Neprestižinė mokytojo profesija laukia atgimimo

Kada paskutinį sykį girdėjote ir kalbėjotės apie mokytojus? Turbūt senokai… Dažniausiai, mes kalbamės apie neigiamus mūsų švietimo sistemos vertinimus, apie gėdingai mažus mokytojų atlyginimus ir… nepagarbą mokytojui.

Internetas, spauda, televizija mirga nuo pranešimų, kaip mokytojams sunku rasti bendrą kalbą su mokiniais, kurie savo teises geriau žino nei pareigas. O gal šiuolaikiniai mokytojai patys kalti, kad jų profesija tapo neprestižine, kad sunku susikalbėti ir su šeštoku, ir su dvyliktoku?

Švietimo ministerija sau nei pliusų, nei minusų nedalija. Mokytojai teigia, kad vargana jų buitis daro didelę įtaką mokinių ir mokytojų santykiams. Skundžiasi, kad šiais laikais mokinį suvaldyti ypač sunku, nes jis negali imtis jokių priemonių prieš jauną žmogų.

Kaip ugdomas mokytojo autoritetas? Kodėl prieš 50 metų ir daugiau tai buvo prestižinė profesija, o mokytojo autoritetas neginčijamas? Į šiuos klausimus šiandien atsakymo ieško ir mokytojai, ir tėvai.

Pagarbos matas – pinigai?

Pastaruoju metu nesvarbu, kas vadovautų Švietimo ir mokslo ministerijai, mokyklos kiekvienus metus pasitinka bandydamos gyventi pagal naujas taisykles. Nuolatinės permainos ir reformos vargina ir mokytojus, ir moksleivius. Tačiau kol kas norimo rezultato pasikeitimai neatnešė.

Dar viena mokytojams skaudi tema – atlyginimai. Jie teigia, jog atlygis už jų darbą ir patiriamą stresą nė iš tolo neprilygsta tam, koks turėtų, jų nuomone, būti. Pedagogai įsitikinę, kad jų materialinė padėtis tiesiogiai įtakoja ir jų bei mokinių santykius. Atseit, jeigu mokinio kišenpinigiai didesni už mokytojo algą, mokinys niekada nejaus tinkamos pagarbos mokytojui. Tik ar viskas ir klasėje pinigais matuojama…

Ministro Pirmininko tarnyba, paskatinta kalbų apie mažėjančius mokytojų atlyginimus, išplatino tai paneigiantį pranešimą. Jame teigiama, kad mokytojų vidutiniai atlyginimai 2005-2008 m. sutapo su šalies vidutiniais atlyginimais. Tuo tarpu nuo 2008 m. trečiojo ketvirčio vidutiniai mokytojų atlyginimai išaugo tiek, kad daugiau nei 25 proc. viršija vidutinius šalies atlyginimus. 2009 m. antrąjį ketvirtį vidutinis šalies darbo užmokestis, palyginti su 2008 m. trečiuoju ketvirčiu, vidutiniškai sumažėjo 147 litais. (nuo 2 319 litų iki 2 172 litų), tuo tarpu mokytojų darbo užmokestis išaugo 487 litais (nuo 2 434 litų iki 2 921 lito).

Šiemet mokytojų algos sumažintos vidutiniškai 10 procentų.

Mokytojai – bedarbių sąrašuose

Internetinis portalas lrt.lt vakar pranešė, kad šiuo metu Lietuvos darbo biržoje per 2010 m. sausio – rugpjūčio mėn. buvo įregistruoti 2653 mokytojai, 2009 m. – 3534 mokytojai, 2008 m. – 1803 mokytojai, 2007 m. – 1628 mokytojai.

Daugiausiai Lietuvos darbo biržoje užsiregistravusių pradinio ugdymo mokytojų – darbo ieško 404 šios srities pedagogai. Antra pagal dydį ieškančių darbo mokytojų grupė – kūno kultūros mokytojai. Jų Lietuvos darbo biržoje stovi 277.

Lietuvos darbo biržoje užsiregistravę 259 dailės mokytojai, 232 anglų kalbos mokytojai, 208 muzikos mokytojai, 149 lietuvių kalbos mokytojai, 105 rusų kalbos mokytojai, 90 istorijos mokytojų, 84 matematikai ir 67 geografijos mokytojai.

Mažiausiai Lietuvos darbo biržoje užsiregistravusių kompiuterijos mokytojų – tik 8. Darbo pasiūlymų laukia 10 fizikos ir astronomijos mokytojų, 11 papildomojo ugdymo dalykų mokytojų, 13 ekonomikos mokytojų ir 15 lenkų kalbos mokytojų.

Teigiamų įvertinimų dar teks palaukti

Teigiamų žodžių ugdymo sistema nesusilaukė ir iš Pasaulio banko. Pastarasis Lietuvai primygtinai siūlo arba dar labiau mažinti mokytojų algas, arba jų skaičių.

Pasak studijos ekspertų, Lietuvoje pradinių klasių mokytojui 2006 metais teko apie 13 mokinių, o vienam pagrindinio ir profesinio lavinimo mokytojui tenkantis mokinių skaičius nesiekė 10-ties.

Statistikos duomenimis, Latvijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Slovėnijoje šie rodikliai yra perkopę 10-ties, kai kurie – 15-os ribą. Vokietijoje vidurinio lavinimo mokytojui tenka 15, o vienam pradinio klasių mokytojui – beveik 30 vaikų.