Titulinis» Patarimai» IT» Internetas» Eksperimentas: kiek kainuoja nepiratauti?
Populiariausio lietuviško dalinimosi „BitTorent“ bylomis tinklapio „Linkomanija“ registruotų vartotojų skaičius neseniai pasiekė 150 tūkst. Kultinio švediško „The Pirate Bay“ bendruomenėje – 4 mln. narių, tinklalapis nuolatos laikosi interneto lankomiausių šimtuke.
Statistika sako: šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų dalyvauja internetinių dalinimosi bylomis bendruomenių veikloje. Kasdien iš lietuviškų ir tarptautinių „piratų uostų“ į mūsų kompiuterius keliauja terabaitai muzikos, filmų, žaidimų, serialų ir kitokio gėrio. Dažniausiai – visiškai nemokamai. Antra vertus, ar įmanoma Lietuvoje nepiratauti nekeičiant savo įpročių? Kiek laiko, pastangų ir pinigų kainuotų legaliai klausytis geros muzikos, žiūrėti kokybiškus filmus ir serialus patogiausiu laiku, žaisti populiariausius kompiuterinius žaidimus?
Eksperimentui renkuosi populiarius autorinius produktus. Tai – tinklalapio „IMDb“ vartotojų geriausiai vertinamas filmas „Išpirka Šošank kalėjime“ („Shawshank Redemption“) bei pelningiausias lietuviškas „Zero 2“. Norų sąraše atsiduria pasaulio bei Lietuvos roko klasika – „The Doors“ ir „Foje“ diskografijos. Taip pat bandysiu legaliai peržiūrėti visus 6 neįtikėtinai populiaraus mistinio serialo „Dingę“ („Lost“) sezonus ir tapti tikru visuomenės priešu kultiniame smurtiniame žaidime „Grand Theft Auto IV“. Žodžiu, visas naujosios interneto kartos atstovui privalomos pop kultūros rinkinėlis.
„Zero 2“ rasti paprasta – artimiausioje degalinėje, prie kasų, filmo DVD kainuoja 15 litų. O ieškodamas „Išpirkos Šošank kalėjime“ susiduriu su pirmuoju nusivylimu. Septyniems „Oskarams“ nominuoto filmo DVD kol kas Lietuvoje neišleistas. Videotekoje pasiūlo išsinuomoti nebent jo videokasetę už 6 litus parai. Kapstausi atmintyje. „Šošankas“ kino teatrus pasiekė 1994 m. Juokais pamanau, kad tikriausiai tais metais ir žiūrėjau paskutinį filmą iš VHS.
Nuomos punkte randu „Dingę“ DVD. Tiesa, kaip ir pasaulyje, kol kas Lietuvoje išleisti tik pirmų penkių sezonų diskai. Vadinasi, taip iki galo ir nesužinosiu, kas iš tikrųjų vyko paslaptingoje saloje. Visus penkis sezonus galiu peržiūrėti už 30 litų. Ir grąžinti, patikina videotekos darbuotojas, galėsiu visus iš karto, po savaitės. Vienas sezonas – 25 serijos, trunkančios po 42 minutes. Kad jiems peržiūrėti užtektų savaitės, reiktų mesti darbą, šeimą, draugus ir, ko gero, organizmo poreikius. Taigi, į videoteką geriau užsukti dažniau.
Muzikos pardavėjas Vilniaus centre pasitinka maloniai, su specialisto išmone vardina albumų pavadinimus, leidimo datas ir įmanomus variantus. 7 albumų „The Doors“ kolekciją gražioje dėžutėje, vinilinėse plokštelėse pirkti galiu iš karto, už 340 litų. Jei noriu kompaktinių diskų, teks palaukti apie 2-3 savaites, bet jie kainuos tik apie 280 litų.
„Foje“ diskografija taip pat kelia problemų. Dauguma albumų, išleistų audio kasetėmis, taip ir nebuvo perleisti kompaktiniais diskais, tad ir prekyboje jų nebėra. Vadinasi, surinkti visos 11 studijoje įrašytų albumų diskografijos ar bent esminės jos dalies perkant neįmanoma. Vos penki prekyboje likę kompaktiniai diskai man atsieitų 80 litų.
Legalų kompiuterinį žaidimą „GTA IV“ lengvai randu viename didžiųjų prekybos centrų. Diskas kainuoja 150 litų, o pagrindinis legalios kopijos privalumas – naudojimosi ja paprastumas. Pirk, neškis ir žaisk tuoj pat, jokių kodų „laužimų“ ar problemų su atnaujinimais. „GTA IV“ buvo lauktas ne vienerius metus ir puikiai įvertintas viso pasaulio žaidimų kritikų, bet ieškodamas kito žaidimo rimtai pagalvočiau. Juk negalėsiu disko grąžinti ir atsiimti pinigų, jei pasirodys nuobodus.
Suveskime sąskaitas. Pasirinktos „pop kultūros kolekcijos“ esminėss dalys man kainuotų apie 560-620 litų. Tam turėčiau skirti gerą pusdienį lakstymo po parduotuves, reguliariai lankytis vaizdo įrašų nuomos punkte. Iškiltų daug problemų, jei neturėčiau patefono, senamadiško vaizdo kasečių leistuvo ar magnetofono. Kai kurių kompaktinių bei DVD diskų tektų palūkėti, kasečių ieškoti tarp draugų melomanų bei blusų turguose.
Surasti beveik visą legalų kokybiškos pop kultūros užtaisą galėčiau ir interneto aukcionuose. Nesileidžiant į detales, jei įsigyčiau kreditinę banko kortelę, netingėčiau vaikščioti į paštą ir būti apgautas pardavėjų internete bei rinkčiausi pigiausius variantus, išleisčiau apie 500 litų. Siuntinių tektų laukti apie 2-3 savaites.
Kiek laiko užtruktų visa tai parsisiųsti nemokamai internetu? Nuo poros dienų iki poros savaičių. Turėčiau susitaikyti su tuo, kad neturiu kompaktinių ir DVD diskų, vinilinių plokštelių gražiose dėžutėse. Negalėčiau niekam šių prekių padovanoti, šiek tiek komplikuota būtų jomis pasidalinti su draugais. O svarbiausia – prarasčiau ieškojimo ir radimo malonumą.
Prie vieningų išvadų eiti baugu, tačiau pasirinkimas aiškus. Ant vienos svarstyklių lėkštelės – pusė tūkstančio litų, gausybė gražaus laiko ir galimybė rasti tai, ko nerastum parduotuvėse. Ant kitos – pirkimo džiaugsmas, gražios dėžutės bei pagarba įstatymams.
Šiandien “Pinigų kartos” portale šnekamės apie alternatyvas piratavimui. Kokios jos šiandien ir rytoj? Kuomet bus atrastas populiarus, pigus ir visiems priimtinas būdas pop kultūra dalintis draugiškai ir (beveik) nemokamai? Atsakymo ieškosime kartu su interneto ir autorių teisių specialistais, remsimės užsienio patirtimi.
Tipas: Internetas
Žymos: filmai, įstatymai, kompiuteriniai žaidimai, muzika, Piratavimas, serialai
| 12:00 | SavimasažaiGrožis ir sveikata |
|---|---|
| 14:00 | "Karo žirgas"Žiūrime ir vertiname |
| 16:00 | Muilo gamybaAtostogos. Pinigų karta |
| "PINIGŲ KARTA" | "Pinigų karta" skaito | "Pinigų kartos" draugai |
Visos teisės saugomos © 2011 Pinigų Karta

esame beviltiškai atsilikusių kaimiečių kišenė kažkur Rytų Europoje. “sprendžiame” senai išspręstus klausimus ir manome esantys gudresni už kitus, kai realiai tesame kvailiai, nematantys toliau savo nosies. koks tokių palyginimų tikslas, kai šalyje de-facto pripažintas piratavimas? tai dar nueikite į Vilniaus Taborą paieškoti Valančiaus raštų.. aš pasirinkau gyventi kaip baltas žmogus ir, stebuklas, – matau *žymiai* daugiau gerų filmų ir klausau daugiau geros muzikos, nei pirataudamas. žaidimų nebežaidžiu, bet taigi yra internetinės parduotuvės, kur kainos tikrai būna labia geros ir žaidimą atsisiunti tiesiai į savo kompiuterį. o išlaidos tikrai nėra didelės. mano pajamos, švelniai tariant, vidutiniškos. žodžiu, apgailėtinas straipsnis. labai tikėtina, jog autorius po kokio desietko metų labai galėsis parašęs tokį subjektyvų, paviršutinišką, demogogija ir absoliučiu reikalo neišmanymu persmelktą tekstą.
[...] tyliai pasirinko pionierišką alternatyvą. Tai „Netflix Inc.“, užsiimanti video ir DVD siuntimu elektroniniu paštu. Ši kompanija turi 15 mln. prenumeratorių. „Netflix Inc.“ [...]
[...] dabar daug greičiau ir patogiau siūlo kino filmai bei televizija. Supermeną pakeitė „Dingę“ („Lost“).“ Jo teigimu, komiksų pritaikymas elektroninei žiniasklaidai galėtų pakeisti [...]
[...] bangos“ – ir populiarių kompiuterinių žaidimų pagrindu sukurti komiksai. Taip lietuvius pasiekė visiškiems kompiuterių maniakams skirti [...]
Virtuali programine iranga, zaidimai ar filmai yra per brangus. Ju kainos internete beveik vienodos visame pasaulyje. O pragyvenimo lygis gali labai skirtis. Kaip ir zmoniu socialine padetis toje pacioje salyje. Manau, kad negalima nustatyti fiksuotos kainos visiems. Patiko neseniai surengtas zaidimu leideju ekspermentas. Studija isleido 5 zaidimus ir juos internetu galejo pirkti bet kas. Ir svarbiausia, kad galejo pirkti uz jiems norima kaina. Zmogus galejo siulyti nuo 1 cento iki 1 milijono doleriu. Atrodytu savizudiskas bandymas, bet jis puikiai pavyko. Taip, nemazai zmoniu nuejo lengviausiu keliu ir sumokejo minimalia kaina, bet atsirado nemazai zmoniu, kurie ivertino kureju darba ir jiems suteikiama dziaugsma ir sumokejo zymiai daugiau. Vidurkis gavosi DIDESNIS nei iprasta kaina, studija surinko keleta milijonu. Galima drasiai teigti, kad ekspermentas pavyko. Taigi vietoj to, kad butu kovojama su piratavimu investuojant didziulius pinigus i apsaugos priemones, vertetu pabandyti is tikruju suprasti savo vartotoja ir jo mastysena.
Truputis apie pelno “praradimą”. Įsivaizduokim žmogus internete, tarkim, kad ir per p2p tinklus atranda jam patinkančią dainą, apie kurią jis niekur negirdėjo, ją parsisiunčia, su galimybe, kad ateityje jis ieškos ir galbūt nusipirks to atlikėjo albumą/dainą, kokiu nors formatu. Tai, dabar kur yra didesnė nauda ar didesnis nuostolis, ar ten kur žmogus išgirdo tai, ko (galbūt) jis ieškos ir pirks, ar tas variantas kai jis apie tokį atlikėją nieko nežinos ir nepirks? CD (compact-disc) dabar jau nebereikalingi, po kažkiek laiko jie išvis išnyks, galima prisiminti, kas pasaulyje darėsi su kasetėmis, ar jų įrašinėjimu, perrašinėjimu ir t.t.
Dabar reikėtu suprasti vieną dalyką, tiek, kiek yra parsisiunčiama, niekada nebus parduota. (aišku galima gąsdinti, grasinti ieškiniais ir baudomis, kas ir yra daroma, bet pelnas nuo to žymiai nepadidės) jei nebus investuojama į ateitį. Kodėl? Žiūrėti pradžią. Kiek kainuoja pagaminti vieną “kompaktą” , o kiek vieną mp3/flac/wav/ kopiją? Aišku, pilnai suprantu, kad taip skaičiuoti “prarastus pinigus” labai paprasta ir greita, bet… Ir pabaigai, kas man įdomiausia šioje situacijoje, kodėl nėra žiūrima į ateitį, į tai kas yra neišvengiama, jei jau dabar yra gaminami televizoriai su USB jungtimis. Kam? Nes tai yra patogu!
Būtent, pirataujant nereik laukt rugpjūčio pabaigos, nes jei laukt tai galima pakentėt kol LTV nuspirks, dar kokie 2-3 sezonai beliko ir tada gal 6 rodys, na jei pinigų užteks.
Filmai. Bilietas į kiną min 12Lt be jokių studentiškų nuolaidų, forum cinemas turbūt ir visi 16 bus. O jeigu nepatiks, neatitiks lūkesčių, vidury seanso užmigsi ir t.t. Nusipiratavai ir nepatiko – ištrynei, išalkai – spaudi pauzė ir viskas. Video nuoma – reik nepamiršt grąžint, turės filmą, neturės… O kur dar serialų naujausios serijos…
Muzika – kam tie CD, renka dulkes ir viskas, o dar už tokią beprotišką kainą (stipendijų ne tik, kad nepadino, bet dar ir atėmė). Nors retkarčiais visai pravartu turėt atsarginių kopijų, jei kartais kietasis diskas numirtų. Be to reik keist audio formatą, norint į MP3 grotuvą įkišt.
Knygos- mokslinės knygos anglų kalba. Gi lūžta bibliotekų lentynos nuo jų!!! Koks dar piratavimas??? Oi, ten nuo rusiškų, išleistų 1980m.
Aš tai, manau, kad daugumos leidėjų požiūris yra atgyvenęs. Man tikrai nereikia jokio DVD ar CD. Neįkišių jų į savo iPodą, nepasiklausysiu per mobilų telefoną ar pan. Mielai sumokėčiau po litą ar du už parsisiųstą dainą, kiek daugiau už geros kokybės filmą, knygą pdf formatu, panašiai kaip tai įmanoma iTunes store, tik lietuviškam pragyvenimo lygiui kainos nemažos ten… O ir šiaip kainos dažnai nerealios. Net į kiną nueiti ir kiekvieną kartą mokėti 16 ar 22 lt gana nepigu. Už tokią kainą galima ir į spektaklį nueiti kartais.
Be to internete už mokestį platinti įrašus kompanijoms tikrai daug nekainuoja, kiek kainuoja CD ar DVD gaminimas.
Programinė įranga dar kita kalba. Mokykloje ar universitete visi įpratinami naudotis mokamomis MS programomis ir nieks net negalvoja apie nemokamas alternatyvas, o iš įpročio piratauja. Tuo labiau mokėti kelis šimtus už programą ne kiekvienas gali…
Pamiršta priskaičiuoti, OS ir Office paketas – jei jau eksperimentas tai iki galo
Visų pirma, dėl LOST’o – šeštas sezonas tik ką baigėsi Amerikoj, tad ko čia stebėtis, kad Lietuvoj dar DVD neišleistas? DVD/Bluray bus prekyboj tik nuo rugpjūčio.
Nesistebiu. Tiesiog sakau, kad nusipiratauti jį galima jau dabar, nelaukiant, kol išeis oficialus DVD/Bluray