http://www.medverus.lt http://www.medverus.lt http://www.superkuauto.eu http://www.superkuauto.eu

Tikroji bankų mokėjimo kortelių kaina

Kiek kartų per mėnesį ištariate frazę „neturiu grynųjų“? Kai kurie žmonės būna tai priversti kartoti nuolat. Nors jų kišenėje nešvilpauja vėjai, tačiau visi jų pinigai yra artimiausiame bankomate. Debetinės mokėjimo kortelės tapo tokiu pat įprastu gyvenimo atributu kaip ir mobilieji telefonai.

Dauguma darbdavių jau senokai nebedalina grynųjų. Mūsų pinigai keliauja iš vienos banko sąskaitos į kitą ir dalis tų pinigų taip ir neišvysta dienos šviesos. Naudodamiesi internetine bankininkyste atsiskaitome už paslaugas, o mokėdami už pirkinius vietoje banknotų ar monetų pakišame banko mokėjimo kortelę.

Patogu ir paprasta. Bankai dar tikina, kad ir saugiau, bet dėl to dar galima pasiginčyti. Tačiau mes ne apie tai. Ar kada nors skaičiavote, kiek per metus jums kainuoja paprastos mokėjimo kortelės? Pasitaiko atvejų, kai žmogus turi jų net ne vieną. Vienus darbdavys privertė pasirašyti sutartį su kitu banku, nes kažkodėl negali pervesti lėšų į jūsų turimą sąskaitą, o kiti tiesiog mėgsta plastikines korteles. Daug kortelių. Nors kai kurie bankai debetines korteles dalija nemokamai, tačiau naudojimasis jomis vėliau vis tiek yra apkraunamas mokesčiais.

Debetinės mokėjimo kortelės – labiausiai išvystyta bankų teikiama paslauga. Viena vertus, ji viena pigiausių. Pigiau dabar atsieina nebent sąskaitos atidarymas ir internetinės bankininkystės paslaugų sutarties pasirašymas. Kita vertus, bankams tai puikus būdas stebėti kliento finansus ir siūlyti kitas, brangesnes paslaugas.

Pavyzdžiui, ką tik studijas baigęs jaunuolis susiranda darbą. Pirmas darbdavio paliepimas – susitvarkyti reikalingus dokumentus valstybinėse įstaigose ir pranešti banko sąskaitos numerį buhalterei, nes kitaip atlyginimo negausi. Blogiau, jeigu darbdavys turi sutartį su konkrečiu (iais) banku (ais), todėl prireiks dar vienos sąskaitos ir greičiausiai kortelės. Po mėnesio pinigai plaukia į jaunuolio sąskaitą ir taip dvylika kartų per metus.

O jeigu žmogus nusprendžia, kad jis nenori naudotis bankų paslaugomis? Tai sukeltų galvos skausmą darbdaviui, nes verslas glaudžiai bendradarbiauja su bankais ir vienas iš jo įsipareigojimų – „atvesti“ ir savo darbuotojus. Tačiau kiek tai kainuoja darbuotojui, kuris į šį ratą gali būti įsukamas ir ne visai savo noru?

Pinigukarta.lt lygina populiariausių debetinių kortelių „Maestro“ ir „Visa Electron“ kainas, kurias viešai pateikia jas platinantys bankai. Tai – ne geriausios ar gražiausios kortelės rinkimai, o įvairių mokesčių palyginimai skirtingose bendrovėse.

Debetines korteles lyginame pagal septynis kriterijus: išdavimo mokestis, metinis mokestis, atnaujinimo mokestis, galiojimo laikas, pakeitimo mokestis (pamesta ar sugadinta kortelė), pinigų išgryninimo limitas per parą, mokesčiai už pinigų išgryninimą. Bankai lentelėje surikiuoti atsitiktine tvarka.

Mokesčiai/Bankas (kortelė) Išdavimo mokestis Metinis mokestis Atnaujinimo mokestis Galiojimo laikas Pakeitimo mokestis Limitas per parą Mokesčiai už išgryninimą (savame banke)
Danske (Maestro ir Visa) - 15,00 Lt 15,00 Lt 4 metai 10 Lt (dar 10 Lt blokavimas) 5.000,00 Lt 1,00 Lt
DnB Nord (Visa electron ir Maestro) 15,00 Lt 15,00 Lt 15,00 Lt 3 metai 10,00 Lt 5.000,00 Lt 0 Lt (ir SEB bankomatuose)
Swedbank (Visa electron ir Maestro) - 19,00 Lt ? 4 metai 20,00 Lt 3.000,00 Lt 0,00 Lt
SEB (Maestro ir Visa electron) 0,00 Lt 20,00 Lt 20,00 Lt 4 metai 0,00 Lt 7.000,00 Lt 1,00 Lt (ir DnB Nord bankomatuose)
Snoras (Maestro ir Visa electron) 15,00 Lt 15,00 Lt 15,00 Lt 4 metai 10,00 Lt 5.000,00 Lt 0,35% (min. 1 Lt)
Nordea (Maestro) 0,00 Lt 10 Lt (bronziniams klientams) 0,00 Lt 2-3 metai ? 3.000,00 Lt 1 Lt (bronziniams klientams)
Parex (Visa electron ir Maestro) 0,00 Lt 10,00 Lt ? 2 metai 10,00 Lt 7.000,00 Lt 0,00 Lt
Ūkio bankas (Maestro ir Visa electron) 15,00 Lt 15,00 Lt 15,00 Lt 3 metai 15,00 Lt 5.000,00 Lt 0,4 proc., min. 1 Lt

Pinigukarta.lt šiandien domisi lietuvių įpročiais atsiskaitant debetinėmis kortelėmis. Aiškinamės, kiek mums kainuoja ši įprasta paslauga. Asmeninių finansų specialistų klausime, kaip efektyviai išnaudoti debetinių kortelių privalumus ir išvengti trūkumų.

  • 2011-02-24 | Dešimt metų ir rinka neatpažįstama « Pinigu Karta

    [...] pamėgo “Visa” debetines korteles. Šiandien jų išduota beveik 8 000 tūkstančiais procentų daugiau nei buvo išdalinta [...]

    Atsakyti  |   Į viršų
  • 2010-10-14 | Dešimt metų ir rinka neatpažįstama | Pinigu Karta

    [...] pamėgo “Visa” debetines korteles. Šiandien jų išduota beveik 8 000 tūkstančiais procentų daugiau nei buvo išdalinta [...]

    Atsakyti  |   Į viršų
  • 2010-08-03 | Bankai ir mobilusis ryšys studentuose mato galimybes | Pinigu Karta

    [...] ketverius metus vykdantys panašias akcijas, naujiesiems pirmakursiams už parašą po sutartimi debetinei kortelei „Maestro“ gauti jie siūlo dovanų. Per pastarąsias tris dienas, kuomet vyko studentų [...]

    Atsakyti  |   Į viršų
  • 2010-06-25 | Britai grįžo 20 metų atgal – daugiau taupo nei skolinasi | Pinigu Karta

    [...] bankas skelbia, kad britai pirmą karą per pastarąjį dvidešimtmetį į banką padeda daugiau pinigų, negu iš jo [...]

    Atsakyti  |   Į viršų
  • 2010-06-09 | Darius Baušys

    DnB Nord nuo rugpjūčio brangina išdavimą iki 17 lt,

    Atsakyti  |   Į viršų
  • 2010-06-09 | Popierinėms sąskaitoms sako ne | Pinigu Karta

    [...] įmonių, siekdamos išvengti pašto išlaidų, sąskaitas klientams siunčia el. paštu, tačiau pagal įstatymus, taip išsiųstos sąskaitos vis tiek turi būti [...]

    Atsakyti  |   Į viršų
  • 2010-06-09 | Aušra

    Labai aktuali tema:)

    Praeitą savaitę kaip tik susidūriau su nesklandumu, kad išgryninant pinigus nuskaičiuojamas 1 lt mokestis (SEB banke). Reikia ypač atsargiai rinktis banką, tuo pati įsitikinau. Anksčiau naudojausi DnB Nord banko paslaugomis ir panašių dalykų nebūdavo…

    Atsakyti  |   Į viršų

Parašykite savo nuomonę

Prašome į šį lauką nieko nerašyti