Naujųjų metų pažadai: Pradėsiu taupyti

Spausdinti

Pradėsiu taupyti – vienas dažniausių finansinių pažadų, duodamų sau Naujųjų metų išvakarėse. Tik problema su šio pažado laikymusi tokia pati kaip ir su kitais: norime rezultato, tačiau procesas, toli gražu, neįkvepia pradėti. Swedbank Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė dalijasi patarimais, kaip pasistūmėti į priekį kaupiant santaupas. Vieni jų labiau tiks disciplinuotiems, kiti – mėgstantiems improvizuoti ir mesti sau iššūkius.

  • Pradėkite mažais žingsneliais. Tikriausiai daugelis žino, jog santaupoms kas mėnesį rekomenduojama skirti bent dešimtadalį pajamų. Žinoma, ne visi tai gali sau leisti, tačiau dauguma tiesiog teisinasi, jog „taupyti nėra iš ko“. Visgi nebūtina pradėti nuo drastiškų ar jūsų finansinei situacijai bei įgūdžiams neadekvačių sprendimų. Net ir mažos sumos ilgainiui kaupiasi ir auga, santaupas įdarbinus. Pavyzdžiui, pasiryžę kasdien į taupyklę sumesti visas ar tam tikro nominalo monetas iš piniginės, netrukus galbūt net pajusite azartą stebėdami, kaip gražiai storėja jūsų taupyklė.
  • Susimokėkite sau. Labai dažnai santaupoms skiriama „tai, kas liks“. Ir paprastai – nelieka nieko. Tad siekdami sukaupti pinigų, pirmiausia atidėkite numatytą sumą santaupoms, o likusias lėšas paskirstykite kitiems poreikiams. Įsitikinsite, jog sugebate kuo puikiausiai išsiversti su tiek, kiek liko atidėjus kaupimui.
  • Vizualizacija. Kai darote kažką dėl neaiškaus tikslo arba vien todėl, kad „reikia“, esate pasmerkti kančioms. Todėl padėkite sau. Jei monetas metate į stiklainį, užsiklijuokite ant jo automobilio, kuriam kaupiate, nuotrauką. Jei taupote vasaros atostogoms, pasikabinkite savo rojaus kampelio atvaizdų. Vizualinės priemonės ne tik paskatins atkaklumą bei ištikimybę tikslui, bet ir patį kaupimo procesą pavers malonesniu.

  • Žaiskite. Tiems, kurie mėgsta iššūkius, padėti gali ir savotiški žaidimai su savimi. Išsikelkite sau finansinį iššūkį, kuris be finansinio turės ir kito pobūdžio teigiamą efektą. Pavyzdžiui, kasdien išgerti vienu kavos puodeliu mažiau arba atsisakyti deserto, per savaitę išgyventi su fiksuota pinigų suma ir t.t. Sutaupytą sumą kasdien perveskite į atskirą sąskaitą ar meskite į taupyklę.

  • Adekvatūs lūkesčiai. Naivu tikėtis, kad vakare padarius dvidešimt atsispaudimų, ryte atsikelsite raumeningas kaip veiksmo filmų herojus. O jei padarysite du šimtus – kitą kartą mankštintis ryšitės tik po ilgo laiko. Panašūs principai galioja ir taupymui. Pasiryžę kaupti, nesitikėkite per mėnesį sutaupyti vasaros atostogoms. Sumą, kurią kas mėnesį galite skirti santaupų atsidėjimui, įvertinkite pagal savo finansines galimybes ir poreikius. Tik realūs lūkesčiai ir adekvačios priemonės padės „nemesti“ pažado proceso viduryje tariamai nusivylus rezultatais.
  • Pagalba iš šalies. Sakoma, kad žmonės, teigiantys, jog jiems nieko nereikia, turi ribotą fantaziją. Tačiau tokių žmonių nedaug, nes mums nuolat ko nors reikia. Tad kas mėnesį sumažinti vartojimą ir „atimti“ iš savęs tam tikrą sumą, kad atidėtumėte į kojinę, kad ir laikomą banke, gali atrodyti sunku. Tokiu atveju gali praversti pagalba iš šalies. Pavyzdžiui, periodinis pervedimas. Sudarydami tokios paslaugos sutartį (ji dažniausiai yra nemokama), galite pasirinkti datą ir pinigų sumą, kurią sistema iš einamosios sąskaitos automatiškai perves į kitą – kaupiamojo indėlio ar einamąją sąskaitą, nesusietą su banko kortele. Nustebsite, bet jei suma adekvati finansinei situacijai, jos nė nepasigesite.
  • 2012-01-01 | teisybe

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    del labai isigaliojusio MITO apie pinigu nuvertejima indeliuose – na paskaiciuokite kiek nuverteja taip laikomi pinigai per metus – degtines butelio, dvieju kaina? Bet apvalia sumele turi extra atvejui. O svaistymas yra naudingas tik tiems, kas is tokiu mitu kraunasi kapitala :) man taupyti pasizadejimu nereikia, nuo mazens esu praktiska, tad sitoj srity esu lyg zuvis vandeny :) ))) sekmes visiems igyvendinant savo sumanymus! Atminkit, jei yra NORAS – galimybiu galima surasti. O jei noro NERA – pasiteisinimu bus kruvos :)

    Atsakyti  |   Į viršų
    • 2012-01-02 | Dali.us

      VA:F [1.9.10_1130]
      Reitingas: 1. Vertino: 1.

      Taupymas, kaip ir viskas šiame pasaulyje turi dvii puses. Jei taupai.. iš to turi naudos koki 7 bankai Lietuvoje. Jei pinigus leidi.. iš to naudos turi kokie 100,000 prekybininkų ir paslaugų tiekėjų. Bet ai niuansai, kurie “taupančiam” turėtų rūpėti mažiausiai.

      Taupančiajam turėtų labiausiai rūpėti.. taupantysis. Sutinku, kad jei turi sąskaitoj 1000 litų ir dėl infliacijos/palūkanų skirtumo prarandi 2%.. per metus tai tik bonka pigios degtinės (20 litų). Bet jei tą 1000 litų “pataupysi” 11 metų.. jie bus verti maždaug tiek kiek 800 Lt. šiandien. Čia normaliu atveju, jei nebus kokių nors stresų ar suiručių.

      Aš nesiginčyju: santaupų turėti gerai. Bet taupymas seniai nebėra universali vertybė. Tai dar vienas pinigų leidimo būdas. Ir gerai paskaičiavus kartais draudimas yra geresnis būdas apsisaugoti nuo ateities nei bukas taupymas

      Atsakyti  |   Į viršų
  • 2011-12-30 | Dali.us

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Sąrašiukas kaip kaupti pinigus neblogas. Bet “taupymas” su neigiama grąža atrodo labai abejotinos vertės užsiėmimas.

    Man asmeniškai būtų žymiai naudingesnis sąrašiukas pinigų saugojimo būdų, duodančių bent jau infliacijai lygią grąžą. Nes visokie terminuoti ir kaupiamieji indėliai vidutiniškai duoda -2% (minus du procentus) metinį “prieaugį”.

    Supaukęs 1000 ar 5000 žmogelis realiai teturi vieną pasirinkimą.. aituodi pinigus bankui ir stebėti kaip jie nuosekliai praranda vertę. Net ir įvertinus “sudėtinių palūkanų stebuklą”.

    P.S. apie pinigu kartos 1000Lt eksperimentą žinau. Bet jo rezultatai tikrai neįkvepia. O ir santechnikui iš Utenos ar mokytojai ir Biržų žaidimas akcijomis ar fondais tikriausiai neišeitis.

    Atsakyti  |   Į viršų
    • 2012-01-02 | Vytautas

      VA:F [1.9.10_1130]
      Reitingas: 0. Vertino: 0.

      Manau kad norėta pasakyti apie nedidelės sumos sutaupymą (iki 10k) tokios santaupos nekaupamos metai iš metų o nuolatos išleidžiamos dedesniems pirkiniams (išskyrus “juodos dienos” dalį). Esmė yra neprisiprki visokių abejotinos vertės ir naudos daigtų, kurie atsidus šiukšlių dėžėje, vietoje to geriau pamaloninti save kažkuom vertingu (kelione, patogia lova, buitine technika ar gerų pudų rinkiniu ir tt.).

      Atsakyti  |   Į viršų

Parašykite savo nuomonę

Prašome į šį lauką nieko nerašyti