Šiandien esu nusiteikęs gan filosofiškai. Tokia nuotaika mane užplūdo, perskaičius komentatoriaus Vyr žinutę apie tai, kaip iš konteinerio traukė vienadienius viščiukus. Pašiurpau pats ir bijau net pagalvoti, kaip būtų sureagavę mano vaikai.
Kas yra šiukšlė? “Šiukšlė – tai viskas, ko žmogui nereikia (todėl privalote viską išvežti)”, beveik kasdien girdžiu iš mūsų gyventojų šį labai paprastą ir universalų apibrėžimą.
Nesu rašytojas, o tik šiukšliavežės vairuotojas. Jaučiu, kad jau sunku man rasti temą, kuri jums būtų įdomi. Būtų gerai, kad klaustumėte ar išsakytumėte savo nuomonę, tada ir man kiltų minčių.
Kadangi pradžioje žadėjau papasakoti visokių nuotykių, tai pakalbinau kolegas, kad kokių pokštų prisimintų. Sulaukiau dviejų bent man juokingų pasakojimų.
Įdomu ir tai, kad abi istorijos nutiko Šeškinės rajone.
Neaišku, ką galvojo kadaise kunigaikštis Gediminas, kai Vilnių statė. Tikrai nesapnavo ir neplanavo, kad praėjus tūkstančiui metų po jo miestą turės sukinėtis šiandieninės šiukšliavežės.
Juokas juokais, bet šiandien dėl senamiesčio ypatybių šiukšliavežės vairuotojo darbas yra tarsi Kryžiaus žygis. Ši miesto dalis išsiskiria savo siauromis gatvelėmis, vienpusio eismo gausa, automobilių ir žmonių kiekiu.
Man pirmadienis visai neišskirtinė diena. Atvažiuoju į darbą, persirengiu, pasiimu šiukšliavežės raktus, kompiuterį. Važiuoju man priskirtu maršrutu, pakeliui susisodinu krovėjus ir pradedam darbus.
Šiandien ir vėl važiuojam po turtingų žmonių gyvenvietes, po sodų bendrijas (čia kiek prastesni namukai). Keliai siauri, tvorų pristatyta, vidury kelio kažkieno pamesta mašina, papypinam, patraukia, važiuojam toliau.
Pastarosiomis dienomis interneto portaluose, tinklaraščiuose, net per televiziją visi piktinasi, kad kai kuriuose “Darom 10” taškuose liko kalnai šiukšlių. Ir nors akcija jau baigėsi, kalnai auga.
Kasdien važiuoju per miestą, matau situaciją ir man pikta. Bent Vilniuje, prieš “Darom” akciją ne kartą buvome (visi atliekų vežėjai) susitikę su šios akcijos organizatoriais, pasiskirstėme darbais, kitaip tariant susitarėme kas, kokioje seniūnijoje, iš kokių taškų surinks atliekas. Taškai (seniūnijos) buvo priskirtos pagal tai, koks atliekų vežėjas toje teritorijoje aptarnauja daugiausia klientų.
"Apskritai tada visko reikėjo, nes nieko neturėjau. Bet pirmiausia buvau iš tų paauglių, kurie svajojo apie nuosavą automobilį. Jį įsigijau gavęs ketvirtą algą."
