-
Socialinių tinklų jėga verčia raudonuoti stambiausias kompanijas
Rinkodaros ir reklamos specialistų itin pamėgti socialiniai tinklai, kuriose vis aktyviau garsinami prekės ženklai, toli gražu nėra Pažadėtoji žemė. Nors tokie tinklalapiai kaip „Facebook“ ar „Twitter“ yra suvokiama kaip beveik nemoka ir efektyviai veikianti erdvė, padedanti palaikyti kontaktus su klientais ir garsinti įmonę, tačiau gerai neapgalvota žinutė socialiniame tinkle gali suduoti rimtą smūgį net ir garsiai kompanijai. daugiau…
-
„eBay“ išlaisvina smulkiuosius britų verslininkus
Interneto aukcionas „eBay“ britams paskelbė apie naujos eros atėjimą – individualaus bei šeimyninio verslo persikėlimą į internetą. Kompanijos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių daugiau nei milijono svarų (4,2 mln. litų) metinę apyvartą skaičiuojančių verslininkų iš Britanijos skaičius aukcione padvigubėjo.
Per šiuos metus, „eBay“ duomenimis, milijono svarų apyvartą pasieks bent 127 britų kompanijos, palyginti su 66-iomis 2009-aisiais. Septynios iš šių kompanijų pradėjo pardavinėti internetu tik šiemet, o 11 savo apyvartą išaugino daugiau nei tris kartus.
„Tiesiog puiku matyti tiek kylančių smulkių verslininkų internete šiuo metu, kai ekonominė situacija juos labiausiai spaudžia į kampą,“ – komentavo skaičius „eBay“ smulkaus ir vidutinio verslo direktorė Jody Ford. Tiesa, kasmet verslus „eBay“ pradeda 25 tūkst. verslininkų, tad 127 „milijonierių“ klubas nėra toks jau pastebimas.
-
Interneto naujiena – pažinčių tinklalapis negražiems žmonėms
Internete jau veikia pažinčių svetainės, skirtos tik gražiems žmonėms, o dabar atsidarė ir visiška jų priešingybė. Viena iš registracijos sąlygų TheUglyBugBall.co.uk (TUBB) – negalima būti „išskirtinai gražiam ar patraukliam“.
Pasak portalo įkūrėjo britų multimilijonieriaus Howardo Jameso, pažinčių svetainė siūlo labai reikalingą paslaugą „problemų su estetika“ turintiems žmonėms. „Gali būti, kad iki pusės Didžiosios Britanijos gyventojų yra bjaurūs, tad labai liūdna, kad šia grupe niekas tinkamai nepasirūpina,“ – žurnalistams teigė H. Jamesas. „Kai kurie iš jų tik šiaip nepatrauklūs, bet kiti tiesiog krisdami iš bjaurumo medžio trankėsi į visas jo šakas.“
-
Elektroninės knygos žavi pranašumais, bet Lietuvoje dar stokoja populiarumo
Įprastai miestiečiai keliaudami viešuoju transportu laiką užmuša skaitydami. Ar įsivaizduojate situaciją, kad vietoj populiaraus nedidelio formato romano keleiviai išsitrauktų vieną iš „Brolių Karamazovų“ tomų? Šiais laikais tai įmanoma turint elektroninių knygų skaitytuvą.
Pasaulyje tokie skaitytuvai sparčiai populiarėja ne veltui – jie turi nemažai pranašumų. Popierinėje knygoje niekada nepasididinsi ir nepakeisi šrifto, nepasiryškinsi raidžių, juo labiau nepasikeisi kalbos ir negalėsi pasiklausyti muzikos. O ką jau kalbėti apie patogumą: į elektroninį skaitytuvą galima susidėti ne vieną knygą, o jis vis tiek rankinėje užims mažiau vietos nei bet kuri kita knyga. Vis dėlto Lietuvoje elektroniniai skaitytuvai ir knygos kol kas nėra populiarūs. daugiau…
Nuomonės:Džiugas Paršonis El. knygų ateitis – šviesi
Vienas žymus futuristas visai neseniai pasakė, kad po penkerių metų skaitmeninė knyga nors ir neišstums, nepakeis, tačiau konkuruos su popierine knyga kaip lygi su lygia. Ir tai labai galimas dalykas, turint galvoje tai, kad po 2-3 metų rimtesnės prekybos pradžios, skaitmeninės knygos, bent jau amazon.com knygyne, sudaro maždaug devintadalį.
Pasaulyje e-knygų plėtros tempas labai sparčiai auga. Todėl spėju, kad bent jau Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Didžiojoje Britanijoje e-leidyba plėsis labai smarkiai. Juoba kad Didžioje Britanijoje visai neseniai buvo atlikta apklausa, kurioje buvo apklausiami žmonės besinaudojantys planšetiniais kompiuteriais, tokiais kaip iPad – ką jie daro su šiais įrenginiais. 41 procentas apklaustųjų nurodė, kad skaito e-knygas. Taigi matome, e-knygos smarkiai populiarėja, visų pirma, dėl savo patogumo.
Žinoma, Lietuvoje viskas vyks lėčiau, nes pagal mūsų atlyginimus, e-knygoms skaityti reikalingi aparatai yra santykinai brangesni negu minėtose šalyse. Todėl e-knygos pas mus vis dar lėtokai skinasi kelią į kompiuterių ekranus. Be to, Lietuvoje kaip visada iškyla vištos ir kiaušinio problema: nėra skaityklių – neapsimoka leisti e-knygų, nėra e-knygų – neapsimoka pirkti skaityklių. Visgi ir mes, anksčiau ar vėliau, pradėsime skaityti e-knygas: kas telefonuose, kas kompiuteriuose, kas kituose prietaisuose.
66.67%
33.33%
Loading ...
Vaidotas Seneckas Paklausa nedidelė, bet ji yra
Apie elektroninių knygų skaitytuvų populiarumą byloja tai, kad per maždaug vienerius metus iš gamintojų užsisakėme penkias šių skaitytuvų partijas. Nors pardavimų skaičiai ir nėra labai dideli, bet skaitytuvų pardavimai vis dėlto vyksta.
Dažniausiai ateidami pas mus pirkti skaitytuvų žmonės jau žino, kas tai per daiktas, kokių variantų yra, kas dedasi pasaulinėje rinkoje. Taigi e-knygų skaitytuvus dažniausiai perka tie žmonės, kurie mėgsta naujoves, domisi šiuo dalyku. Kai kurie klientai netgi žino kitus skaitytuvų modelius, kurie yra kitose valstybėse ir kuriais neprekiaujama Lietuvoje.
Mes bandėme kalbėtis su spaustuve, kad lietuviškos knygos būtų legaliai spausdinamos e-formatu ir būtų galima galvoti vienokį ar kitokį verslo planą. Nors e-knygų leidyba būtų gerokai pigesnė, bet bent jau kol kas teisinė bazė jai yra visiškai neparuošta, tad viskas kol kas yra tik kalbų lygmenyje. Taip yra ir todėl, kad patys leidėjai bijo, jog sumažės paprastų, popierinių knygų pardavimai. Taip pat leidėjai baiminasi, kad e-knygų bus įmanoma atsisiųsti nelegaliai.
100.00%0.00%
Loading ...
Goda Lučiūnienė Judame į priekį
Kalbant apie e-knygas ir pasaulinę rinką, nereikia užmiršti, kad pasaulinė rinka, tai ne Lietuvos rinka – pas mus tiek mados, tiek rinkos tendencijos ateina šiek tiek vėliau. Tačiau jau dabar ir pas mus atsiranda naujų elektroninių parduotuvių, nors prieš metus jos dar merdėjo.
Popierinė knyga tikrai brangesnis malonumas nei elektroninė, tačiau elektroniniai skaitytuvai Lietuvoje kol kas nėra patys pigiausi. Tačiau technika pamažu pinga ir galima tikėtis, kad kitąmet turėsime didesnį pigesnių skaitytuvų pasirinkimą, tad elektroninė knyga ir Lietuvoje taps lengviau prieinama.
100.00%0.00%
Loading ...
-
El. skaityklių populiarumui koją kiša menka lietuviškų el. knygų pasiūla
Lietuvių leidybininkai elektroninių knygų rinkoje kol kas tik kojas apšilinėja. Apie pirmuosius žingsnius naujoje erdvėje pasakoja bendrovės „Leidykla Vaga“ vyriausioji redaktorė Agnė Puzauskaitė.
E-leidyba yra nauja leidybos verslo niša, kuri Lietuvoje vis dar vertinama ir priimama kaip gana didelė naujovė, nors kitose pasaulio šalyse, ypač JAV, tai jokia naujiena. Visgi pokyčiai leidybos versle neaplenkia ir Lietuvos, čia žengiami pirmieji žingsniai: pristatomos el. skaityklės, skaitytojams po truputį siūlomos e-knygos. daugiau…
Nuomonės:Giedrė Šorienė Artimiausiuose planuose el. knygų nėra
Mūsų leidykla pagrinde užsiima grožinės lietuvių literatūros leidyba. Kol kas nematome būtinybės leisti elektronines knygas, nes mūsų rinka yra labiau linkusi prie tradicinės knygos. Bet, be jokios abejonės, gyvenimas nestovi vietoje, todėl turime derintis prie rinkos. Manau, kad netolimoje ateityje mes taip pat leisime e-knygas.
Sunku pasakyti, kada tiksliai tai įvyks – galbūt po poros ar trejeto metų. Šiais metais – tikrai ne, o kaip bus toliau, matysime. Kitų metų planuose e-knygų taip pat nėra, bet planai keičiasi, jeigu atsiras būtinybė, e-knygas pradėsime lesti jau ateinančiais metais.
E-knygos, mano nuomone, yra neblogas dalykas. Žiūrint iš vienos pusės, jas patogu skaityti, ypač keliaujantiems žmonėms, nes jis gali pasiimti daug knygų – visą savo biblioteką. Žvelgiant iš kitos pusės, man tenka bendrauti su skaitytojais ir daugelis jų vis dar džiaugiasi popierinės knygos kvapu, malonumu ją vartyti. Tiesiog žmonėms patinka jausti knygą.
15.38%84.62%
Loading ...
Goda Lučiūnienė Užmojai dideli
„Baltų lankų“ leidyklos užmojai gan dideli – aktyviai dalyvaujame konferencijose elektroninės leidybos, autorinių teisių apsaugos klausimais. Šiuo metu jau turime parengę keletą romanų, tačiau autorinių teisių įstatyminė bazė dar nėra iki galo sutvarkyta. Iki Naujųjų metų planuojama išspręsti šiuos klausimus, taigi netrukus startuosime. Patys artimiausi mūsų planai – interaktyvių elektroninių knygų, kurios nėra skirtos skaityti elektroniniais skaitytuvais ar spausdinti, leidyba.
Be abejo, elektroninių knygų leidyba reikalauja nemažų investicijų. Didžiausia iš jų – e-knygų apsaugai nuo piratinio platinimo. Be to, kaip ir paprastos, taip ir e-knygos leidyba reikalauja didelių investicijų į autorinių teisių vertimams įsigijimą. Tad lietuvišką kūrinį leisti elektroniniu formatu yra pigiau. Tuo tarpu pačios elektroninės knygos paruošimas reikalauja minimalių investicijų.
Galų gale, kalbant apie e-knygas, reikia rasti vietą, kurioje būtų galima jas pardavinėti, nes e-knygų parduotuvių, veikiančių sėkmingai, Lietuvoje kol kas nėra daug.
40.00%60.00%
Loading ...
-
„Facebook“ pristatė naują funkciją
Socialinių tinklų gigantas „Facebook“ savo paslaugų sąrašą papildė vietos nustatymo funkcija.
„Facebook“ vadovai paskelbė apie „Facebook Places“ paslaugą, kuri leis žmonėms savo mobiliuosiuose telefonuose naudotis GPS funkcija ir taip leisti savo draugams žinoti, kur jie yra.
„Facebook Places“ jau galima naudotis JAV, turint naujausią iPhone pritaikytą „Facebook“ versiją. daugiau…
-
„Google“ į „Street View“ įtrauks 20 didžiausių Vokietijos miestų
Interneto milžinė „Google“ pareiškė iki šių metų pabaigos į savo „Street View“ paslaugą įtrauksiantys Berlyną, Hamburgą, Miuncheną, Drezdeną, Kelną ir kitus 15 didžiausių Vokietijos miestų. Vokietijos valdžiai, besibaiminančiai dėl piliečių privatumo, pavyko pasiekti, kad gyventojams būtų paliekama teisė savo namus internete „užtušuoti“.
-
Pokyčiai kišenėse, namuose ir galvoje: nuo A35 iki “iPhone”
Ar prisimenate savo pirmąjį mobilųjį telefoną? Tikriausiai tai buvo didžiulė „plyta“, galėjusi tik skambinti ir rašyti žinutes… O kompiuterį? Garsiai burzgiantį „Pentium I“? Kada pirmą kartą pradėjote naudotis mp3 grotuvu?
Nuomonės:Džiugas Paršonis Praeities kompiuterį lenkia šiandienos mobilieji telefonai
Mano pirmasis mobilusis telefonas buvo didelis ir sunkus, nes kitoks telefonas tuomet dar nebuvo pagal mano kišenę. Dabar aš jo jau nebeturiu, nors tai būtų pakankami įdomus suvenyras, kadangi tai buvo vienas pirmųjų mobiliųjų telefonų masinių modelių.
O pirmasis kompiuteris, kurį įsigijau, buvo INTEL DX 486. Taip pat labai didelis, o jo korpusas buvo labai aukštas, vadinamojo bokšto tipo. Prie jo buvo prijungtas 15 colių „Panasonic“ monitorius.
Ko gero, šiandien už tą didelį mano kompiuterį netgi mobilieji telefonai yra galingesni. Tačiau nepaisant to, tuo metu aš labai didžiavausi ir džiaugiausi juo, brangiai man kainavusiu. Jį pirkau išsimokėtinai ir labai ilgai mokėjau įmokas, ka daryti iš studentiškų pinigų buvo tikrai skausminga.
Dabar turiu daug kompiuterių – gal keturis ar penkis, nelygu kaip skaičiuosi. Daugiausiai naudojuosi „Mac‘ais“: 24 colių „iMac“ yra pagrindinis stalo kompiuteris, prie kurio dar esu prijungęs papildomą ekraną, kuris padvigubina mano darbo plotą. Taip pat turiu nešiojamą 13 colių „MacBook Pro“, kurį nešuosi į darbą, pasiimu į kelionę. Dar turiu naują šiemet pasirodžiusį „iPad“.
Be jų dar turiu porą kompiuterių su „Windows“, bet jie labiau skirti žaidimams arba naudojami pramogai.
O dabartinis mano telefonas yra „iPhone 3G“. Ne pats naujausias, atsiliekantis dviem kartom, bet, kai metų pabaigoje baigsis sutartis, keisiu į naują.
80.00%20.00%
Loading ...
Edgaras Visackas Kompiuterių galia padvigubėja kas pusantrų metų
Daugiausiai kompiuterinių žaidimų iš mūsų nuperka 18-30 metų jaunimas. Procentais tai atrodo maždaug taip: 15% paaugliai iki 18 metų, 60% 18 - 30 metų jaunimas, 25% žmonės virš 30 metų. Kiekvienas žaidimas turi savo auditoriją: pvz. "Starcraft 2", "World of Warcraft" iš esmės perka vidutinio amžiaus jaunimas. Sportinius žaidimus labiau mėgsta paaugliai.
Gaila, bet paaugliai nelinkę sąžiningai įsigyti žaidimus, didžioji dauguma juos siunčiasi iš interneto. Labiausiai perkami tie žaidimai, kurie reikalauja interneto arba kurių neįmanoma "nulaužti", pvz. žaidimų konsolėms skirti žaidimai.
Galingo kompiuterio, tinkamo visiems žaidimams, sąvoką apibrėžti pakankamai sudėtinga. Mūsų nuomone, stacionarus kompiuteris, galintis palaikyti visus naujus žaidimus visuomet kainavo apie 3 tūkst. litų.
Nešiojamas kompiuteris kainuotų apie 5,5 tūkst. litų. Su tokiais kompiuteriais maždaug 18 mėnesių galima mėgautis naujausiais žaidimais. Tai aiškiai įrodo G. Moore dėsnis, sakantis, jog maždaug kas pusantrų metų kompiuterių galia padidėja dvigubai. O žaidimų gamintojai irgi stengiasi išnaudoti atsiradusias naujų kompiuterių galimybes.
60.00%40.00%
Loading ...
Miglė Pajuodytė Jaunimui svarbūs garsas, talpa ir internetas
Jaunimas sudaro apie 20 proc. mūsų klientų. Žinoma, šis skaičius padidėtų, jei įtrauktume klientus, kurie kažką perka savo atžaloms, giminėms ar tiesiog pažįstamiems, taip pat patenkantiems į jaunuolių grupę.
Dažnai jaunimo poreikiai būna orientuoti į gerą garso kokybę, stiprią atmintį (kad būtų galima kuo daugiau patalpinti įvairios muzikos, nuotraukų, temų ir visokios kitos pramoginio pobūdžio informacijos) ir, žinoma, interneto prieigą. Taip pat dažnas klientas nori turėti telefone tokius socialinius puslapius kaip „Facebook“ ar bendrauti nemokamai per „Skype“. Tokie renkasi pažangiausius modelius X6, E27, N97, rudenį mus pasieks ir ilgai lauktas N8.
100.00%0.00%
Loading ...
Jūratė Puodžiukaitė Jaunuoliai dažnai prisiriša prie įsigytų prietaisų
Jaunuoliai yra labiausiai linkę išbandyti naujas technologijas ir mobilias ryšio paslaugas, taip pat nuolatos domisi ir seka naujienas apie šią rinką. Apskritai tipines išmaniųjų telefonų funkcijas – interneto naršymą, el.paštą, bendravimą socialiniuose tinkluose – daugiausia naudoja jauni žmonės, o išmaniųjų telefonų kainoms mažėjant, jaunimas turi vis daugiau galimybių juos įsigyti ar keisti senesnius modelius į naujesnius.
Šiuo metu pasaulyje pagal pardavimus tarp išmaniųjų telefonų pirmauja „BlackBerry“ ir „Nokia“ įrenginiai, toliau rikiuojasi „Apple“. Jaunimui išmaniųjų telefonų modeliai, ypač ką tik pasirodę rinkoje, yra labai įdomūs ir paklausūs, kadangi kiekvienas naujas įrenginys pasirodo su naujomis funkcijomis ir galimybėmis vartotojui. Be to, jaunuoliai labai dažnai emociškai prisiriša prie įsigytų išmaniųjų telefonų ir savo paramą stengiasi pabrėžti viešai. Pavyzdžiui, „BlackBerry“ gerbėjai yra įkūrę specialų tinklaraštį, kuriame publikuojamos įžymybių, „pagautų“ su „BlackBerry“ išmaniaisiais telefonais, nuotraukos.
Su nauju išmaniuoju telefonu vartotojai gali išbandyti ir naudotis labai įvairiomis, ne tik balso, paslaugomis. Pavyzdžiui, naršyti internete, naudotis mobiliais žemėlapiais, bendrauti socialiniuose tinkluose, žaisti žaidimus. Todėl natūralu, kad išmaniuoju telefonu vartotojai naudojasi dažniau ir užsisako įvairesnes paslaugas.
57.14%42.86%
Loading ...
-
Per jaunas telefonui ir „Facebookui“?
Ekspertai sutinka: nuspręsti, kada vaikas yra pakankamai subrendęs, kad naudotųsi naujosiomis technologijomis, yra individualus reikalas. Viskas priklauso nuo paties vaiko brandos, tėvų tolerancijos ir švietimo apie privatumo svarbą. Bet Naujosios Zelandijos tinklapio Stuff.co.nz apklausti tėvai atrodo linkę pasirinkti savaip: jų nuomone, pats tinkamiausias laikas supažindinti vaiką su technologijų pasauliu yra 13 metų.
Nepaisant to, 11 ar 12 metų vaikas su mobiliuoju telefonu ar el. pašto profiliu nebėra retenybė. Moderniomis technologijomis naudojasi net ir kai kurie pirmokai. Ir gerai, sako mokslininkai. „Griežtos taisyklės veikia retai,“ – sako Waikato universiteto vaizdo ir medijų studijų profesorius Geoffas Lealandas. „Dažniau jos sukuria „uždrausto vaisiaus“ efektą. Geriau žiūrėti į tai atlaidžiau ir teisingiau, kartais pripažįstant, kad tavo atžalos apie naujausias technologijas žino daugiau, nei tu pats.“
-
Psichologas: žaisti technologijomis reikia su saiku
Apie naujųjų technologijų poveikį paauglio bei suaugusio žmogaus sąmonei bei atsakingą „žaisliukų“ naudojimą pasakoja psichologas Marius Daugelavičius:
Visos naujosios technologijos yra žaisliukai. O kiekvienas žmogus, nesvarbu, kiek jam bebūtų metų, tam tikra prasme viduje vis tiek lieka vaikas. Žmogus gali būti labai rimtas, suaugęs ir t.t., bet vaikas jame lieka. Ir ne tik lieka, bet ir nori pasireikšti – visai nesvarbu, kokia forma ir kokiu būdu.
Dažniausiai žmogus randa būdų šiam vaikui išreikšti. Gali skirtis tik žaisliukai, jų dydis ir kaina. Suaugusių, turtingų žmonių žaisliukai didesni, prabangesni, o paaugliams šią funkciją užima mp3 grotuvai, delniniai kompiuteriai, išmanieji telefonai ir panašūs daiktai. Būtent per juos, su jais žaisdami, jie realizuoja savyje slypintį vidinį vaiką.
Iš esmės čia nieko blogo nėra, bent jau iki tam tikros ribos. Bet jeigu tai virsta pagrindiniu žmogaus užsiėmimu, užgožiančiu visus kitus, jei nustelbia net galvojimą apie kitus, rimtesnius dalykus, kaip profesija, šeima, savirealizacija – tada šie žaisliukai tampa problema.
Nuomonės:Džiugas Paršonis Jaunoji karta į naujas technologijas žiūri dvejopai
Jaunosios kartos atstovų domėjimasis šiuolaikinėmis technologijomis iš tiesų yra labai dvejopas. Pirmasis yra įprastinis, kai tuo domimasi todėl, kad tai yra patrauklus dalykas. Atitinkamai mano vaikystės laikais, kai nebuvo asmeninių kompiuterių, lygiai taip pat domėdavomės buitine muzikine technika: „Sharp“, „Sony“, JVC magnetofonais bei stiprintuvais. Tai buvo didžiausia mūsų aistra, mes juos aptarinėdavom, nors, aišku, nelabai ką išmanėm net ir juos turėdami.
Tai yra paviršutiniškas požiūris į technologijas, kuomet į jas žiūrima kaip į žaislą ar savotišką aistrą. Bet yra ir rimtesnis, gilesnis domėjimasis naujomis technologijomis, ypatingai kūrybine erdve, kurią jos atveria. Jam atstovauja tie žmonės, kurie patys kažką kuria, programuoja, rašo, kuria svetaines. Ši banga man žymiai įdomesnė, aš ją stebiu su dideliu džiaugsmu ir, kai galiu, padrąsinu.
100.00%0.00%
Loading ...
Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga, aktualiausių įvykių analizė
2010-09-08
Nusiųsti saitą
Spausdinti
Komentuoti
Klausimų užduoti nebegalima
Kraunasi ...
Nauji komentarai