Praktikantai – pigi darbo jėga?

Prieš keletą savaičių Japonijos televizijos kanalo „Asahi“ naktinė laida „Hodo stotis“ prisiminė pernai lapkritį Kumamoto žemės ūkio fermoje praktikanto iš Kinijos įvaldytą žiaurių nusikaltimą. Tai privertė dar kaltą pakalbėti apie praktikantų padėtį Japonijoje ir tai, kad darbdaviai juos išnaudoja kaip pigią arba nemokamą darbo jėgą.

Nors Japonijoje veikianti tarptautinė mokymo ir bendradarbiavimo asociacija (JITCO) teigia, kad būtina priimti praktikantus ir iš kitų šalių, Japonijos valdžios atstovai įsitikinę, kad tai būtų savotiškas šalies darbo rinkos atvėrimas ir sukeltų chaosą.

Teigiama, kad dažniausiai problemų su praktikantais kyla dėl to, kad jie nemoka japonų kalbos. Tačiau žiniasklaidoje netrūksta faktų, kad japonai tuo mielai pasinaudoja ir nevengia išnaudoti praktikantų iš užsienio šalių. Neseniai buvo aprašyta istorija, kad žemuogių ūkio savininkas su praktikantais elgėsi kaip su vergais. Panašių istorijų apstu ir fabrikuose, žemės ūkio sferoje.

Japonijoje dažniausiai sutinkami praktikantai iš Kinijos. Būtent kinai paprastai ir yra išnaudojami vietinių Japonijos darbdavių.

Siuvimo fabrike besidarbavusios keturios kinietės neseniai padavė į teismą japonų darbdavį ir laimėjo bylą. Merginoms buvo priteistas ne tik darbo atlygis, bet ir kompensacijos iš viršvalandžius, mat vietoj įprastos darbo dienos, praktikantės kasdien dirbo po penkiolika valandų, o per mėnesį teturėjo dvi ar tris išeigines dienas.

Japonijoje gaji tradicija, kad praktikantai įgyja žinių ir įgūdžių, kad vėliau galėtų susirasti darbą ir užsidirbti pragyvenimui. Tačiau jie nėra nuolatiniai darbuotojai ar tarnautojai, todėl versdamas juos dirbti viršvalandžius darbdavys pažeidžia įstatymus.

Jau daug metų netyla kalbos, kad japonų darbdaviai išnaudoja praktikantus kaip pigią arba visai nemokamą darbo jėgą.

Japonijos teismai pastaruoju metu gavo trylika praktikantų bylų ir linksta prie nuomonės, kad darbdaviai elgėsi neteisingai.

Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo įvykis apie Kavasakio statybos įmonę. Darbdavys reikalavo, kad praktikantai dirbtų kaip ir nuolatiniai darbuotojai, tačiau atėjus laikui atsiskaityti pareiškė, kad praktikantams jis neprivalo nieko mokėti. Tuomet iš Kinijos atvykę jaunuoliai kreipėsi į vietinę profsąjungą, kuri padėjo jiems apginti savo teises teisme.

JITCO teigia, kad Japonijoje daugelis darbdavių praktikantų atžvilgiu elgiasi sąžiningai, tačiau nemažai ir tokių, kurie į juos žiūri kaip į nemokamą darbo jėgą. Tai ypač aktualu kalbant apie praktikantus iš Kinijos. Asociacijos nariai įsitikinę, kad būtina kuo skubiau spręsti šią problemą.

Be to, dėl ekonomikos nuosmukio kitos įmonės neišgali įdarbinti praktikantų, todėl jų skaičius labai sumažėjo. Skaičiuojama, kad pernai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2008 metais, praktikantų skaičius sumažėjo 27,5 procento.

„Smulkios ir vidutinės įmonės yra tokioje prastoje situacijoje, kad negali sau leisti netgi pigios darbo jėgos“, – sakė ekspertas Kyodo iš Japonijos.

Pasak jo, normalesnė situacija šiuo metu yra tik stambiose tarptautinio kapitalo kompanijose, kurios vis dar gali priimti praktikantus ir mokėti jiems kiek mažesnį nei minimalų darbo užmokestį.