Prabangi istorija senovės žemėlapiuose

Mįslinga ir tamsi viduramžių epocha traukia daugelį. Žvelgiant į senovinį žemėlapį apima jausmas, kad pasaulis tuomet ir buvo kitoks – kiek neproporcingas, iškreiptas, dar nesugadintas šiuolaikinio tikslumo ir informacijos gausos. Senas žemėlapis ant svetainės sienos gali tapti išties puikia atmosferine interjero detale, tačiau pasipuošti originaliu gali tikrai ne kiekvienas. Tokių žemėlapių kainos kartais šoka iki debesų, tad natūralu, jog žemėlapių kolekcininkai gali iš šio istorijos palikimo uždirbti svaiginančias sumas.

Žemėlapių istorija

Žinoma, kad pirmieji žemėlapiai atsirado prieš maždaug du tūkstančius metų, tačiau seniausi išlikę kartografijos darbai – spausdinti 1477 metais Bolonijos mieste, Italijoje. Būtent šiais žemėlapiais savo ekspedicijose ieškodamas artimesnio kelio į Indiją naudojosi Kristupas Kolumbas.

Vertingiausi būtent tie žemėlapiai, kuriuose pirmąsyk atsirado Amerikos kontinentas. 1507 metais Martinas Waldseemulleris sukūrė pirmąjį žemėlapį, kuriame paminimas žemyno pavadinimas „Amerika“. Vienintelę išlikusią šio žemėlapio kopiją 2001 metais už 10 milijonų JAV dolerių įsigijo JAV kongreso biblioteka, o dabar jos vertė dar labiau išaugusi.

XVI amžiaus antroje pusėje pasaulį išvydo pirmasis atlasas – „Theatrum Orbis Terrarum“. Jį 1570-aisiais sukūrė Abrahamas Orteliusas. Jis sulaukė didelio populiarumo, tad buvo gausiai tiražuojamas. Net šiais laikais galima rasti pavienių Orteliuso atlaso dalių ir jas įsigyti sąlyginai nebrangiai – už  1500-2500 litų. Tuo tarpu pilnas Orteliuso atlasas yra vertas maždaug 800 tūkstančių litų, nors prieš 4-5 dešimtmečius jį buvo galima įsigyti vos už 40 tūkstančių.

Puošni fantazija

Bene populiariausi ir patraukliausi akiai yra XVII amžiaus žemėlapiai. Kartografai pradėjo juos puošti originaliomis mitinėmis jūrų būtybėmis, didingais burlaiviais, angelais ir įstabiausiais ornamentais. Ypatingu nagingumu ir fantazija išsiskyrė Nyderlandų kartografijos meistrai. Garsaus olandų XVII a. kartografo Joano Blaeu atlaso vertė taip pat siekia apie 800 tūkst. litų, o pavienių Olandijos meistrų geriausių žemėlapių kainos gali siekti net iki 150 000.

Paradoksalu, tačiau jei sename žemėlapyje yra netikslumų ir klaidų – tai didina jo unikalumą, o kartu ir vertę. Kita keista aplinkybė – iki 1800 metų sukurtų žemėlapių yra išlikę daugiau nei XIX a. kartografijos kūrinių. Taip nutiko dėl vėliau naudoto prastesnio popieriaus ir dėl šio istorinio niuanso XIX amžiaus žemėlapių vertė taip pat didelė. Tačiau jei rimtai susidomėjote investavimų į senuosius kartografijos šedevrus, jums reikės išsiaiškinti, kiek išties konkretus žemėlapis yra vertas, o taip pat išmokti pažinti šiuolaikines klastotes. Šiame straipsnių cikle pristatysime, kuo turėtų domėtis į žemėlapius investuoti nusiteikęs žmogus.

Nepamiršta ir Lietuva
Be abejonės, mums įdomiausia, kaip senuosiuose žemėlapiuose vaizduojama Lietuvos didžioji kunigaikštystė. Galinga viduramžių valstybė negalėjo nepalikti savo žymės senųjų kartografų darbuose ir tokie žemėlapiai mūsų šalyje turi nemažą paklausą. Garsiausi iš jų – didžiulis Radvilos Našlaitėlio Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemėlapis iki pat Dnepro, o taip pat Georgo Brauno atlase pavaizduotas senovinis Vilnius – parduodami už solidžias sumas, nes juos savo kolekcijoje nori turėti kiekvienas rimtesnis žemėlapių kolekcininkas.

Tačiau įsigyti paprastesnį, ne tokį seną ir retą, tačiau taip pat žavų senovinės Lietuvos žemėlapį galima ir gerokai pigiau. O jei tai daro išmanantis žmogus – jis iš to gali ir solidžiai uždirbti. Kaip visa tai vyksta? Senovinių žemėlapių kolekcionavimo paslaptis pristatysime jums artimiausiomis savaitėmis, trečiadienio popietės rubrikoje „Alternatyvi investicija“.