Kaip auginamas lyderis?

Spausdinti

Kiek reikia investuoti į darbuotoją, kad jis taptų ne tik geru specialistu, bet ir lojaliu bendrovei? Ar apskritai verta investuoti ir ar tai kada nors atsiperka? Būtent į šį klausimą atsakymo ieškojome kalbindami vienas didžiausių Lietuvos įmonių.

Įvairiose srityse dirbančios kompanijos jau ne vienerius metus vykdo specialias programas, kurių metu jaunus žmones supažindina su bendrovės veikla, moko verslo paslapčių.

Šias programas baigę specialistai bendrovėse ypač vertinami, jiems nuo pat pradžių suteikiamos ne tik žinios, bet ir didelis pasitikėjimas jų jėgomis. Taip ugdomi bendrovės ateities lyderiai.

Neįkainuojama patirtis

Bendrovė „Rimi Lietuva“ Prekybos centrų valdymo stažuotojų programą „Grow faster“ organizuoja nuo 2005-ųjų. Šių metų rugpjūčio mėnesį startavo jau šešta karta stažuotojų. Mažmeninės prekybos tinklo marketingo ir viešųjų ryšių vadovas Robertas Liudvinavičius skaičiuoja, kad programą baigė 22 stažuotojai, šiuo metu stažuojasi dar 3 darbuotojai. Tokios pat programos tuo pačiu laiku vyksta Latvijoje bei Estijoje.

„Stažuotojams atrankos metu, sakyčiau, keliame gana neauktšus reikalavimus: tai geros lietuvių ir anglų kalbų žinios, bendravimo įgūdžiai, bakalauro diplomas (arba paskutinis kursas) ir lyderio potencialas“, – sako pašnekovas ir priduria, kad daug svarbiau, kaip žmogus elgsis atrankos metu, kaip suvaldys stresą, kokius atsakymus pasirinks į provokuojančius klausimus“.

Labai svarbu, kad stažuotojai ne tik dalyvauja susitikimuose su aukščiausio lygio vadovais ir semiasi žinių iš geriausių savo srities lektorių paskaitose specialiai jiems rengiamose paskaitose, bet ir susipažįsta su visais procesais, vykstančiais įmonėje. Pasak R. Liudvinavičiaus, stažuotojams suteikiamos praktinės ir teorinės žinios, bet daug svarbesnė patirtis, kurią įgyja patys dirbdami biure ir parduotuvėse. „Manau, kad neįkainuojamą patirtį jauni žmonės gauna dirbdami parduotuvėje. Ir ten jie jokie vadovai. Jaunuoliai dirba kasose, krauna prekes į lentynas, dirba uždaruose skyriuose. Ir tik po kurio laiko jiems patikima papadaryti prekių užsakymus, atlikti kitus svarbius darbus“, – teigia pašnekovas.

Investicijos padeda pasiekti tikslą

Kad investicijos į darbuotojų kompetencijos ugdymą yra svarbi bendrovės išlaidų dalis sutinka ir SEB banko Personalo departamento direktorė Edita Znutienė. Pasak jos, pagrindinis mokymų strategijos tikslas – investuoti į tas kompetencijas, kurios padeda pasiekti banko užsibrėžtų strateginių tikslų. Tam reikalingi nei tik profesionalūs, bet ir teisingas vadovavimo nuostatas turintys darbuotojai.

SEB taip pat vykdo tris praktikantų programos: SEB Traineeship program – tarptautinė stažuotojų programa visoje SEB grupėje vykstanti nuo 2005 m., reguliariai rengiama stažuočių programa SEB grupės darbuotojams Lietuvoje, kiekvienais metais studentai kviečiami atlikti praktikos.

Pirmųjų dviejų stažuočių programų metu stažuotojai susipažįsta ne tik su įvairių banko padalinių darbo specifika. „Esame įsitikinę, kad daugiausiai jauni žmonės, neseniai prisijungę prie mūsų komandos, išmoksta patys atlikdami konkrečias užduotis. Tad jie nuo pirmų dienų tampa pilnateisiais mūsų kolektyvo nariais, kuriems reikia pasiūlyti sprendimus ir spręsti iškilusias problemas“, – pasakoja E. Znutienė

Didelės ir paslaptingos išlaidos

Bendrovės neatskleidžia, kiek išleidžia tokių darbuotojų mokslams, tačiau programos kainuoja keliasdešimt tūkstančių litų per metus. Be to, pavyzdžiui, „Rimi Lietuva“ stažuotojus įdarbina, jiems moka algą, suteikia kitas privilegijos, kurias turi visi dirbantieji įmonėje.

SEB bankas teigia, kad 2009 metais bent vienuose mokymuose dalyvavo 76 proc. darbuotojų, mokymuose praleista virš 10 tūkst. dienų, vienas darbuotojas įvairiuose kursuose praleido po 4,6 dienos.

Kaip Jums sekasi kopti karjeros laiptais? Ar esate lojalus ir pastovus darbuotojas? O gal turite savo taisykles ir darbą keičiate kas kelis metus? Pasidalinkite savo nuomone ir patirtimi mūsų portale „Pinigų karta“.

Būtent apie tai šiandien kalbėsimės su KTU Karjeros centro vadove, kalbinsime programas baigusius stažuotojus.

  • 2010-09-07 | Almonas Gutkauskas

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Man patiko, mums stažuotės metu išdėstyta vokiečių patirtis (buvusios VDR).
    Kaip supratau, jie iš esmės atskiria aukštojo mokslo liniją, nuo universitetinio mokslo.
    Jei taip galima išsireikšti, aukštojo mokslo linijoje, maloniai nustebino tai, kad jie savaitę dirbi, savaitę mokosi, nuo pat savo mokslų mokykloje pradžios, iki aukšojo mokslo pabaigos. Dalis tenkinasi proftechninio mokymo lygiu, dalis aukštesniu, ir likusi dalis dalis – aukštojo mokslo diplomu. Bet iki pat pabaigos išlaikomas tas pats principas – dalis laiko dirbama, dalis laiko mokomasi.
    Tad vokiečiai, kaip supratau, visoje toje linijoje turi ir nagingus darbininkus (kurie mokslus baigia, pabaigę proftechninę), ir kvalifikuotus meistrus ir puikius inžinierius (kurie baigia aukštąjį mokslą). Jų suma duoda kokybę.
    Ir visiškai atskira linija, – universitetinis mokslas. Čia, nuo pat pirmos klasės – tik mokslas, jokios praktikos. Iki universiteto diplomo.
    Pritariu žmonėms, kurie sako, kad Lietuva per pastaruosius dvidešimt metų, nustekeno mokymo sistemą. Lyginant su dabartine, senoji tarybinė – buvo geresnė (kaip sakoma, su sena – būtų buvę geriau. Toks pasakymas, – gėdingas pripažinimas. Juk žinome, kad ta senoji nebuvo tobula… o jei turime dar blogesnę, na tai…).
    Bet juk tas pats ir su sveikatos sistema. Gelbsti tik nauja med. technika, naujos technologijos (o tai ne Lietuvos nuopelnas… o kas sietina su Lietuva – sistema prastesnė ir nelygintinai su buvusia. Ir vėl… žinant, kad ji buvo taisytina, toks pripažinimas, kad ne kilome, o smukome – yra, tur būt, labai gėdingas). Visa laimė, kad Lietuva šiandien tie
    „revoliucionieriai“ turi stiprų rėksmingos publikos palaikymą… dėl ko Tauta, savotiškai įbauginta, apsimeta žarna…
    Pajuokavau truputį, atleiskite.

    Atsakyti  |   Į viršų
  • 2010-09-07 | Martynas

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Manau geriausia išeitis darbo sutartys kažkokiam laikui pvz 3-4 metų.

    Atsakyti  |   Į viršų

Parašykite savo nuomonę

Prašome į šį lauką nieko nerašyti