Lietuviška vartojimo istorija: tada ir dabar
Bendradarbiaudami su atliekų vežėju UAB “VSA” pradedame straipsnių bei video reportažų ciklą, kurį pasitarę pavadinome “Lietuviška vartojimo istorija”.
Tikriausiai niekam nekyla klausimų, kad vartojimo ir atliekų kiekių kreivių pakilimai ir nuolydžiai yra glaudžiai susiję. Tad drauge su “VSA” kolektyvu kelis mėnesius sujungdami praeitį (sovietinius laikus) ir dabartį nagrinėsime vartojimo ir šiukšlinimo ypatumus, tradicijas, rūšiuosime popierių, plastiką ir stiklą, aptarsime šiukšliavežių personalą, jų darbo sąlygas. Taip pat apkeliausime kelias ypatingas Vilniaus vietas, leidžiančias dar ir dabar pajausti kaip gyvenome prieš 30 ir daugiau metų.
Šis atliekų vežėjas pasirinktas neatsitiktinai, UAB “VSA” yra seniausiai įvairias komunalinias paslaugas teikianti įmonė Vilniaus mieste.
Šiuo metu ši įmonė specializuojasi atliekų tvarkymo procesų valdyme, domisi naujovėmis, siūlo Lietuvos rinkai naujus, modernius, atliekų surinkimo, rūšiavimo ir tvarkymo sprendimus, o tuomet – sovietiniais laikas – ne tik buitinių atliekų tvarkymu, gatvių šlavimu, medžių laistymu, nuotekų išsiurbimu, bet ir sąvartyno eksploatavimu, visuomeninių tualetų priežiūra, transporto nuoma įvairioms organizacijoms, geriamojo vandens aprūpinimu gyventojams, valkataujančių gyvūnų gaudymu bei veikla, apie kurią reikia kalbėti santūriai, mirusiųjų išvežimu.
“VSA” įsikūrė dar 1945 metais. Pradžioje tai buvo tik keli vežimai su arkliais ir pora senų mašinų. Kiekvienais metais jų po kelias daugėjo. Plečiantis įmonei, reikėjo ir daugiau darbo jėgos. Taigi 1985 m. joje dirbo net 1700 žmonių, dauguma jų vairuotojai ir mechanizatoriai (480), remonto ir pagalbiniai darbininkai (170), teritorijų valymo darbininkai, arba kitaip – gatvių šlavėjai (700), rašoma tų metų lankstinuke, kuriame visi tekstai pateikti lietuvių ir rusų kalbomis.
Kompanijos pavadinimas keitėsi aibę kartų: po karo tai buvo “Valymo trestas”, vėliau “Autotransporto kontora”, galiausiai “Vilniaus specialusis autotransportas”, penkerius paskutinius metus “VSA Vilnius”, na o nuo praeitos savaitės pavadinimas sutrumpintas tiesiog “VSA”. Vadovybė paliko tą patį pavadinimą, nes įmonė turi ilgą istoriją.
Šiais laikais visos šios veiklos taip pat yra daromos (žinoma su transformacijomis), įvairias minėtas paslaugas teigia daugybė įmonių, tačiau tuomet visus šiuos darbus suspėdavo “Vilniaus specialusis autotransportas”.
Visą tiesą apie anuos laikus sužinoti mums padės bene ilgiausiai (net 40 m.) šioje įmonėje išdirbęs darbuotojas p. Adolfas.
„Tais laikas baigiau Vilniaus inžinerijos technikos institutą, autotransporto mechanikos inžinieriaus specialybę. Po mokslų pasirinkau šią, tada dar Vilniaus specializuotu autotransportu besivadinusią įmonę, nes tiesiog šalia gyvenau. Įmonės būstinė buvo labai gražioje vietoje, Linkmenų g. 22, o šalia matėsi istorinės Šeškinės kalvos, nuo kurių 1812 m. Napoleonas atkeliavęs į Lietuvą, stebėjo Vilnių. Strategiškai tai buvo labai gera vieta, nes ryte iš centro dirbančios mašinos galėjo išvažiuoti į visas puses”, – pasakojo p. Adolfas.
Dabar šiukšliavežių kompanija yra įsikūrusi gerokai toliau nuo centro, bet šiandieninėje modernioje sostinėje su didžiuliu šiukšliavežių autoparku, atliekų rūšiavimo angaru kitaip ir neišeitų.
Per visą karjerą p. Adolfas dirbo įvairiausiose pareigose: ir techninio skyriaus inžinieriumi, ir kolonos viršininku, ir garažo viršininku.
Kviečiame pažiūrėti pirmąjį mūsų parengtą video reportažą, kitą pirmadienį rūšiuosime popierių.
Tipas: Vartojimo kultūra
Žymos: komunalinės paslaugos, rūšiavimas, sąvartynas, šiukšlės, šiukšliavežis, vartojimas, VSA
Svetima piniginė
"Apskritai pinigai suteikia žmogui laisvę. Jis gali laisviau gyventi nebūtinai demonstruodamas tuos pinigus. Pinigai gali padėti įgyvendinti idėjas, suteikia laisvę keliauti ir plėsti akiratį."
[...] “Lietuviškoje vartojimo istorijoje” kartu su „Pinigų karta“ jau aptarėme popieriaus bei plastiko rūšiavimą. Dabar gi, aiškinamės ką reikia daryti su stambių gabaritų atliekomis. Nagrinėjame tik trečią temą ir vis labiau darosi aišku, kad turime tiek įvairiausių daiktų, jog iš tiesų labai sunku susivokti kaip tų jau nebereikalingų atliekų reikėtų teisingai atsikratyti. [...]
[...] “Lietuvišką vartojimo istoriją” kartu su „Pinigu karta“ šiandien visą dėmesį skiriame plastiko [...]
Atsimenu su siaubu.Nors kai dabar gyvenu name,tai tas siaubas kartojasi.Konteinerius isveza karta per dvi savaites,o konteinery pripildom per pirma savaite.
Pas mus tai I-III-V 16.05 atvažiuodavo
jega
)
Pyp pyyyp!!!
dar ir kaip prisimenu, nes kur bebūtum, turėdavom lėkti namo, nes atvažiuos šiukšlevežė…..o tas nemirtingas signalas pyyyyyyyyypt:)))))
Db mes kariaujam su “siukslinnkais”, kad bent du kartus per menesi atvaziuotu…. Lb daznai “pamirsta”….
Ooo taip
ir nezinau kodel, bet kai mazi budavom, tai buvo labai smagi pramoga 
, su broliu pesdavomes, kas begs su kibiru siuksles isnest.Visi daugiabuciu kiemo gyventojai susirinkdavo:D. tikrai nesuprantu kodel, bet labai smagu budavo lol
—————————————————————————–
O mano kaimynui tai baigesi siuksliu nesimas invalidumu
Siuksliu masina atvaziavo ir permazai ant saligatvio uzvaziavo, tai jam teko iseiti ant vaziuojamosios dalies ir masina bevaziuodama uzkliude, berots nukirto koja.
Menu mažas buvau, nepasiekdavau, tai bobulytės padėdavo kibirą išversti. O kad jau apspisdavo visi ta konteinerį supuvusį, kai nusileisdavo jis (jei ta versija mašinos atvažiuodavo, su nusileidžiančiu). O šiaip jo – didingas socialinis reiškinys.