Sulauktas savaitgalis

Ilgas ruošimasis šventėms artėja į pabaigą – rytoj jau prasidės savaitgalis, kurio kai kurių galbūt laukta net visus metus. Kalėdinė dvasia jau čia pat. Kaip ją pasitiksime? Šeštadienį krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė mielu noru jau nuo pat ryto su prijuoste suktųsi virtuvėje.

Šventėms aš labai ruošiuosi. Kūčioms norėčiau pradėti ruoštis savaitgalį nuo pat ryto, bet jei iki šeštadienio vakaro bus Seimo posėdis, tai bus liūdna. Bet galbūt taip nebus. Na, bet kai kuriuos dalykus jau suplanavau, užsisakiau ir nusipirkau.

Planuoju važiuoti į močiutės gimtąjį Tiltagalių kaimą Panevėžio rajone. Kaip visada, ten Kalėdos ir Kūčios yra tradicijos – tokios, kurios nesikeičia šimtmečiais. Labai laukiu švenčių, nes suvažiuos mano brolių šeimos. Visi kartu sėsime prie Kalėdų stalo. Jį paprastai ruošiu aš ir jis būna tradicinis, namų darbo, nieko pirktinio. Viskas pagaminta namuose. Kūčiukus jau teks pirkti, nes neturėsiu laiko, bet paprastai juos darome patys. Kalėdų stalui, kuris jau būna kitoks nei Kūčių, paprastai gaminame tradicinius aukštaičių patiekalus. Visi siekiame to, kad tradicijos išliktų. Į Kalėdines dovanėles mažiau kreipiu dėmesio. Jomis labiau džiaugiasi brolių vaikai. Žinoma, dabar jau labai atstumia tas išprotėjimas – lakstymas po parduotuves. Net negaliu to daryti fiziškai, nes nuo ryto iki vakaro esu darbe. Vaikystėje su dovanomis būdavo kitaip, bet dabar dėl tos laiko stokos nebesureikšminam tų dalykų. Mums svarbiausias dalykas yra tai, kad visi suvažiuoja ir esame kartu. Tai yra didžiausia dovana. Be to, sekmadienio rytą planuojame eiti į bažnyčią, esančią šalia mano kaimo.

Tradicinės Kūčios Gidono Šapiro-Bilo namus aplenks. Kodėl? Nes jis prie to nėra pratęs. Valgančio kūčiukus prie šventinio stalo jo nerasite.

Kaip ir kasmet, per Kūčias aš dirbu. Tą dieną paleidžiu savo kolegas pašvęsti. Man dėl to neliūdna. Tai tiesiog įprotis. Dirbu apsauginiu ir taip jau septyniolika metų. Tik vieną kartą praleidau, nes kažkada per Kalėdas skridome į Londoną koncertuoti.

Pirmąją Kalėdų dieną vėl gi tradiciškai – vakarėlis pas Jogailą Morkūną, kurį jis organizuoja jau, ko gero, dvyliktus metus. Susirenka tikrai nemažai žmonių. O antrąją Kalėdų dieną paprastai einu pas kitus draugus vakarienės. Tai va. Tą dieną, kai turėtų būti šeima, bus darbas, o kitomis dienomis – linksmybės. Galėčiau pasakyti ir taip. Buvo toks amerikiečių animacinis serialas, kuriame vienas veikėjas žydas per Kalėdas dainuodavo dainą. Tai ir aš tokią dainą galėčiau užtraukti. O Kalėdų rytas taip pat neatrodys tradiciškai. Kadangi namo grįšiu po darbo, tai miegosiu iki pietų, o vakare lauksiu vakarėlio. Ir tiek. Jokio ryto su dovanėlėmis po eglute ar panašiai.

Dainininkė Asta Pilypaitei šiemet tenka telkti visas savo pastangas suspėti visur – ir su šeima pabūti, ir darbines pareigas vykdyti.

Per Kūčias suplanuota pirtis. Tiesiog dar prieš Kūčių vakarienę. Ji atrodys paprastai. Su patiekalų ragavimais ir pasisėdėjimu artimųjų rate. Dabar vyksta pasiruošimas, kokius keletą patiekalų gaminti, nes būsime kelios šeimos. Na, tokias draugiškas Kūčias darysime. Švęsime Alytuje.

O ryte lauksime Kalėdų senelio, tačiau šiemet mano Kalėdos tokios netradicinės – jau sulaukus Kalėdų senelio turėsiu išvažiuoti į darbus. Turėsiu važiuoti į Kauną, naujametinį televizijos projekto filmavimą. Tai dėl to kažkaip liūdna. Retai kada taip būna, tačiau dabar taip nutiko. Paprastai Kalėdos atrodo visai ne taip. Mes darome kalėdinius šeimyninius pietus, o vakare dažniausiai einame į svečius. Antrąją Kalėdų dieną vėlgi, jei kažko dar neaplankei, tai aplankai. Šiemet 26-ąją dieną planuojame praleisti su draugais, su pirtimi. Ir tiek. Be kažkokių viešų išėjimų, bet namuose paprastai su pirtele.