Arbatos ceremonija biuro darbuotojams

Japonų arbatos ceremonija pritaikoma XXI-o amžiaus biurų darbuotojams. Moderni arbatos gėrimo technika ceremoniją daro prieinamą visiems.

Japonų arbatos ceremonija kurį laiką buvo laikoma atgyvenusia liekana ir kultūros istorija, pritaikoma tik turistams, iš to užsidirbant pinigus. Tačiau viena jauna mergina atnaujina arbatos gėrimo ceremoniją ir daro ją prieinamą biuruose pinigus „kalantiems“ verslininkams ir sekretorėms.

„Sen Rikyu, 16-ojo amžiaus japonų arbatos meistras, mėgo paprastų žmonių, tokių kaip žvejai ar ūkininkai, naudojamus indus“, – pasakoja arbatos gėrimo ceremonijos propaguotoja Nozomi Tanida, traukdama vaikišką arbatos puodelį, dekoruotą populiaraus anime herojaus Chibi Maruko-chan atvaizdu.

„Jam patiko nuskilinėję, grublėti puodeliai, kurie buvo naudojami tik pagal savo paskirtį, priešingai nei kokie muziejiniai vertybės iš Korėjos ar Kinijos, kuriais didžiavosi tuometiniai turtingi žemvaldžiai Nobunaga Oda ir Toyotomi Hideyoshi“, – pasakojimą tęsia N.Tanida.

Ji yra internetinės svetainės „Arbatos ceremonija biure. Moderniausias Rique-ismas“ įkūrėja. Būtent šia interneto svetaine mergina siekia išplatinti žinią, kad kiekvienas, ypač vidutinis biuro darbuotojas ar darbuotoja,  gali mėgautis maloniai nuteikiančiais meditaciniais senoviniais ritualais.

Dažniausiai arbatos ceremonija yra propaguojama turtingų žmonių, nes už pamokas turi nemažai sumokėti. Taigi, arbatos gėrimo ceremonijos dažniausiai mokosi vyresni žmonės. Tačiau Rikyu manė, kad Wabi Sabi konceptas yra labiau susijęs su grožiu ir nieko bendro neturi su turtu“, – paaiškina N.Tanida.

Norėdama pagrįsti savo teiginį ji parodo nedidelę biuro virtuvėlę, kur ji ketina pademonstruoti arbatos gėrimo ceremoniją. Anot jos, Rikyu nemėgo turčių, todėl jis pastatė daugybę nedidelių, kuklių arbatos kambarėlių, ne didesnių už biuro virtuvėles.

Wabi Sabi yra vienas žinomiausių japonų estetikos principų, kurio pagrindinė idėja yra ta, kad netobulumas, laikinumas gali būti švenčiamas ir jis yra siejamas su paprastumu, asimetrija ir artimumu gamtai.

N.Tanida sako siekianti parodyti, kad biuro darbuotojai „gali pasiimti protinę pertraukėlę bet kur, visai nereikia, kad aplinka būtų prašmatni“.

N.Tanida nėra vienintelė, bandanti atkurti arbatos gėrimo ceremoniją. 400 metų Urasenke mokykla pristato tradicines arbatos gėrimo ceremonijas 36-iose pasaulio šalyse.

Pavyzdžiui, vienas senosios mokyklos meistras Shuntaro Kondo moko ceremoniją atlikti labai kasdieniškoje aplinkoje standartiniame japoniškame bute.

Waseda ir Tokyo Kasei universitetų dėstytoja Katsuo Naito, kuri tyrinėja Edo Senke arbatos ceremoniją, skaito paskaitas, kurios duoda ir istorinį pagrindą pradedant Wakako Tezen, kuris sekė Matsudaira Harusato, 18-o amžiaus žemvaldžio  tradicijas.

Kol visi šie tradicijų gerbėjai bando prikelti arbatos ceremoniją, N.Tanida, ko gero, daro tai labiausiai patraukliu būdu. Po Rikyu nužudymo (jį nužudė Hideyoshi), jo sekėjai susigalvojo daugybę taisyklių, kaip arbatos ceremonija turi būti tiksliai vykdoma.

N.Tanida sako, kad šiandienos biurų darbuotojams nereikia būti tokiems mirtinai rimtiems ir laikytis visų taisyklių, kad pasiektų tikrąjį ceremonijos tikslą. Ji siekia, kad šiandieniniai žmonės pamirštų nuostabių moterų atliekamus paslaptingus ritualus – įnoringus, senamadiškus ir pernelyg elegantiškus – ir susikoncentruotų ties tikrosiomis mąstymo, atsipalaidavimo ir svetingumo vertybėmis.