Fotografija – madingas hobis, papildantis kišenę?

Vilniaus gatvėse jau kurį laiką fotoaparatus ant kaklo pasikabinę nešiojasi ne tik japonų turistai, bet ir vietinis jaunimėlis. Panašu, kad fotografija iš tiesiog mėgstamo laisvalaikio užsiėmimo virsta tikru  mados klyksmu, virusu, plintančiu vis sparčiau. Ir ne veltui. Po ranka esantis fotoaparatas kartais gali ne tik padėti įamžinti įdomioje vietoje tupintį balandį, bet ir užfiksuoti kelių tūkstančių litų vertą kadrą. Tačiau ar tam būtinas profesionalus įrenginys ir ar užtenka tik jo? O gal net ir geriausias prietaisas nedaro stebuklų kvailio rankose? Būtent tokius klausimus užduodame profesionaliems fotografams, iš to valgantiems duoną.

Nemažai patirties turintis fotografas Julius Kalinskas sako, kad fotografija, norint iš jos užsidirbti, turi būti ne hobis, o gyvenimo būdas. „Tai, kad pasivaikščiosi su fotoaparatu ant kaklo po miestą – nieko nereiškia. Taip, gal ir padarysi kokį gerą kadrą, tačiau šalia jo bus galybė šlamšto. Norint gerai fotografuoti reikia turėti gerą techniką – tikrai neužtenka vieno foto objektyvo. Juo labiau neužtenka tiesiog patirties fotografuojant miesto vaizdus. Tam reikia specialių žinių, kad mokėtum ne tik gerai kompoziciją pamatyti, bet ir tinkamai išnaudoti visas fotoaparato technines galimybes“, – sako pašnekovas.

Anot jo, norint įgauti pradžiamokslį, kad vėliau galėtum iš to užsidirbti, reikia įsidėti košės į galvą. „Nebūtina baigti specialių mokslų, nes bent jau Lietuvos kolegijose dažniausiai fotografai mokomi laboratorinių dalykų – mokymo programos yra pasenusios ir švelniai tariant šiek tiek atsilieka nuo šiandieninės realybės. Tačiau galima keletą tūkstančių paaukoti geriems kursams – juo labiau turint galvoje, kad vėliau iš to žadama užsidirbti“, – sako J.Kalinskas. Jo tvirtinimu, visiškai žaliam pakaktų kelių mėnesių intensyvaus mokymo, šiek tiek praktikos ir jis galėtų fotografuoti, taip užsidirbdamas.

Mokymų nebaigę savamoksliai, pasak fotografo, dažniausiai tiesiog diskredituoja visą fotografų profesiją. „Būna, kad gerą fotoaparatą nusipirkęs žmogus ima įsivaizduoti, kad jis jau „profas“. Tada jis siūlosi padirbėti, ir, pavyzdžiui, pafotografuoti vestuves už 500 litų. Tačiau tai, kokį rezultatą ji pateikia, žmones retai kada patenkina. Už tokią kainą negali būti gero rezultato, nes fotografuodamas tokį renginį kaip vestuvės fotografas įdeda, arba bent jau turėtų įdėti daug darbo, norėdamas gauti gerą rezultatą“ – mano jis.

Fotografas pritaria teiginiui, kad geras fotoaparatas tikrai nėra minusas kasdienybėje, įamžinant šeimynines akimirkas. Tačiau jo tvirtinimu, tam reikia žinių.  Dar labiau jų reikia planuojant užsidirbti iš fotografijos ,kad ir papildomai.

J.Kalinsko paklausėme, koks skirtumas, kai krikštynas, vestuves ar mergvakarį rengiantys žmonės įsimintiną ir jiems svarbų įvykį fotografuoja patys, paprašo, kad tai padarytų draugai, arba pasisamdo profesionalų fotografą. Anot pašnekovo, kaina, žinoma skiriasi, tačiau skiriasi ir gautas rezultatas.

„Negalima pasakyti vienos kainos, kuri vyrauja rinkoje – ji priklauso nuo labai daug aplinkybių: fotografavimo laiko, sudėtingumo, atstumo ir t.t. Tačiau imkime vidutiniškai: vestuves profesionalus fotografas nufotografuotų už 2 tūkst. litų. Geras draugas, kuris šiek tiek išmano fotografiją, galbūt už darbą paprašytų kelių šimtų litų. Na o pats, žinoma, nieko iš savęs neimsi“, – sako J.Kalinskas. Anot jo, atitinkamas ir rezultatas. Iš profesionalo gausi profesionalias nuotraukas. Iš draugo, kuris, galbūt turi profesionalų fotoaparatą ir mėgsta pafotografuoti, gausi pusiau profesionalais nuotraukas: tai reiškia, kad toli gražu ne visos fotografijos bus tokios, kokios turėtų būti. Na o fotografuodamas pats, kad ir kaip gerai fotografuosi, gerų nuotraukų neturėsi: jose arba nebus tavęs paties, arba nuotraukos bus labai surežisuotos.

Vis dėlto kai kurie profesionalius fotoaparatus turintys žmonės fotografuoja savo malonumui, o vėliau nuotraukas parduoda. Apie jų uždarbį ir apie tai, kaip sekasi fotoaparatų pardavėjams šiuo fotomanijos laikotarpiu, skaitykite šiandien Pinigų kartoje.