Paprašyti įvardinti Europos šalį, nedraugiškiausią smulkiajam verslui, dauguma tikriausiai dar visai neseniai net nedvejodami būtų išpyškinę: Prancūzija.
Griežti darbo įstatymai, dideli mokesčiai ir dominuojantis valstybinis sektorius buvo pakankamai atgrasūs veiksniai, sunaikinantys bet kokį norą steigti verslą. Taip buvo. O štai 2009 m. daugiausiai naujų verslų Europoje įkurta ne bet kur kitur, o Prancūzijoje. Iš viso per metus įsisteigė 580 193 naujų bendrovių. Du trečdaliai jų – pagal naują vyriausybės numatytą statusą auto-įmonė.
Apklausos rodo, jog 47 proc. 19-29 metų jaunuolių vieną dieną ketina įkurti savo verslą.
Verslo kūrimas
O juk dar visai neseniai, absoliučiai didžiosios jų daugumos svajonė buvo malonus, patikimas funkcionieriaus – valstybės tarnautojo - darbas.
Tai kas gi pasikeitė? Mentalitetas? Sistema? Ekonomika? Ir ar tai tikrai pokytis? Gal smulkaus verslo kūrimas yra tik laikinas nukrypimas šalyje, kur vis dar gajus kolektyvizmas?
Vienas žmogus, kuris aistringai tiki, jog Prancūzija atvertė naują ekonomikos istorijos lapą yra Verslo kūrimo agentūros (APCE) prezidentas Jeanas-Claude’as Volot.
„Vyksta didžiulis sociologinis pokytis, - sako jis. Daugiau nei 60 metų turėjome valstybės dominuojamą kultūrą, kuri skatino priklausomybę. Tačiau dabar žmonės nori susirasti savus būdus užsidirbti pragyvenimui”.
P. Volot neįžvelgia priežasčių, dėl kurių Prancūzija ir vėl negalėtų tapti privataus verslo simboliu.
„Praėjusio amžiaus pabaigoje Prancūzijoje buvo daugiau smulkiųjų verslininkų nei Jungtinėje Karalystėje, - sako jis. - Ar tai tik sutapimas, kad tai taip pat buvo laikai, kai Prancūzija pirmavo pasaulyje savo meno kūriniais, technologinėmis naujovėmis, kūrybingumu?“.
Į pagalbą - internetas
Prancūzų susidomėjimą smulkiuoju verslu labai paskatino efektyvi, 2009 m. sausį pradėjusi veikti auto-įmonių schema. Šios sistemos grožis yra tai, jog ji prieštarauja populiariajai nuomonei apie baisingą Prancūzijos biurokratiją.
Užuot gaišus mėnesius, dabar naują verslą galima įsteigti per kelias minutes internetu. Čia pat auto-verslininkas pildo visas sąskaitas, tad jam nereikia mokėti ir gaišti laiko tvarkant mokesčių inspekcijai ar socialinei rūpybai reikalingus popierius.
Tačiau svarbiausia, kad auto-verslininkas mokesčius valstybei moka tik pradėjęs gauti pelną. Baigėsi dienos, kai tarsi meteoritas iš dangaus nusileidęs reikalavimas sumokėti socialinės apsaugos mokesčius galėdavo pribaigti ant kojų dar nespėjusią atsistoti įmonę.
„Ši schema nuostabi tuo, kad nelieka baimių pradėti verslą, - sako 26- erių Marie Garaud, įkūrusi viešųjų ryšių agentūrą Paryžiuje. – Jei nervinatės dėl verslo pasaulio, tai puikus pirmas žingsnis: paprastas ir greitas. Kaip ir daugelis mano draugų, manau, kad kultūros prasme prijaučiu kairiesiems. Tačiau socializmas atvedė mus į aklavietę. Jauni žmonės nori turėti didesnę pasirinkimo laisvę”.
Visiškai vienas
Tačiau ne visiems šitas naujai atsiveriantis pasaulis patinka.
„Galiu dviem žodžiais paaiškinti, kodėl smulkusis verslas šiandien toks populiarus: nedarbas ir atlyginimas. Pirmasis yra per didelis, o antrasis – per mažas, - sako Christianas Deloussure, ketinantis įkurti verslo konsultavimo įmonę. – Taigi žmonės išmintingai reaguoja į pasikeitusią situaciją: jie nori pasirūpinti savimi. Tačiau tai veikiau būtinybė, kuri nereiškia, kad visi staiga tapo liberalais”.
Kyla intriguojantis klausimas – žmonės kuria sistemą ar sistema – žmones? Prancūzai kadaise buvo neblogi verslininkai – jie davė net ir žodį (
entrepreneur), tačiau kažkur pakelėje praėjusiame amžiuje tuos sugebėjimus prarado.
Šiandien, kai reikia vėl pasirūpinti pačiam savimi, atrodo daugelis iš naujo atranda savo
esprit d'entreprise.
Tipas: Darbas ir karjera
Žymos: auto-įmonės, Prancūzija, smulkusis verslas