Titulinis» Ką tai reiškia?» Vartojimo kultūra» Plastiko savybės ir rūšiavimas
Tęsdami “Lietuvišką vartojimo istoriją” kartu su atliekų tvarkytoju “VSA” šiandien visą dėmesį skiriame plastiko temai.
Tai viena svarbiausių rūšiuotinų atliekų, nes plastiko turimos savybės gali būti ypač kenksmingos žmonėms bei aplinkai, juk išmestas jis nesuyra net iki 500 metų, o kai kur teigiama, kad jam suirti reikia tūkstančio metų.
Vikipedijoje rašoma, kad pirmąjį plastiką − celiulioidą − pagamino 1869 m. Dž. Hajatas iš JAV. Ten taip pat galime sužinoti, kad pagal technologines savybes plastikai skirstomi į termoplastikus ir reaktoplastikus.

Ir termoplastikai, ir reaktoplastikai kaitinami suminkštėja ir tada iš jų formuojamas gaminys. Taip pagaminami įvairiausi mūsų buityje naudojami indeliai, pakuotės, maišeliai ir t.t.
Plastikas plačiai vartojamas dėl žaliavos pigumo ir ypač dėl paprasto gaminių formavimo, kuris nepriklauso nuo formos sudėtingumo. Be to, perdirbimą lengva visiškai automatizuoti, gaminio papildomai apdirbti nereikia, o plastiko formavimas yra našus ir pigus, rašoma Vikipedijoje. Plastiko išvaizda, savybės ir perdirbimo ypatumai leidžia kurti įvairios formos ir apdailos gaminius, todėl mūsų pamėgti maišeliai būna pačių įvairiausių spalvų.
Anais, vadinamais, sovietiniais laikais tokio plataus plastiko naudojimo buityje nebuvo. Parduotuvėse vyravo beveik visų produktų deficitas, maistas dažniausiai buvo pilamas į stiklinę tarą ir buvo galima įsigyti tik produktų, jokių pusfabrikačių ar, jau paruoštų, patiekalų, kaip dabar mūsų pamėgtos mišrainės plastiko indeliuose.
Plastiko puodelių buvo galima aptikti tik Sovietiniuose vandens ir kitų gėrimų aparatuose.
Dabar mūsų kasdienybėje pasirodo vis įvairesnių plastikos produktų. Perdirbimo technologijų dėka, stiklui ir metalui neprilygstančios, plastiko pakuotės tapo visų gyvenimo dalimi. Be plastiko pakuočių nebeįsivaizduojame apsipirkinėjimo, maisto išsinešimui ir kitų veiklų.
Plastmasės gaminiai plačiai naudojami netgi medicinoje. Jie išsaugo daug gyvybių, talpina visus skysčius: nuo kraujo iki vandens. Tačiau ši inovacija turi ir kitą pusę, todėl su laiku buvo atrasti jos pavojai.
Amerikos vėžinių susirgimų tyrimų asociacija (the American Association for Cancer Research) jau pranešė, kad plastike esančios cheminės medžiagos skatina vėžinių ląstelių augimą.
Tai sudėtinga medžiaga, kuri, kaip minėjome, nesuyra šimtus metų. Kaupimas sąvartynuose, ir netgi plastiko deginimas retai atliekamas saugiai. Kadangi gamtoje plastikas ilgai neyra, jame pasitaikančios medžiagos, kaip dioksinas, deginant greitai plinta ore ir vandenyje.
Plastiko tarša ir poveikis stipriai jaučiamas ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvūnijos pasauliui. Internetinėje enciklopedijoje rašoma, kad kasmet per 100 000 paukščių, banginių, ruonių ir jūros vėžlių uždūsta, nes prekybos centruose naudojami plastikiniai maišeliai, bei milžiniško kito plastiko kiekiai atsiduria vandenyne. Dar šimtai tūkstančių jūros gyvūnų apsinuodija ir apnuodija kitus vandens gyvius valgydami plastiko liekanas, kurios vandenyje tampa vis mažesniais gabalėliais ir supainiojami su maistingais organizmais.
Ramiajame vandenyne iš išmestų į vandenį plastiko atliekų netgi susidarė salos, vadinamos “Trash Islands” (šiukšlių salos), keliančios siaubą žmonėms ir kankinančios vandens gyvūniją.
Nors pasak vartojmo isrorijos herojaus p. Adolfo, “VSA” plastiką pradėjo rūšiuoti palyginus neseniai, tuo pačiu, kai apskritai įvedė rūšiavimo paslaugą, tačiau dabar kompanija aktyviai dirba ne tik rinkdama rūšiuotas atliekas, bet ir skatindama žmones rūšiuoti.

Viena iš sėkmingų socialinių akcijų su “Avilio” teatru, kurioje dalyvavo ir “VSA”, buvo vaikų, iš įvairių Vilniaus mokyklų bei darželių, iš plastiko pagamintas milžiniškas aštunkojis, per sostinę keliavęs iki Seimo. Taip buvo siekiama išmokinti rūpintis gamta ir mažuosius.
Plastiko rūšių yra tikrai daug, tad prieš išmetant plastiko pakuotę į geltonajį konteinerį atkreipkite dėmesį, ar jame buvusi medžiaga nėra pavojinga gamtai (antifrizai, tepalai ir pan.) – tokių pakuočių į rūšiavimo konteinerius mesti negalima. Labai svarbu, kad plastiko pakuotės nuo maisto produktų būtų švarios, nepatingėkite išplauti.
Daugiau apie plastiko rūšiavimo ypatumus paruoštame reportaže pasakoja UAB “VSA” darbuotojas Laurynas Kazlauskas.
Tipas: Vartojimo kultūra
Žymos: atliekų rūšiavimas, plastikas, rūšiavimas, UAB VSA
| 09:00 | Retėja gretosKasininkės tinklaraštis |
|---|---|
| 12:00 | Laidojam eurą (?)Eksperto tinklaraštis |
| 15:00 | Maisto produktų ženklinimasPradedu verslą |
| "PINIGŲ KARTA" | "Pinigų karta" skaito | "Pinigų kartos" draugai |
Visos teisės saugomos © 2011 Pinigų Karta

Straipsnis neišsamus. Pamiršta paminėti, kad plastikinius butelius rekomenduotina suspausti ir užsukti kamštelį, kad į rūšiavimo konteinerį tilptų daugiau atliekų, o specialios kontreinerius ištuštinančios mašinos nevežiotų “oro”.
Och..sifonai… aš atsimenu kaip kieme vykdavo vandens mūšiai su papildytais sifonais.
tik sifonuose budavo paprasciasia vanduo prisotintas angliarugsties, o tai ne tas pats. neprotinga tai lyginti su mineraliniu. yra ir dabar aparutu,kurie vandeny pripildys angliarugste ir i sveikata gerkit,dar skoni pagerindami kokiu nors 621
as tai atsimenu, kaippienas buvo buteliuose, irkefyras. gal kas noretu pakartot?