Savąjį Vilniaus mažojo teatro sezoną baigiu su ganėtinai skaudžią ir problematišką temą nagrinėjančiu spektakliu. Lietuvoje taip pat kartas nuo karto paaštrėja diskusijos eutanazijos klausimu, todėl „Palaukit, kieno čia gyvenimas?“ – galėtų būti puikia mokomąja medžiaga tiems, kas apsimuturiavę neva gerais norais ir suvaidintu naivumu bei moralumu slapsto savo norą valdyti ir užvaldyti kito gyvenimą ir taip pateisinti būtent savo asmenines ambicijas.
