S.O.S – Jus stebi vagis

Dažnai spaudoje tenka skaityti policijos patarimus, kaip apsisaugoti savo namus nuo nelauktų ilgapirščių vizitų. Išvykdami į tolimas keliones ar į Rūgpienių kaimą, paliekame raktus kaimynams, kad ne tik palaistytų gėles, bet ir prižiūrėtų mūsų būstą, įtaisome kameras ar naudojamės saugos tarnybų paslaugomis.

„Lietuvos draudimo“ iniciatyva pirmą kartą Lietuvoje atlikta nuteistųjų apklausa,  siekiant išsiaiškinti vagysčių iš būstų specifiką. Praeitais metais atliktas unikalus projektas, atskleidė liūdną tiesą: daugiau nei pusė nuteistųjų pripažino, kad Lietuvoje lengva pavogti svetimą turtą. Šią apklausą bendradarbiaujant su Kalėjimų departamentu prie LR Teisingumo ministerijos atliko rinkos tyrimų kompanijos „TNS Gallup“ specialistai, o duomenis apibendrino AB „Lietuvos draudimas“ analitikai.

Pasak E.Dapkienės, buvo apklausti 386 nuteistieji įvairiuose šalies pataisos namuose ir inspekcijose.  Išanalizavus apklausos duomenis paaiškėjo, kad  net 59 proc. nuteistųjų mano, kad įvykdyti turto vagystes yra visai nesudėtinga. Nuteistieji, kurių nuomone vogti Lietuvoje yra paprasta, dažniausia to priežastimi nurodė nepakankamas saugumo priemones, talentingus, profesionalius vagis, kaimynų susvetimėjimą, palankią nusikaltimams ekonominę situaciją bei gyventojų patiklumą, atvirumą ir polinkį girtis turimu turtu.

Tyrimo rezultatai atskleidė, jog pinigai, banko kortelės, papuošalai bei juvelyriniai dirbiniai  yra populiariausi vagių dėmesio objektai. Ketvirtadalis nuteistųjų nurodė, kad iš butų jie vagia dokumentus, kuriuos vėliau naudoja sukčiavimui, turto iš sąskaitų grobstymui. Antra pagal populiarumą iš butų bei namų vagiamų daiktų grupė – mobilieji telefonai, nešiojamieji ir stacionarūs kompiuteriai, video ir garso aparatūra, buitinė technika bei fotoaparatai.

Pasak respondentų, vagystėms visada iš anksto ruošiamasi ypač tais atvejais, kai tikimasi didelio grobio. Net 70 proc. respondentų nurodė, kad vagystės planą paprastai rengia ne vienas, o keli asmenys. Norint įvykdyti vagystės planą, pasak apklaustųjų, būtina žinoti tris dalykus: kada šeimininko nėra namuose, ar įrengtos apsaugos sistemos bei kokia savininko turimo turto vertė. Tokio pobūdžio informacijai surinkti, jie pasitelkia plačiai vagių tarpe naudojamus metodus: stebi ir seka dominantį asmenį, informaciją surenka per jo giminaičius, bendradarbius ir draugus, vaikus bei kaimynus. Dažnai pasitaiko atvejų, kai vagys apsimeta prekybos agentais, socialinių ar specialių tarnybų darbuotojais, kad surinktų jiems reikiamos informacijos.

Vagysčių verslo virtuozai pataria atsakingiau rūpintis savo turtu. Egzistuoja daug saugos priemonių, apsunkinančių vagystes, tačiau, pasak vagių, jos nėra plačiai naudojamos Lietuvos gyventojų. Gyventojai turėtų įsirengti signalizacijas, prijungiant jas prie saugos tarnybų  bei apdrausti savo turtą.

Tad jei susiruošėte išvykti atostogauti prie saulėtos jūros ar pas močiutę į kaimą, nepamirškite, pasirūpinti savo būsto saugumu.