietuvoje atlygina draudikas už avarijos metu padarytą žalą turtui, yra 500 tūkst. eurų (1,726400 mln. litų), o asmeniui padaryta žala atlyginama iki 2,5 mln. eurų (8,632 mln. litų) (tarp jų iki 2,5 tūkst. eurų (8,632 tūkst. litų) gali būti skirta neturtinei žalai atlyginti).

Štai skliausteliuose ir užkoduota problema. Neturtinės žalos pretenzijos būna kur kas didesnės. Draudimo bendrovė išmoka iki 2,5 tūkst. eurų, tačiau neretai nukentėjusieji arba jų artimieji reikalauja kur kas didesnių sumų. Tada jie kreipiasi į teismą ir prasideda kova jau ne su draudimo bendrove, bet su avarijos kaltininku.

Atrodo, lyg viskas ir aišku. Tačiau tokiu atveju kiekvienas vairuotojas rizikuoja atsidurti teisme ir surizikuoti savo turtu. Įsivaizduokite situaciją, kad jūs labai slidžioje gatvėje kliudote pėsčiąjį. Jūsų draudimo bendrovė atlyginą jam padarytą žalą, tačiau nukentėjusiam to nepakanka. Tarkim, kad nukentėjęs asmuo buvo dviejų vaikų tėvas. Jis mato sukrėstus savo vaikus, žmoną ir nori gauti didesnį neturtinės žalos atlyginimą nei išmokėjo draudimas. Taip jis tikisi sumažinti savo šeimos skausmą. Tokiu atveju nukentėjęs į teismą paduos jus ir reikalaus atlyginti moralinę (neturtinę) žalą.

O ką daryti, jeigu ieškinio suma siekia kelis šimtus tūkstančių? Lietuvos teismų praktika rodo, kad neturtinės žalos yra priteisiama 15-20 kartų daugiau nei išmoka draudikas. Problema ta, kad už panašų įvykį vienam vairuotojui gali pakakti ir draudiko išmokėtos neturtinės žalos atlyginimo, o kitas turės plačiai praverti ir savo piniginę. Įstatymuose nėra aiškiai numatyta, kiek ir kokiais atvejais reikia mokėti, todėl teismai kiekvieną kartą priima individualų sprendimą. Šio klausimo nagrinėjamo ėmėsi net Konstitucinis Teismas.

Vienas iš probleminės situacijos sprendimo būdų – padidinti draudimo bendrovės mokamą sumą už neturtinę žalą. Teismų praktika rodo, kad priteisiamos sumos yra gerokai didesnės, tad kaltininkui dažnai tai tampa sunkiai pakeliama finansinė našta. Jeigu neturtinė žalos „lubos“ būtų pakeltos iki, pavyzdžiui, 50 tūkst. eurų, daugelis avarijos kaltininkų išvengtų finansinių nuosprendžių visam gyvenimui.

„Bendros praktikos Europos Sąjungoje nėra. Vienos šalys apskritai neišskiria turtinės žalos, kitos gali jos visai neriboti, kaip ir kompensacijų nukentėjusiam“, – teigė Draudimo priežiūros komisijos narys Darius Andriukaitis.

Lietuva pati įstatymais apibrėžė, jog draudikas už neturtinę žalą turi mokėti iki 2,5 tūkst. eurų. Šiandien klausime draudimo bendrovių atstovų, draudimo rinkos dalyvių ir teisininkų, kaip būtų galima pakeisti dabartinę situaciją, kad neturtinės žalos atlyginimas avarijos kaltininkams, kuriems galioja draudimas, netaptų finansiniu nuosprendžiu visam gyvenimui.