Popierius ir jo naudojimo ypatumai

Kitaip tariant popieriaus gaminiai kadaise buvo prabangos reikalas ir ne kiekvienas mirtingasis galėjo sau leisti šį gaminį turėti tualete.

Bet grižtam prie rūšiavimo ir perdirbimo.

Kada realiai pradėta didesniais mąstais surinkinėti panaudotą popierių ir jį perdirbti, duomenų rasti nepavyksta. Tačiau yra aišku, kad dar XIX a. iš makulatūros pradėtos gaminti kartono bei gofruoto kartono pakuotės. Taigi, antrasis popieriaus gaminio gyvenimas jau tikrai buvo įmanomas prieš kelis šimtmečius.

Sovietiniais laikais, nors nebuvo nei vieno rūšiavimo konteinerio, žmonės rūšiavo popierių, rūsiuose kaupdavo nebereikalingas knygas, sąsiuvinius, laikraščius, laukdavo skelbimo ant laiptinės sienos, kad tokią ir tokią dieną atvažiuos mašina ir paims jų makulatūrą mainais į tualetinio popieriaus ruloniukus. Daugelis matyt atsimena, kaip laikraščius ir kitas popieriaus gerybes perrišdavo virvele it kokį tortą ir laukdavo tos makulatūros dienos.

“Gaudavome talonėlius, kuriuos galėdavome išsikeisti į knygas, kurių taip paprastai negalėjome nusipirkti” – pats pridavinėjęs makulatūrą, pasakoja p. Adolfas.

Šiais laikais laukti nebereikia, galima tiesiog kas kart nešant atliekas išrūšiuoti ir popierių. Beje, matyt esminis šių ir anų laikų skirtumas yra ne atliekos atsikratymo būdas, o atliekų kiekis ir įvairovė.

Knygos ir sąsiuviniai buvo deficitas, įmonėse dokumentacijos nedaug (lyginant su dabartiniais laikais) – kiek ten prispausdinsi rankinėmis spausdinimo mašinėlėmis? Šiais laikais nors ir stengiamės būti ekologiški: nespausdinti dokumentų ar naudoti perdirbtą popierių, visvien šiukšliname žymiai žymiai gausiau.

Na, o į ką pakuojame maisto produktus? Pamenate, tuometinėse krautuvėse pieno produktai buvo parduodami stiklinėje taroje. Ar dabar kas nors galite save įsivaizduoti tempiant pieną, kefyrą ir grietinę stikliniuose buteliuose namo? O mūsų mamos tampydavo ir nesiskųsdavo. Kiek visa tai galėjo sverti? Aišku, dabar į parduotuves važiuojame mašinomis, anais laikais eidavome pėsčiomis.

Viena vertus, naujai atsiradusių popieriaus ir plastiko pakuočių patogumas akivaizdus – gerokai mažiau sveria. Tačiau, kita vertus, visi tie stiklo indai buvo superkami, plaunami, dezinfikuojami ir vėl naudojami ir naudojami, po keliolika kartų.

Dabar, kai pakuočių turime šitokią įvairovę nerūšiuoti jų turėtų būti tiesiog gėda. Daugelyje kiemų stovi spalvoti rūšiavimo konteineriai, kurių mėlynieji skirti būtent popieriaus atliekoms.

Informaciją, ką mesti ir ko nemesti į šiuos konteinerius galite rasti ir ant konteinerių, bet rekomentacijas pamatysite ir čia.

Pripildytus popieriaus konteinerius surenka speciali mašina ir veža į rūšiavimo bazę.

Ten atliekų tvarkymo įmonės darbuotojai rankomis dar kartą perrūšiuoja ant linijos važiuojančias popieriaus atliekas. Šis procesas yra labai svarbus, nes kolkas joks, net ir Kinijos mokslininkas nesugalvojo, kaip iš vištos kulšelių, bulvių, kiliminės dangos, ar panaudotų sauskelnių pagaminti popierių.

Kaip su popieriumi žmonės elgėsi anksčiau, o kaip perdirbimo procesas vyksta dabar, kviečiame pasižiūrėti reportaže.