-
Eksperimentas: kiek kainuoja nepiratauti?
- "Piratavimas. Tai nusikaltimas", skelbia reklama. O jei nusikalsti apsimoka?
Populiariausio lietuviško dalinimosi „BitTorent“ bylomis tinklapio „Linkomanija“ registruotų vartotojų skaičius neseniai pasiekė 150 tūkst. Kultinio švediško „The Pirate Bay“ bendruomenėje – 4 mln. narių, tinklalapis nuolatos laikosi interneto lankomiausių šimtuke.
Statistika sako: šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų dalyvauja internetinių dalinimosi bylomis bendruomenių veikloje. Kasdien iš lietuviškų ir tarptautinių „piratų uostų“ į mūsų kompiuterius keliauja terabaitai muzikos, filmų, žaidimų, serialų ir kitokio gėrio. Dažniausiai – visiškai nemokamai. Antra vertus, ar įmanoma Lietuvoje nepiratauti nekeičiant savo įpročių? Kiek laiko, pastangų ir pinigų kainuotų legaliai klausytis geros muzikos, žiūrėti kokybiškus filmus ir serialus patogiausiu laiku, žaisti populiariausius kompiuterinius žaidimus?
Eksperimentui renkuosi populiarius autorinius produktus. Tai – tinklalapio „IMDb“ vartotojų geriausiai vertinamas filmas „Išpirka Šošank kalėjime“ („Shawshank Redemption“) bei pelningiausias lietuviškas „Zero 2“. Norų sąraše atsiduria pasaulio bei Lietuvos roko klasika – „The Doors“ ir „Foje“ diskografijos. Taip pat bandysiu legaliai peržiūrėti visus 6 neįtikėtinai populiaraus mistinio serialo „Dingę“ („Lost“) sezonus ir tapti tikru visuomenės priešu kultiniame smurtiniame žaidime „Grand Theft Auto IV“. Žodžiu, visas naujosios interneto kartos atstovui privalomos pop kultūros rinkinėlis.
„Zero 2“ rasti paprasta – artimiausioje degalinėje, prie kasų, filmo DVD kainuoja 15 litų. O ieškodamas „Išpirkos Šošank kalėjime“ susiduriu su pirmuoju nusivylimu. Septyniems „Oskarams“ nominuoto filmo DVD kol kas Lietuvoje neišleistas. Videotekoje pasiūlo išsinuomoti nebent jo videokasetę už 6 litus parai. Kapstausi atmintyje. „Šošankas“ kino teatrus pasiekė 1994 m. Juokais pamanau, kad tikriausiai tais metais ir žiūrėjau paskutinį filmą iš VHS.
Nuomos punkte randu „Dingę“ DVD. Tiesa, kaip ir pasaulyje, kol kas Lietuvoje išleisti tik pirmų penkių sezonų diskai. Vadinasi, taip iki galo ir nesužinosiu, kas iš tikrųjų vyko paslaptingoje saloje. Visus penkis sezonus galiu peržiūrėti už 30 litų. Ir grąžinti, patikina videotekos darbuotojas, galėsiu visus iš karto, po savaitės. Vienas sezonas – 25 serijos, trunkančios po 42 minutes. Kad jiems peržiūrėti užtektų savaitės, reiktų mesti darbą, šeimą, draugus ir, ko gero, organizmo poreikius. Taigi, į videoteką geriau užsukti dažniau.
Muzikos pardavėjas Vilniaus centre pasitinka maloniai, su specialisto išmone vardina albumų pavadinimus, leidimo datas ir įmanomus variantus. 7 albumų „The Doors“ kolekciją gražioje dėžutėje, vinilinėse plokštelėse pirkti galiu iš karto, už 340 litų. Jei noriu kompaktinių diskų, teks palaukti apie 2-3 savaites, bet jie kainuos tik apie 280 litų.
„Foje“ diskografija taip pat kelia problemų. Dauguma albumų, išleistų audio kasetėmis, taip ir nebuvo perleisti kompaktiniais diskais, tad ir prekyboje jų nebėra. Vadinasi, surinkti visos 11 studijoje įrašytų albumų diskografijos ar bent esminės jos dalies perkant neįmanoma. Vos penki prekyboje likę kompaktiniai diskai man atsieitų 80 litų.
Legalų kompiuterinį žaidimą „GTA IV“ lengvai randu viename didžiųjų prekybos centrų. Diskas kainuoja 150 litų, o pagrindinis legalios kopijos privalumas – naudojimosi ja paprastumas. Pirk, neškis ir žaisk tuoj pat, jokių kodų „laužimų“ ar problemų su atnaujinimais. „GTA IV“ buvo lauktas ne vienerius metus ir puikiai įvertintas viso pasaulio žaidimų kritikų, bet ieškodamas kito žaidimo rimtai pagalvočiau. Juk negalėsiu disko grąžinti ir atsiimti pinigų, jei pasirodys nuobodus.
Suveskime sąskaitas. Pasirinktos „pop kultūros kolekcijos“ esminėss dalys man kainuotų apie 560-620 litų. Tam turėčiau skirti gerą pusdienį lakstymo po parduotuves, reguliariai lankytis vaizdo įrašų nuomos punkte. Iškiltų daug problemų, jei neturėčiau patefono, senamadiško vaizdo kasečių leistuvo ar magnetofono. Kai kurių kompaktinių bei DVD diskų tektų palūkėti, kasečių ieškoti tarp draugų melomanų bei blusų turguose.
Surasti beveik visą legalų kokybiškos pop kultūros užtaisą galėčiau ir interneto aukcionuose. Nesileidžiant į detales, jei įsigyčiau kreditinę banko kortelę, netingėčiau vaikščioti į paštą ir būti apgautas pardavėjų internete bei rinkčiausi pigiausius variantus, išleisčiau apie 500 litų. Siuntinių tektų laukti apie 2-3 savaites.
Kiek laiko užtruktų visa tai parsisiųsti nemokamai internetu? Nuo poros dienų iki poros savaičių. Turėčiau susitaikyti su tuo, kad neturiu kompaktinių ir DVD diskų, vinilinių plokštelių gražiose dėžutėse. Negalėčiau niekam šių prekių padovanoti, šiek tiek komplikuota būtų jomis pasidalinti su draugais. O svarbiausia – prarasčiau ieškojimo ir radimo malonumą.
Prie vieningų išvadų eiti baugu, tačiau pasirinkimas aiškus. Ant vienos svarstyklių lėkštelės – pusė tūkstančio litų, gausybė gražaus laiko ir galimybė rasti tai, ko nerastum parduotuvėse. Ant kitos – pirkimo džiaugsmas, gražios dėžutės bei pagarba įstatymams.
Šiandien “Pinigų kartos” portale šnekamės apie alternatyvas piratavimui. Kokios jos šiandien ir rytoj? Kuomet bus atrastas populiarus, pigus ir visiems priimtinas būdas pop kultūra dalintis draugiškai ir (beveik) nemokamai? Atsakymo ieškosime kartu su interneto ir autorių teisių specialistais, remsimės užsienio patirtimi.
Nuomonės:Vytas Simanavičius Legaliai žiūrinčių, žaidžiančių, klausančių žmonių po truputį daugėja
Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos pirmininkas
Yra nemažai teisių turėtojų, kurie savo tinklapiuose leidžia parsisiųsti žaidimo versijas, suteikia galimybę žaisti internetu, dalyvauti legaliuose serveriuose. Filmams ir serialams sukurta ir Lietuvoje veikianti „Video-on-Demand“ paslauga. Be abejo, vartotojai visada nori žaisti ar žiūrėti kuo pigiau arba nemokamai, tačiau tai nebūtinai yra legalu.
Šiuo metu Lietuvoje labai mažai šaltinių, iš kurių būtų galima legaliai parsisiųsti muziką. Vienas tokių projektų yra Muzikos vartai. Kiek mums žinoma, viskas jame legalu, tiesa, dainos ten nėra nemokamos.
Amerikos kompanijos įvardijo vieną pagrindinių teisėtos produkcijos priešų – solidžiai sukurti, solidžių kompanijų reklamą talpinantys, bet neteisėti serveriai. Pavyzdys yra vienos Rusijos kompanijos tinklalapiai, kuriuose leidžiama parsisiųsti nemokamai arba peržiūrėti 20-30 proc. filmo. Jeigu patinka ir norisi pažiūrėti iki galo, reikia užsiregistruoti, mokėti. Ir tai vis tiek yra neteisėta. Kad viskas būtų legalu, tai turėtų būti internetinis teisių turėtojo šaltinis arba interneto paslaugų teikėjo teikiama peržiūra, o ne parsisiuntimas.
Legaliai žiūrinčių, žaidžiančių, klausančių žmonių nėra labai daug. Manoma, kad šį kelią renkasi apie 10-20 procentų vartotojų ir jų po truputį daugėja. Bylų apsikeitimo tinklalapiuose prisiregistravusių vartotojų skaičius, mūsų nuomone, po truputėlį mažėja. Žmonės vis dėlto supranta, kad iš nelegalaus šaltinio galima parsisiųsti virusų, kyla pavojus prarasti bankinius duomenis bei kitus prisijungimo kodus.
17.74%
82.26%
Loading ...
Audrius Miškinis Retesnio žaidimo paieškos gali užtrukti ir mėnesį
UAB "Baitukas ir partneriai" vadovas
Mes nekovojame su piratavimu. Viskas, ką galime padaryti – pasiūlyti geresnes salygas legaliam produktui įsigyti. Padaryti, kad legalų produktą žmogui pirkti būtų patogiau, kad jam nereikėtų jo ilgai ieškoti. Taip pat, atsižvelgdami į mūsų rinką, galime pasiūlyti priimtinesnę kainą. Tačiau kova su piratais – ne mūsų kompetencijoje.
Neskaičiavome, kokią žalą daro piratavimas, bet galima įsivaizduoti pažvelgus į programinės įrangos rinką. Juk tik maža vartotojų dalis programine įranga naudojasi legaliai, dauguma piratauja.
Visus populiariausius žaidimus turime parduotuvėse arba galime pristatyti per penkias darbo dienas. Būna išimčių su retais žaidimais, ypač išleistais seniau. Juos reikia rasti kažkur užsilikusius ir užsakyti, tai gali užtrukti ir mėnesį.
92.31%7.69%
Loading ...
Darius Vaitiekūnas Už piratavimą atsako ne siuntėjas, o tiekėjas
Šiaurės šalių autorių teisių bendrijos filialo vadovas
Pagal dabartinius Lietuvos įstatymus, už piratavimą atsako turinio tiekėjas, o ne tas, kuris parsisiunčia. Aš tam visiškai pritariu: vartotojas ne visada gali žinoti, ar jis siunčiasi teisėtai, ar ne. Įėjęs į internetinį puslapį nežinai, ar adminstratorius moka autoriams, ar nemoka. Pasaulyje yra buvę atvejų, kai reklaminiais tikslais įmonė leido siųstis duomenis nemokamai, nors ir mokėjo atlyginimą jų autoriui.
Dažniausiai tie, kurie moka, skelbiasi, kad jie turi leidimus. Bet yra buvę tokių atvejų, kai internetinės svetainės informuoja turinčios licencijas iš LATGA-A, iš AGATA, o iš tikrųjų tokių sutarčių su jais niekas nėra sudaręs.
Keletą kartų buvome kviesti į teismą kaip trečioji šalis. Tačiau ginčas vyko dėl neteisėto kompaktinio disko kopijavimo. O garsių, precedentinių bylų dėl piratavimo internete Lietuvoje taip ir nebuvo.
91.67%8.33%
Loading ...
Lauras Lučiūnas Piratų daroma žala - katastrofiška
„Muzikos Bomba“ direktorius
Fizinių laikmenų piratai baigia „išmirti“, dabar tai jau tik atskiri reiškiniai, nors dar prieš keletą metų jie veikė organizuoto nusikalstamumo principais. Piratai persikėlė į internetines erdves. Konkuruoti su jais be galo sunku, nes jų veiklą remia ir palaiko interneto tiekėjai. Beveik visų interneto tiekėjų failų talpyklose (ftp) galima surasti ir muziką, ir filmus. Jeigu paskambintumėte TEO pagalbos numeriu, saldžiabalsė mergina dar ir papasakotų kaip atsisiųsti vieną ar kitą dainą. Tai – nelegalu, bet nebaudžiama.
Piratų daromą žalą galime paskaičiuoti gana nesunkiai. Tarkim, parduodame 5 tūkstančius, o per tą patį laiką iš piratinių puslapių parsisiunčiama maždaug 100 tūkstančių albumo kopijų. Taigi, skaičiuojame: albumo kaina – 20 litų. PVM sudaro 21 proc. Visa, kas lieka atmetus PVM, dalinama tarp prekybininkų, didmenininkų, leidėjų ir pačių atlikėjų. Nuostolius patiria visi. Jeigu albumas būtų parduotas tokiu pat tiražu, kiek jo parsisiunčiama, būtų sugeneruoti maždaug 2 mln. litų apyvartos. Taigi, valstybė tokiu atveju patiria apie 400 tūkstančių litų nuostolių!
Aišku, tai teoriniai pasvarstymai. Bet šiuos skaičius padalinę per pusę, tikriausiai suprastume, kas būtų, jei ši piratų savivalė būtų pažabota. Vidutinė leidybinė kompanija išleidžia apie 40 albumų per metus. Nuostoliai valstybei siekia apie 1 mln litų vien iš nesumokamo PVM, jeigu dar pridėtume išmokas autoriams ir atlikėjams, nuo jų mokamą gyventojų pajamų mokestį, įmokas „Sodrai“ gautume dar tiek pat. Tada dar atmeskime nesumokamą pelno mokestį, platintojų ir prekybininkų darbuotojams išmokamus atlyginimus... katastrofa.
36.84%63.16%
Loading ...
Komentarai (10)
-
2010-08-15 08:08 | Pavykęs eksperimentas: nevaržoma atostogų laisvė | Pinigu Karta
[...] tyliai pasirinko pionierišką alternatyvą. Tai „Netflix Inc.“, užsiimanti video ir DVD siuntimu elektroniniu paštu. Ši kompanija turi 15 mln. prenumeratorių. „Netflix Inc.“ [...]
-
[...] dabar daug greičiau ir patogiau siūlo kino filmai bei televizija. Supermeną pakeitė „Dingę“ („Lost“).“ Jo teigimu, komiksų pritaikymas elektroninei žiniasklaidai galėtų pakeisti [...]
-
[...] bangos“ – ir populiarių kompiuterinių žaidimų pagrindu sukurti komiksai. Taip lietuvius pasiekė visiškiems kompiuterių maniakams skirti [...]
-
2010-06-29 21:06 | Andrewd
Truputis apie pelno “praradimą”. Įsivaizduokim žmogus internete, tarkim, kad ir per p2p tinklus atranda jam patinkančią dainą, apie kurią jis niekur negirdėjo, ją parsisiunčia, su galimybe, kad ateityje jis ieškos ir galbūt nusipirks to atlikėjo albumą/dainą, kokiu nors formatu. Tai, dabar kur yra didesnė nauda ar didesnis nuostolis, ar ten kur žmogus išgirdo tai, ko (galbūt) jis ieškos ir pirks, ar tas variantas kai jis apie tokį atlikėją nieko nežinos ir nepirks? CD (compact-disc) dabar jau nebereikalingi, po kažkiek laiko jie išvis išnyks, galima prisiminti, kas pasaulyje darėsi su kasetėmis, ar jų įrašinėjimu, perrašinėjimu ir t.t.
Dabar reikėtu suprasti vieną dalyką, tiek, kiek yra parsisiunčiama, niekada nebus parduota. (aišku galima gąsdinti, grasinti ieškiniais ir baudomis, kas ir yra daroma, bet pelnas nuo to žymiai nepadidės) jei nebus investuojama į ateitį. Kodėl? Žiūrėti pradžią. Kiek kainuoja pagaminti vieną “kompaktą” , o kiek vieną mp3/flac/wav/ kopiją? Aišku, pilnai suprantu, kad taip skaičiuoti “prarastus pinigus” labai paprasta ir greita, bet… Ir pabaigai, kas man įdomiausia šioje situacijoje, kodėl nėra žiūrima į ateitį, į tai kas yra neišvengiama, jei jau dabar yra gaminami televizoriai su USB jungtimis. Kam? Nes tai yra patogu! -
2010-06-28 16:06 | 2xy
Būtent, pirataujant nereik laukt rugpjūčio pabaigos, nes jei laukt tai galima pakentėt kol LTV nuspirks, dar kokie 2-3 sezonai beliko ir tada gal 6 rodys, na jei pinigų užteks.
Filmai. Bilietas į kiną min 12Lt be jokių studentiškų nuolaidų, forum cinemas turbūt ir visi 16 bus. O jeigu nepatiks, neatitiks lūkesčių, vidury seanso užmigsi ir t.t. Nusipiratavai ir nepatiko – ištrynei, išalkai – spaudi pauzė ir viskas. Video nuoma – reik nepamiršt grąžint, turės filmą, neturės… O kur dar serialų naujausios serijos…
Muzika – kam tie CD, renka dulkes ir viskas, o dar už tokią beprotišką kainą (stipendijų ne tik, kad nepadino, bet dar ir atėmė). Nors retkarčiais visai pravartu turėt atsarginių kopijų, jei kartais kietasis diskas numirtų. Be to reik keist audio formatą, norint į MP3 grotuvą įkišt.
Knygos- mokslinės knygos anglų kalba. Gi lūžta bibliotekų lentynos nuo jų!!! Koks dar piratavimas??? Oi, ten nuo rusiškų, išleistų 1980m. -
2010-06-28 09:06 | Marius
Pamiršta priskaičiuoti, OS ir Office paketas – jei jau eksperimentas tai iki galo
-
2010-06-28 07:06 | Kvailys
Visų pirma, dėl LOST’o – šeštas sezonas tik ką baigėsi Amerikoj, tad ko čia stebėtis, kad Lietuvoj dar DVD neišleistas? DVD/Bluray bus prekyboj tik nuo rugpjūčio.
-
2010-06-28 08:06
| Tomas Marcinkevičius Nesistebiu. Tiesiog sakau, kad nusipiratauti jį galima jau dabar, nelaukiant, kol išeis oficialus DVD/Bluray
-
Parašykite komentarą
Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga, aktualiausių įvykių analizė
2010-09-08
Nusiųsti saitą
Spausdinti
Komentuoti
