Sausio 13-osios liudijimai

1991 m. sausio 13 d. į Lietuvos atmintį įsispaudė visam gyvenimui, ypač tiems, kurie tuose įvykiuose dalyvavo. Tą naktį sovietų kariniai daliniai negailestingai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą bei radijo ir televizijos komiteto pastatą.

Iki lemtingos nakties 3 paras lietuviai kantriai budėjo, apjuosę televizijos bokštą. Į pagalbą gynybinei sienai statyti gyventojai ir darbo organizacijos pasitelkė įvairias priemones, rikiavo savo turimas transporto priemones, statybinės organizacijos vežė betoninius blokus, armatūras. Su savo didžiaisiais automobiliais stovėjo ir VSA (tuo metu vadinosi “Specialusis Vilniaus autotransportas”) darbuotojai.

Nors tuometinis VSA kolonos viršininkas dvejojo ar leisti darbuotojams su specialiuoju transportu vykti prie bokšto ir dalyvauti sudarant apsauginę juostą, visgi kiek vėliau leidimas buvo gautas, todėl netrukus prie bokšto pajudėjo ir šiukšliavežės, gatvių šlavimo bei laistymo mašinos.

“Šturmo metu sovietų kariai įsakė žmonėms automobilius patraukti, bet niekas transporto nepajudino iš vietos, o žmonės ryžtingai stovėjo susikibę už rankų, – prisimena p. Adofas, ilgametis VSA darbuotojas. – Tikėdamiesi juos palaužti sovietai šaudydami įvairavo tankus tiesiai į gyvą minią ant žmonių ir mašinų”.

Tuomet, sovietiniais laikais, viena iš VSA funkcijų buvo ir mirusiujų kūnų pervežimas. “Šiems tikslams buvo specialūs automobiliai, kuriais tą sausio 13-ios naktį iš 1-os tarybinės poliklinikos VSA vairuotojai pervežė 5 žuvusius laisvės gynėjus, taip pat vežėme ir sužeistuosius,” – graudinosi p. Adolfas. Keletas tą naktį dirbusių vairuotojų iki šiol dirba VSA kompanijoje.

“Pamenu, kaip tą naktį prie bokšto vienas vairuotojas, stovėjęs ant VSA automobilio kapoto nuo tanko smūgio į automobilį nulėkė 20 m. šalin ir buvo itin sunkiai sužeistas. Per tą išpuolį nukentėjo daug žmonių, daug žalos pridaryta ir mūsų mašinoms”, – pasakoja p. Adolfas.

Sausio 13-osios naktį vienas iš didžiųjų automobilių buvo pervažiuotas tanko ir visiškai suplotas. “Buvo suplotas kaip blynas… po visų įvykių nugabenome jį į VSA teritoriją. Visą mėnesį žurnalistai važiavo fotografuoti mašinos.” – sakė pašnekovas.

Dabar, nors ir prabėgus 21-eriems metams nuo kruvinųjų įvykių, daugybė žmonių mena tą dieną taip, lyg ji vyko visai neseniai. Daugybė žmonių dalyvavo tuose įvykiuose, daugybė organizacijų (tuomet pavaldžių Sovietų Sajungos centrinėms organizacijoms) nepabijojo remti mūsų tautos Sąjūdį viskuo, ką turėjo ir kuo galėjo. Kaži kaip būtų šiais laikais?

P. Adolfo pasakojimą žiūrėkite specialiame Pinigų kartos reportaže.