Importinė komiksų kultūra Lietuvoje

Viskas atrodo labai paprasta: į gardelius suskirstytas puslapis, piešti veikėjai, kalbantys balionėliams, pagrindinė skaitytojų auditorija – vaikai. Tačiau viskas nebūtinai yra taip, kaip atrodo. Komiksai, užsienyje traktuojami rimtai, Lietuvoje taip pat pradeda skintis kelią masinės publikos ir pelnytos pagarbos link. Kelias gruoblėtas, žingsneliai maži, tačiau susidomėjimas jaučiamas ne tik iš skaitytojų, bet ir iš leidyklų pusės.

Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios iki pat dabar Lietuvos knygynų lentynose trūko esminio dalyko: atskiromis knygomis, ne periodiniais leidiniais leidžiamų komiksų lietuvių kalba. Pastarieji pasirodė vos prieš porą metų, o rinką jiems sukūrė augantis susidomėjimas kompiuteriniais žaidimais bei japonų kultūra.

Šie du neatsiejami kultūros reiškiniai pasistengė, kad dabar šalia lietuviškai versto Gėtės gretimoje lentynoje galime rasti autentiškų manga komiksų, tokių kaip „Hellsing“, „Drakonų kovos“ arba „Narutas“. Manga komiksai, atkeliavę iš Japonijos, pasižymi keliais bendrais, skeptikams kiek juokingais bruožais: jie skaitomi iš dešinės į kairę, nuo knygos galo. Herojai iš šių komiksų langelių žvelgia patikliomis, didelėmis akimis, emocijos perdėtai pabrėžiamos, o moterų portretai juose – neišvengiamai erotiški.

„Ant bangos“ – ir populiarių kompiuterinių žaidimų pagrindu sukurti komiksai. Taip lietuvius pasiekė visiškiems kompiuterių maniakams skirti „Starcraft“ bei „Warcraft“ komiksai.

Didelės apimties komiksų knygas ne tik vaikams šiuo metu leidžia du konkurentai: „Obuolio“ bei „Alma Littera“ leidyklos. Viena knyga kainuoja nuo 13 iki 19 litų. Tačiau su tiražais, panašu, buvo persistengta: būtent dėl menko susidomėjimo ir prastos ekonominės situacijos neribotam laikui sustojo „Drakonų kovų“ ir „Naruto“ leidyba.

„Ypatingų perspektyvų komiksams Lietuvoje nėra,“ – teigia UAB „Vagos prekyba“ rinkodaros vadovė Asta Mikelionytė. „Tai – nišinis produktas, visuomet atrasiantis savo pirkėją, tačiau nepateksiantis į perkamiausių knygų dešimtukus.“

Pasak rinkodaros vadovės, tai pirmiausiai lemia kultūrinio mentaliteto niuansai: lietuviai augo su kiek kitokia knygos samprata. Tai liudija ir tai, jog komiksai labiau perkami didžiuosiuose miestuose. Čia vidutinis pirkėjas turi aukštesnį išsilavinimą, gauna daugiau pajamų bei daugiau keliauja po pasaulį.

Knygomis leidžiami komiksai, kurių tikslinė auditorija – asmenys virš 18, Lietuvoje žengia tik pirmuosius žingsnius ir kovoja dėl išlikimo. Kitas, laiko labiau patikrintas kelias – komiksų žurnalai.

Tarp (pirmiausiai) vaikams skirtų komiksų Lietuvoje galima išskirti du periodinius leidinius. Žurnalas „Donaldas ir kiti“, leidžiamas „Egmont Lietuva“, yra seniausias Lietuvoje vis dar parduodamas komiksas. Tiesa, nuo 1993 m. leidžiamas žurnalas jau spėjo pakeisti pavadinimą iš „Mickey Mouse“. 17 metų leidžiamo komiksų žurnalo tiražas vis dar siekia 13 tūkst. egzempliorių.

Dar didesniu – 15 tūkst. egzempliorių tiražu į Lietuvos rinką atėjo ir populiarumo viršūnėje laikosi kultinio serialo „Simpsonai“ komiksų žurnalas. Jo susidūrimas su moralės sergėtojais, išėmusiais visą vieno numerio tiražą iš prekybos, palaužti neturėtų.

Bet gana kalbėti vien apie „importinę“ komiksų kultūrą. Šiandien „Pinigų kartos“ portale kalbėsime ne tik apie ją, bet ir apie komiksų perspektyvas Lietuvoje. Domėsimės komiksų verslu bei kolekcionavimo galimybėmis užsienyje, kalbinsime leidėjus, dailininkus, „istorijų iš paveikslėlių“ entuziastus.