-
Pabėgimas į nevyriausybinį sektorių
- Ar išdrįstumėte dėl idėjos pakelti sparnus iš stabilios darbo vietos?
Pirmadienį-penktadienį, nuo 9 ryto iki 5 vakaro, o kartais ir ilgiau, Nerijus – geromis sąlygomis besidžiaugiantis vienos privačios įmonės darbuotojas. Tik parėjęs namo jis ne visuomet gali išsitiesti prie televizoriaus ir žiūrėti futbolą. Vakarais ir naktimis Nerijus atidirbinėja už savo ketvirtį etato kaip viešosios įstaigos „Sėkmės mokykla“ direktorius.
Prieš trejus metus kilusią idėją iš esmės iššaukė nepasitenkinimas spraga mokyklų sistemoje. Kodėl vaikai yra mokomi matematikos, kalbų ir fizikos, bet niekas jiems nepaaiškina to, ko reikės praktiniame ateities gyvenime: kaip efektyviau mokytis, kalbėti prieš auditoriją, greičiau ir atidžiau skaityti, vadovauti komandai, rūpintis ekologija?
Panašiai mąstančiųjų būrelis pradėjo nuo pradžios – buvusių savo mokyklų. Pats Nerijus apie ateities planus pirmiausiai papasakojo savo pirmosios mokyklos – Kauno „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos vadovybei. „Pradėjus dirbti teisinga linkme, viskas pasirodo lengviau nei atrodė iš pradžių,“ – teigia NVO įkūrėjas. „O po dviejų oficialios veiklos metų mūsų sumanymas viršija lūkesčius, svarbiausia – patiems smagu užsiimti šia veikla.“
Norint įkurti NVO, pirmiausiai reikia pasirinkti organizacijos teisinį statusą. Nerijus pasirinko VšĮ, nevyriausybinio sektoriaus UAB atitikmenį, kur daugumą sprendimų priima įkūrėjai bei dalininkai. Įkūrus juridinį asmenį, prasidėjo biurokratinės procedūros: steigiamasis susirinkimas, įstatų tvirtinimas pas notarą, registracija registrų centre, sąskaitos atidarymas banke, antspaudo gamyba, paramos sutarties gavimas. Visa tai kainavo apie 1000 litų, tačiau, Nerijaus teigimu, bent jau pradžiai reiktų turėti kiek daugiau lėšų, kurias galėtum investuoti.
Nerijus tiki, kad po kurio laiko galės palikti „šiltą“, stabilią darbo vietą ir skirti visą laiką bei širdį „Sėkmės mokyklai“: „Gyvenimo sąlygos nuo to nukentėtų, tačiau rytais eiti į darbą būtų kur kas smagiau.“ Gyvenimas vien iš NVO jam atrodo realus, tuo labiau, kad įstaiga jau dabar samdo buhalterį bei, be Nerijaus, turi vieną nuolatinį darbuotoją.
Projektus netradicinė mokykla rašo, tačiau, kaip sako jos direktorius, laimėti lėšas įvairių fondų konkursuose nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti. Iš privačių asmenų skiriamų 2 proc. pajamų mokesčio paskutinį kartą VšĮ surinko lygiai 6839 litus – maždaug dvidešimtąją dalį visų reikalingų lėšų.
Pagrindinį finansavimą „Sėkmės mokykla“ gauna iš įsteigtos šeštadieninės mokyklos, į kurią eina ir už ją moka tie vaikai, kurie gali už tai mokėti. „Moka maždaug 5 proc. mūsų auditorijos, didžioji dalis mokymų 9-12 klasėse rengiami nemokamai. Nemažai lektorių sutinka dirbti labdaringai, už dyką – taip irgi sutaupome,“ – pasakojasi Nerijus.
Parašykite komentarą
Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga, aktualiausių įvykių analizė
2010-09-04
Nusiųsti saitą
Spausdinti
Komentuoti
