Pasyvus rūkymas kelia pavojų psichinei sveikatai 

Buvimas rūkalių kompanijoje kenkia plaučiams ir širdžiai, o pasak naujo tyrimo, gali žaloti ir psichinę sveikatą. Mokslininkai nustatė, dažnai pasyviai rūkantiems žmonėms 50 proc. didesnė tikimybė  kentėti nuo psichologinio išsekimo nei tiems, kurie vengia svetimų cigarečių dūmų. 

Tikimybė, kad per ateinančius šešerius metus jie atsidurs psichiatrijos ligoninėje, beveik trigubai didesnė (rūkaliams tai gresia beveik keturis kartus dažniau). Vadinamasis pasyvus rūkymas yra nepaprastai dažnas reiškinys, teigia Londono universitetinio koledžo mokslininkas Markas Hameris su kolegomis žurnale „Archives of General Psychiatry“ paskelbtame tyrime. Viena JAV atlikta studija nustatė, kad pasyviai rūko apie 60 proc. nerūkančiųjų. 

Tyrimuose matuojamas nikotino šalutinis produktas kotininas, kurio kiekis leidžia tiksliai nustatyti pasyvaus rūkymo mastus ir poveikį sveikatai. Vis dėlto, pažymi mokslininkai, esama „labai mažai informacijos“, kokį poveikį  aplinkinių žmonių rūkymas gali turėti psichinei gerovei. 

Kad tai išsiaiškintų, M.Hamerio komanda ištyrė 5560 nerūkančių suaugusių žmonių  ir 2595 rūkalius, kurių nė vienas iki tol neturėjo problemų  dėl psichinės sveikatos. Tiriamieji turėjo atsakyti į klausimus apie psichologinę įtampą. Be to, šešerius metus buvo sekama, ar jie nepatenka į psichiatrijos ligonines. 

Pasyvus rūkymas nerūkančiųjų  grupėje buvo nustatytas pagal kotinino kiekį seilėse. Kotininas susidaro, kai organizmas suskaido nikotiną, taigi jis gana patikimai parodo rūkymo – tiek aktyvaus, tiek pasyvaus – mastus. 

Iš viso 14,5 proc. tyrime dalyvavusių žmonių skundėsi psichologiniu išsekimu. Pasak tyrėjų, kuo intensyviau žmogus pasyviai rūko, tuo didesnė  psichologinių negalavimų tikimybė. Didžiausią riziką  patiria tie žmonės, kurie patys aktyviai rūko. 

Dažnai rūkalių kompanijoje būnantys žmonės (kurių organizme rastas didžiausias kotinino kiekis), kurie patys nerūko, 62 proc. dažniau skundėsi psichologiniu išsekimu nei net pasyviai nerūkantys žmonės. Rūkaliams ši  rizika – 2,45 karto didesnė. 

Per šešerius metus po tyrimo 41 žmogus pateko į psichiatrijos ligonines. Ši rizika pasyviai rūkantiesiems buvo 2,8 karto didesnė, o rūkaliams – 3,7 karto didesnė nei kitiems žmonėms. 

Pasyvaus rūkymo poveikis buvo stipresnis niekada nerūkiusiems tiriamiesiems nei tiems, kurie metė rūkyti, pažymi M.Hameris. Faktas, kad kai kurie rūkaliai sugebėjo atsikratyti šio įpročio, rodo, kad jų organizmas natūraliai atsparesnis nikotino poveikiui. 

Vis dėlto M.Hameris perspėja, kad panašūs tyrimai negali įrodyti, kad vienas veiksnys sukelia kitą. Tačiau ryšys tarp pasyvaus rūkymo ir psichinės sveikatos pakankamai stiprus, netgi atsižvelgiant į tokius šalutinius poveikį psichikai galinčius daryti veiksnius kaip socialinė padėtis ar alkoholio vartojimas. „Net ir pakoregavus rezultatus, vis dar matome gana tvirtą ryšį“, – sako jis. 

Be to, kiti tyrimai su gyvūnais jau anksčiau leido pastebėti, kad tabakas gali veikti nuotaiką, o tyrimai su žmonėmis parodė galimą ryšį tarp rūkymo ir depresijos, pažymi M.Hameris. „Taigi mūsų išvados neprieštarauja kitiems duomenims, rodantiems priežastinį nikotino poveikį psichinei sveikatai“, – rašo tyrėjai.