http://www.medverus.lt http://www.medverus.lt http://www.superkuauto.eu http://www.superkuauto.eu

M. Žiedas: maisto internetu neperku

Spausdinti

Diktorius, filmų įgarsintojas, laidų ir žinių vedėjas Marijus Žiedas pasakoja, kad vaikystėje svajojo tapti statybininku arba architektu. „Bet gyvenimas kartais pasuka kita vaga, nei ta apie kurią svajojai vaikystėje“, – juokiasi „Pinigų kartos“ pašnekovas. Galimybes apsipirkti internetu itin palankiai vertinantis M. Žiedas iš karto pabrėžia, kad maisto, priešingai nei įvairių daiktų, tokiu būdu niekada nepirktų.

Pinigų karta: Koks buvo jūsų svajonių darbas vaikystėje?

Marijus: Pirmoji mano svajonių profesija buvo statybininko. Labai patiko žiūrėti, kaip mūrija plytas. Buvo mėgstamiausias užsiėmimas. Pats vaikystėje mėgau dėlioti kaladėles. Jei būčiau turėjęs Lego, tai greičiausia būtų mano mėgstamiausias žaislas. Ši profesija mane buvo užvaldžiusi pirmoji. Bet po to, kai supratau, kad mūrininkai ir žiemą, ir vasarą dirba, tada pagalvojau, jog bus per daug šalta arba karšta ir pakeičiau nuomonę. Todėl vėliau keitėsi požiūris ir pradėjau svajoti apie architektūrą. Bet kaip žinia gyvenimas viską pakeitė ir viskas susiklostė kitaip nei svajojau.

PK: Kiek jums buvo metų, kai pradėjote dirbti?

Marijus: Mano pirmas darbas buvo antrame kurse. Tuomet buvau kažkur 19 metų. Pirmas darbas buvo reklamų įgarsinimas. Tai buvo pirmasis mokamas užsiėmimas.

PK: Pradėjote dirbti studijuodamas, nes norėjote paįvairinti studentišką gyvenimą?

Marijus: Pinigų, aišku, niekada nebuvo. Gyvenau su tėvais, buvau jų išlaikomas. O dirbti pradėjau visiškai atsitiktinai. Galiu prisipažinti, kad pats to darbo tikrai neieškojau. Mane išgirdo vienos radijo stoties programų direktorius, kuriam pasirodė, kad mano balsas gražus ir kažko vertas. Tada pasiūlė dirbti įrašų studijoje bei įgarsinti reklamas. Taip viskas ir prasidėjo. Mane išgirdo ir man paskambino.

PK: Kam išleidote pirmąją algą?

Marijus: Tai, ką gavau buvo sunku pavadinti alga. Dirbau pagal autorinę sutartį. Kiekvieną mėnesį gaudavau skirtingą pinigų sumą. Pirmasis pirkinys – šokoladiniai vafliai, kuriuos iš karto suvalgiau. Tuo metu labai norėjau būtent šokoladinių vaflių. Juos suvalgiau eidamas į autobusų stotelę. Kaip supratote, atlyginimas nebuvo labai didelis. Pirmieji reklamos įrašai buvo menkai (vertinant dabartiniu suvokimu) mokami. Gaudavau 10-17 litų.

PK: Koks sunkiausias lygšiolinis sprendimas dėl karjeros?

Marijus: Apskritai man yra labai sunku priimti tokius sprendimus. Mano būdas toks. Aš nemėgstu permainų, jos man kelia stresą. Man sunku apsispręsti. Mėgstu stabilumą, kuriam sunku priprasti prie didelių permainų jeigu jos vyktų dažnai. Kaip sunkiausią sprendimą galėčiau įvardyti pastarųjų metų įvykius. Tapau „Panoramos“ žinių vedėju. Turėjau apsispręsti ateiti į Lietuvos televiziją. Tas lūžis, karjeros pasikeitimas, perėjimas iš pramogų verslo (praėjęs darbas „Teleloto“) į rimtą žinių laidą man kainavo nemažai nervų ir nemigo naktų. Turėjau daug ką apmąstyti. Bet džiaugiuosi, kad žengiau tą žingsnį ir esu ten, kur esu dabar.

PK: Esate žinomas žmogus ir žinomas veidas. Ar gatvėje jus trikdo smalsūs žmonės?

Marijus: Anksčiau, kai vedžiau loterijos žaidimą, tada žmonės (dažniausia vaikai) ne tai, kad užkalbindavo, bet šūkteldavo, kad čia tas iš „Teleloto“. Dabar, kai tapau LRT žinių vedėju, niekas manęs neužkalbina. Jie rezervuotai į mane žiūri. Jie nepuola. Supranta, kad nemandagu. Bet iš esmės jie šypsosi ir jauti paprasčiausią palankumą.

PK: Įvairios investicijos, akcijų ar investicinių fondų pirkimas ir t.t. Jums skamba tarsi keiksmažodis ar, vis dėlto, teko su tuo susidurti gyvenime?

Marijus: Su akcijom neteko susidurti. Neturiu daug atliekamų pinigų, kuriuos galėčiau investuoti. Juolab, kad tai toli gražu ne mano būdui. Tai susiję su tam tikra rizika. Esu linkęs į stabilumą, šeimos žmogus. Turiu įsipareigojimų, todėl negaliu taip lengvai sau leisti rizikuoti. Bet jei kalbame apie gyvybės draudimą, tai esu su tuo susidūręs. Mano pasirinkimai buvo racionalūs ir tikrai neturėjau jokių problemų.

PK: Esate linkęs taupyti ar ramia sąžine imtumėte paskolą?

Marijus: Manau, kad vis dėlto taupyčiau. Esu pasiėmęs būsto paskolą, todėl žinau, ką reiškia ta našta. Kalbant apie vartotojiškus dalykus, manau, kad reikia pasistengti sutaupyti. Tada juk žinai, kad pinigai sutaupyti būtent tam pirkiniui. Nereikia imti iš kažko ir po to gražinti gerokai didesnės sumos. Negaliu pasakyti, kad tai būtų kiekvienu atveju, bet manau dažniausiai rinkčiausi atsargesnį variantą.

PK: Kokia Jūsų nuomonė, dėl dažno lietuvio įpročio laikyti pinigus „kojinėse“, o ne bankuose? Kaip Jūs pats esate linkęs elgtis?

Marijus: Sunku pasakyti. Vis tiek žmogus turėtų turėti saugos kapitalą – pinigų sumą netikėtiems atvejams. Čia tokia siekiamybė būtų. Suprantu, kad kartais yra sunku sutaupyti, bet jei pavyko, tada puiku. Nemanau, kad tai, ką pavyko sutaupyti, reikėtų laikyti kojinėje. Iš tikrųjų net nežinau. Pagal būdą esu optimistas, todėl pasitikiu žmonėmis ir pasitikiu bankais. Neseni įvykiai parodė, kad ne visais bankais galima pasitikėti. Bet manau blaiviai mąstantis žmogus galėjo nujausti kažką negero. Ne viskas yra taip šviesu ir gražu, kaip siūloma reklamose. Jei bankas siūlo didžiausias palūkanas, tada gali būti kažkas negerai. Lietuvos žmonės dažnai apie tai nesusimąsto. Nors iš kitos pusės, posakis „nedėk visų kiaušinių į vieną krepšelį“ yra labai teisingas. Jei pavyko sutaupyti kelis tūkstančius litų, juos galima padėti į skirtingus indelius, skirtinguose bankuose. Reikia iš esmės viską apmąstyti ir įvertinti. Kiekvienas iš mūsų turi skaičiuoti pinigus.

PK: Kaip vertinate augančias galimybes apsipirkti internetu? Naudojatės tokia galimybe ar Jums arčiau širdies atsiskaitymas grynaisiais pinigais?

Marijus: Naudojuosi ta galimybe. Tiek lietuviškais, tiek užsienietiškais puslapiais. Iki pastarojo laiko buvau visai patenkintas suteikiamomis paslaugomis ir atsivėrusiomis galimybėmis. Bet neseniai bandžiau nupirkti vaikui dovaną internetu. Kokį mėnesį man buvo įrodinėjama, kad ne ten pervedžiau pinigus. Nors man buvo atsiųsta apmokėjimo sąskaita ir viską padariau kaip priklauso. Susirašinėjimas internetu nedavė jokios naudos, kol nepaskambinau telefonu. Tada išsiaiškinome viską. Smagu, kad pavyko surasti teisybę, nors prekę gavau tik po pusantro mėnesio. Ir vaiko gimtadienis buvo sugadintas, nes dovana labai vėlavo. Na, bet nieko. Tai dar viena pamoka. Šiuo atveju, buvau teisus, ten buvo pardavėjų problema. Jie ne tą sąskaitą buvo atsiuntę.

Ar internetu perkate ir maisto produktus?

Marijus: Ne, tikrai to nedarau. Man maisto produktai… Geriau jau aš nueisiu ir pauostysiu juos prieš pirkdamas parduotuvėje nei lauksiu, kol jie atvažiuos paštu.

PK: Kokia didžiausia Jūsų neišsipildžiusi svajonė?

Marijus: Kaip čia pasakius. Norėtųsi daugiau laiko – šeimai, sau, vaikams ir galbūt iš tikrųjų finansinio stabilumo. Šie du dalykai būtų patys geriausi, kokie tik galėtų įvykti.

  • 2012-04-02 | Audrius Šulcas

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: -1. Vertino: 1.

    Iš viso neperka. Ir dar daug ko nedaro. Retai užsiiminėja seksu.

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-04-01 | Tomas

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Įdomiai pasirinktas straipsnio pavadinimas.
    Dėl pirkimo internetu – aš anksčiau irgi buvau skeptiškai nusiteikęs. Dabar reguliariai apsiperku internetu. Šiais laikais internetu parduodama/perkama viskas. Taip perkama dėl patogumo, kainos, laiko taupymo. Dar būna žmonių, kurie nemėgsta prekintis, ar tokių, kuriems nepatinka bendrauti su žmonėmis, o juk parduotuvėse vistiek tenka susidurti su jais. Rūbus, avalynę perkant kartais būna sunku pasirinkti teisingą dydį. Bet yra parduotuvių, kurios leidžia pakeisti į reikiamą. Kai Lietuvoje kainos didesnės, tai žmonės net nusipirkę netinkamo dydžio rūbą ir jį pardavę – dar uždirba, arba bent jau nepatiria nuostolių.
    Kas dėl maisto pirkimo internetu, juk neateinate į prekybos centrą ir neprašote duoti pauostyti dešros, ar rukyto kumpio? Sakot neaišku ką atsiųs? Juk perkat tų pačių prekių ženklų prekes, tik užsisakot internetu. Nurodot gavimo laiką ir viskas. Besibaigiant atsargoms šaldytuve – jau gaunate naujų produktų, nesistumdydami siaurose parduotuvėse, nestovėdami eilėse, nelaukdami automobilių spustyse, o tiesiog laukdami jų namuose. Plačiau apie vieną konkrečią parduotuvę galite pasiskaityti http://www.tobulasverslas.lt . Perkant joje galima ir uždirbti, arba susimažinti prekių kainą. Dėl prekių šviežumo irgi nereikia sukti galvos – prekės iš tiekėjų gaunamos šviežios, tik užsakius. O prekybos centrai pasiskaičiuoja planuojamą paklausą ir užsiperka dideliais kiekiais, pasitaiko, kad prekės lentynose užsistovi gana ilgai. Ne visada sužiūri visas besibaigiančio galiojimo prekes, arba tiesiog padaro joms akcijas.
    Taigi nebijokit pirkti internetu, susiraskit jums patinkančias ir tinkančias parduotuves (tiek asortimentu, tiek pristatymo sąlygomis, tiek grąžinimo/keitimo sąlygomis) ir gero apsipirkimo.

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-03-29 | labai

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 2. Vertino: 2.

    patinka man sitas zmogus – ir balsas, ir pastovumas, ir pasitemppimas, ir nuosirdus atrodo – zodziu kuo daugiau galetu buti tokiu zmoniu :) ))))

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-03-29 | Aleksėjus Papulovas iš Facebook

    VN:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    batus irgi

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-03-29 | Aistė Vilutė iš Facebook

    VN:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: -2. Vertino: 2.

    Perku maista, vaiku maista, vaikiskas prekes (is assorti.lt), taip pat rubus.

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-03-29 | Kotryna Zukauskaite iš Facebook

    VN:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    perku rūbus internetu iš asos.com, nes gera grąžinimo politika (grąžinti galima nenurodant priežasties), taigi nėra jokios rizikos faktiškai, o ir pasirinkimas daug didesnis nei keliose visuose LT prekybos centruose besikartojančiose parduotuvėse. Be rūbų yra tekę pirkti dailės priemonių, irgi iš užsienio.

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-03-29 | Nerija Rackauskiene iš Facebook

    VN:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Man irgi teko keletą kartų pirkti maistą iš Maximos. Labai abejojau dėl greitai gendančių produktų – pieno, mėsos, daržovių, duonos – tačiau viską gavau šviežią ir maksimalaus galiojimo. Sunkiausia būtų pirkti nesimatavus batus.

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-03-29 | Aurelijus Narbutas iš Facebook

    VN:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Perku kartais maistą internetu iš Maksimos, sugaištu trigubai mažiau laiko, o nusivilti neteko.

    Reply  |   Į viršų

Parašykite savo nuomonę

Prašome į šį lauką nieko nerašyti