http://www.medverus.lt http://www.medverus.lt http://www.superkuauto.eu http://www.superkuauto.eu

Kalėdos Europoje

Spausdinti
2011-12-26 Monika Plepė

Gražiausias žiemos šventes atšventę, privalgę skaniausių valgių ir dovanas išsidalinę, galime ramiai pasižvalgyti, kaip Kūčias ir Kalėdas švenčia europiečiai. Kaip šios tradicijos skiriasi nuo mums iki skausmo pažįstamų lietuviškų, ką tokia proga jie paprastai valgo ir kiek svarbi čia religija? 

Šveicarija

Buon Natale – taip būsite pasveikinti itališkoje Šveicarijos dalyje šv. Kalėdų proga. Nors kalbos šioje šalyje net keturios, šventes sutinka ir pažymi visi panašiai. „Kalėdos mums – proga pabūti su šeima, tačiau ypatingų tradicijų neturime“, – sako Šveicarijoje gyvenanti Stephanie Ratti. Kalėdų rytą šveicarai paprastai keičiasi dovanėlėmis, tuomet sėda šventinių pietų su tėvais, seneliais arba šeimos draugais. Įprasti patiekalai šalies pietuose šia proga – bulvių košė su lęšiais ir dešrelėmis, desertui – panettone arba pandoro. Saldumynai itališki, o mums jie labiausiai panašūs į keksą ar baltą duoną. Pirmasis tradiciškai su razinomis, antrasis – žvaigždės formos ir tarsi apsnigta kalėdinė eglė apibarstytas cukraus pudra.

Kalėdos Šveicarijoje kur kas svarbesnės nei Kūčios, kurių dauguma šios šalies gyventojų iš viso nemini. „Gruodžio 24 d. kai kurios šeimos turi tokią tradiciją: vėlai naktį ant palangės ar balkono krašto pastato lėkštę su sausainiais ir stiklinę pieno Kalėdų Seneliui“, – pasakoja S.Ratti. Kai kurie žmonės apsilanko ir bažnyčioje, tačiau tai nėra itin paplitęs reiškinys.

Lenkija

Daugelis Lenkiją įsivaizduoja kaip labai religingą šalį, panašu, kad ne veltui. Ruošimasis šventėms šioje šalyje prasideda daug anksčiau nei Kūčios ar Kalėdos. „Lenkijoje labai svarbus jau advento laikotarpis, kai visi stengiasi atsisakyti kažko malonaus, kam įprastai negali atsispirti, pavyzdžiui – saldumynų“, – pasakoja Agnieszka Narkiewicz. Prie Kūčių stalo mūsų kaimynai laikosi panašių tradicijų – 12 patiekalų ir kalėdaičio dalybos. Pirmasis, taręs padėkos žodį, juo pasidalija vyriausias šeimos narys. Beje, šioje šalyje prie šventinio stalo sėdama pasirodžius pirmajai žvaigždei ir visada paliekama viena laisva vieta, jeigu kartais užsuktų koks netikėtas svečias.

Valgiai ant lenkų Kūčių stalo paprastai būna tokie: džiovintų vaisių ir uogų kompotas, kalėdiniai barščiai, pyragėliai su grybais (uszka), koldūnai su raugintais kopūstais arba grybais (pierogi), karpis, salotos, maži pyragėliai su paštetu (paszteciki) ir pan. O pabudę Kalėdų rytą vieni kitus jie sveikina Wesołych świąt.

Turkija

Nors šioje valstybėje absoliuti dauguma gyventojų musulmonai, čia vis dar yra ir krikščionių, švenčiančių Kalėdas. Mutlu Noeller – tokiais žodžiais linksmų Kalėdų linkima Turkijoje, kurias ortodoksai švenčia sausio 6d., o katalikai mums įprastą gruodžio 25d. „Mūsų šeima Kalėdas iš viso švenčia drauge su Naujaisiais metais“, – pasakoja Ankaroje gyvenanti Melek Merve Mutlu. Anot jos, kaip ir reikia tikėtis dėl religinės situacijos, stiprių Kalėdų tradicijų Turkijoje nėra, tačiau šeimos šios šventės proga susirenka. „Valgome keptą kalakutą, virtas daržoves su specialiu padažu (garnitür), aliejuje virtus sūrio suktinukus (sigara böreği), morkų, salierų salotas, aliejuje virtus baklažanus bei cukinijas su pomidorų ir jogurto padažu, o desertui – manų košę su braškėmis“, – sako M.M.Mutlu.

Visgi viena itin reikšminga Kalėdų tradicija ši šalis gali didžiuotis. Būtent iš Turkijos kilęs mūsų mylimas Kalėdų Senelis arba Šventasis Nikolas, išgarsėjęs kuomet slapčia ėmė šelpti vargšus, dovanodamas jiems mažas dovanėles.

Olandija

Šventojo Nikolo arba Sinterklaas tradicija persikėlė į Olandiją. Nors Kalėdos čia paprastai švenčiamos gruodžio 25d. kaip ir mūsų šalyje, olandiškasis Sinterklaas vaikams dovanėles atneša jau gruodžio 5d. „Asmeniškai man mūsiškis Sitnerklaas daug mielesnis, taigi per Kalėdas dovanomis nesikeičiame“, – pasakoja Marloes van der Windt. „Ankščiau per Kalėdas mūsų šalyje nedirbdavo jokios parduotuvės, dabar antrąją Kalėdų dieną dirba didieji prekybos centrai, kurie dažniausiai būna užtvindyti žmonėmis“, – tikina Sjoerd Wiersma.

Kūčios olandams nėra itin svarbios ir nors Kalėdos jiems kaip ir mums reiškia kūdikėlio Jėzaus gimimą, daugiau nei pusė šios šalies gyventojų deklaruoja Dievu netikintys. Anot Marloes ir Sjoerd, Kalėdos virsta daugiau dovanėlių tradicija ir pasibuvimu su šeima, nei tikėjimo švente.

Vrolijk Kerstfeest – būsite pasveikinti olandų namuose, kur šventinis stalas neapsieina be triušienos. Ji gali būti paruošta įvairiausiai būdais, tačiau anot Sjoerd, dabar bene populiariausia rinktis tokį: stalas nukraunamas mėsa, daržovėmis ir viskuo, ką galima kepti, viduryje jo pastatoma kilnojama viryklė, kiekvienas svečias gauna asmeninę keptuvėlę ir gaminimas prasideda.

Rumunija

Crăciun fericit – arba linksmų šv. Kalėdų rumuniškai. Paprastai šventinė eglė čia puošiama tik Kūčių vakarą, o namus aplanko Kalėdų giesmes giedantys vaikai. „Už tai jie laikantis tradicijų gauna riestainiukų, graikiškų riešutų ar obuolių“, – pasakoja šioje šalyje gyvenanti Andra Negus. Kalėdų rytas Rumunijoje žymi pasninko pabaigą, tad žmonės vėl gali valgyti mėsą. Aplink ją rikiuojasi ir visas Kalėdų meniu: balandėliai, kurie gali būti įvynioti tiek į kopūsto, tiek į vynuogės lapą (sarmale), patiekalas, kurį mes vadintume vėdarais, tačiau čia žarnos kemšamos malta kiauliena, plaučiais ir ryžiais (caltabos) ir šaltiena iš kiaulių kojų ir galvos (racituri arba pirtie). Kiauliena Rumunijoje pagrindinis Kalėdų patiekalas ne veltui – dar gruodžio 20d. čia švenčiama Ignat arba paršelių aukojimo diena. Desertui šioje šalyje valgomas cozonac – pyragas su graikiškais riešutais.

Bažnyčioje rumunai dažniau lankose per Velykas nei per Kalėdas. Tačiau daugelio iš mūsų menama tradicija persirengti Kalėdų Seneliu čia vis dar gyva. Vaikai sako eilėraščius ar gieda giesmės, o už tai gauna savo dovanėlę.

Bosnija ir Hercegovina

„Mes švenčiame ortodoksų Kalėdas sausio 7-ąją, taigi Kūčių vakaras pas mus sausio 6d.“, – pasakoja serbiškoje šios šalies dalyje gyvenanti Danijela Jagodič. Bosnijoje ir Hercegovinoje svarbios tiek pačios Kalėdos, tiek ir Kūčios, kuomet vakare visa šeima sėda prie šventinio stalo ir valgo patiekalus be mėsos.

„Kalėdų rytą keliamės anksti šventinių pusryčių. Uždegame žvakę, kuri namuose dega visą dieną“, – sako D.Jagodič. Per Kalėdas jau galima valgyti mėsą, taigi meniu neapsieina be kiaulienos ir specialios Kalėdų duonos. Ją kepdama šeimininkė įdeda pinigėlį, kurį radęs savo gabalėlyje bus turtingas visus metus. Prieš pradėdami pusryčiauti Bosnijos ir Hercegovinos gyventojai pabučiuoja vienas kitą sakydami: „Jėzus Kristus gimė“, tuomet kitas atsako: „Taip, iš tikrųjų“.

Danija

„Kalėdas Danijoje švenčiame labai panašiai kaip švedai“, – tvirtina Kopenhagoje įsikūręs Kahin Farah, tad imbieriniai sausainukai čia neatsiejamas atributas. Anot Kahin, šios šventės metu danai valgo įvairiausius patiekalus, tačiau bene populiariausias – ryžių košė su sviestu ir cinamonu (risengrød).

„Daugybę metų danai ne itin dažnai lankydavosi bažnyčioje, tačiau dabar tendencijos keičiasi. Pastebėta, kad vis daugiau mūsų šalies gyventojų per Kalėdas eina į bažnyčią, visgi daugiau ne dvasiniais sumetimais, o ieškodami jaukumo ir šilumos“, – pasakoja K.Farah.

Taigi Glædelig juli – Linksmų šv. Kalėdų!

  • 2011-12-26 | Robertas Šulcas iš Facebook

    Kitoje Europos salyje ne, taciau siuo metu esu Sao Paulo, Brazilijoj kur ir sutikau Kaledas ir dar sutiksiu naujus metus :)

    Reply  |   Į viršų

Parašykite savo nuomonę

Prašome į šį lauką nieko nerašyti