Kas lemia žemėlapio vertę?

Senaisiais žemėlapiais susidomėjęs žmogus turėtų išsyk nuspręsti – ko jis nori. Galbūt jam užtenka vieno ar kelių senosios kartografijos šedevrų, kuriais galima puikiai pasipuošti namus ar ofisą? O gal jis norėtų surinkti savo žemėlapių kolekciją, kurios vertė su laiku ženkliai išaugtų. Žvelgiant į žemėlapius, kaip į investiciją, būtina teisingai įvertinti jų kainą, rasti geriausius pasiūlymus.

Senovinio žemėlapio vertę lemia daug įvairių veiksnių, į kuriuos investuotojas privalo atsižvelgti. Be abejo, jei kalbama apie išskirtinius kūrinius, kurių vertė gali siekti milijonus, tuomet daugelis šių veiksnių praranda lemiamą reikšmę dėl žemėlapio unikalumo. Tačiau renkantis ne tokį retą, nors galbūt ne mažiau įdomų kartografijos darbą, to pamiršti negalima.

Lokacija

Vienas pagrindinių veiksnių, nuo kurio priklauso žemėlapio kaina – lokacija. Žemėlapiai brangiausi tose šalyse, kurios juose vaizduojamos. Lietuvoje Radvilos Našlaitėlio žemėlapio kaina gali siekti net 15 tūkstančių litų, tuo tarpu radus jį kaimyninėje Lenkijoje galima įsigyti už maždaug 1000 eurų.

Pradedantiems žemėlapių kolekcininkams daugelis ekspertų pataria labai apgalvoti ir pasverti, kokio konkretaus regiono žemėlapius jie nori rinkti, nes nuo to priklauso šių žemėlapių kainos ir prieinamumas. Pavyzdžiui Šiaurės Amerikos ar britų salyno žemėlapiai yra brangesni ir turi didesnę paklausą nei, tarkim, žemyninės Europos. Skirtingo susidomėjimo sulaukia ir konkrečių valstybių žemėlapiai.

Laikas ir amžius

Kaip ir daugelio alternatyvių investicijų, senųjų žemėlapių stipriai vertę kelia laikas. Prieš 10 metų vakarų Europos antikvariatuose, knygynuose ar net blusų turguose senuosius žemėlapius galima buvo įsigyti už grašius. Lietuvos kolekcininkai ten galėjo rasti ir nebrangiai įsigyti kartografijos darbus, kuriuose vaizduojama Lietuva. Dabar šių žemėlapių vertė išaugusi iki dešimčių kartų.

Prognozuoti, kaip senųjų žemėlapių kainos augs ateityje sunku, tačiau objektyvių priežasčių, kodėl bėgant metams šis augimas turėtų sustoti, nėra. Ir, be abejo, paprastai vertingiausi yra patys seniausi žemėlapiai.

Istorinės aplinkybės ir retumas

Žemėlapių kaina drastiškai kyla, jei jie susiję su konkrečiomis istorinėmis aplinkybėmis, kurios juose žymimos pirmą kartą. Tai gali būti žemėlapiai, kuriais vadovavosi įvairios ekspedicijos, ar tiesiog senovės valstybių sienų pasikeitimai, miestų atsiradimai. Žemėlapių „pionierių“ kainos paprastai bent kelis kartus viršija kitų to paties meto žemėlapių kainas.

Taip pat yra ir su žemėlapių retumu. Natūralu, kad kuo mažiau išlikę originalių konkretaus žemėlapio kopijų, tuo jo vertė yra didesnė. Dviejų, iš pažiūros labai panašių žemėlapių vertė gali būti labai skirtinga, jei vienas jų bus daug retesnis.

Autorius ir publikavimas

Garsių viduramžių kartografų darbų vertė yra didesnė, rinkoje jaučiamas didesnis jų poreikis. Tačiau kartais žymiausių kartografų žemėlapių kopijų yra išlikę labai daug ir tuomet mažiau žinomo meistro darbo vertė gali viršyti žinomesnio kolegos kūrinio vertę.

Kai kurie garsiausi žemėlapių rinkiniai, pavyzdžiui Orteliuso atlasas „Theatrum Orbis Terrarum“ buvo išleisti po keliasdešimt kartų. Vario plokštės, kuriose šie žemėlapiai buvo išraižyti, pakartotinių leidimų metu buvo restauruojamos, o kartais net pakeičiamos naujomis, todėl kai kurie atlasai turi net po keletą autorių. Paprastai ankstesnio to paties žemėlapio leidimo kaina yra didesnė už vėlesniuosius, nebent naujuose leidimuose atsiranda papildomų geografijos istorijos detalių.

Vizualinė kokybė

Žemėlapio kainai įtakos turėti gali ir jo autoriaus nagingumas. Septynioliktojo amžiaus Nyderlandų kartografų darbai laikomi išskirtiniais, dėl savo meninės vertės. Kainai taip pat labai svarbu ir žemėlapio dydis. Dažnai tą patį žemėlapį kartografas atspausdavo keleto skirtingų dydžių. Klasikinis senųjų žemėlapių dydis – maždaug 50×40 cm. Būtent tokie žemėlapiai yra brangiausi, o net didesnes jų kopijas dažnai galima įsigyti kiek pigiau.

Keisti žemėlapio kainą gali ir jo nudažymas. Daugelis pirmųjų žemėlapių buvo spausdinami nespalvoti, o nudažyti gerokai vėliau. Žemėlapių dažymas skirstomas į tris grupes: autentiškas – jei jis buvo dažomas leidimo metu; senas – kai jis buvo nudažytas vėliau, tačiau taip pat senais laikais; dabartinis – jei spalvas žemėlapis įgavo XX amžiuje. Neretai dabartinis dažymas tik muša žemėlapio vertę, nepaisant vizualinio įspūdžio.

Būklė

Dar vienas svarbus faktorius – kaip žemėlapis išlikęs. Minimalūs pažeidimai, kurie gali būti nesunkiai atrestauruoti, kartografijos kūrinio vertei įtakos beveik nedaro. Tačiau aiškios dėmės, rašalo išblukimas, paklijavimas ar rimtesni fiziniai pažeidimai gali numušti žemėlapio kainą labai stipriai. Tiesa, žemėlapio būklė svarbi, kai yra išlikę daug jo kopijų. Retų žemėlapių vertę prastesnė būklė  numuša labai nedaug.

Auksinės formulės, kaip apskaičiuoti konkretaus žemėlapio kainą, nėra. Paprastai ją tiesiog nustato rinka, o vienetinių kopijų atveju – savininkas. Tačiau atsižvelgdami į visus šiuos faktorius ir kruopščiau pasidomėję žemėlapių kolekcininkai ir prekeiviai gali lėšas investuoti taikliai ir vėliau tikėtis solidaus pelno.