Pajamų mokestis taikomas tik užsiimantiems nuolatine veikla

Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė aiškina, kad pajamų mokestis taikomas tik tęstinę veiklą vykdantiems, t.y. nuolat internete savo gaminius pardavinėjantiems asmenims.

Kuomet Lietuvos gyventojas skelbia apie savo veiklą internete ir pardavinėja produktus komerciniais tikslais – perparduoda, gamina ir parduoda siekdamas ekonominės naudos, juos išnešiodamas, jis privalo sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo pajamų, gautų iš tokios veiklos.

Vykdomą tęstinę veiklą jis gali įteisinti dviem būdais: registruoti individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą ir iki kitų metų gegužės pirmos dienos sumokėti pajamų mokestį arba iš anksto sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, kurio sumokėjimo faktą patvirtina išduodamas verslo liudijimas. Gyventojas, įsigijęs verslo liudijimą veikloms „Išnešiojamoji ar išvežiojamoji prekyba tik ne maisto produktais“ arba ,,Išnešiojamoji ir išvežiojamoji prekybą“ gali vykdyti išnešiojamąją arba išvežiojamąją prekybą pats arba jo verslo liudijime įrašyti šeimos nariai. Išvežiojamąja ir išnešiojamąja prekyba laikoma mažmeninė prekyba, kai prekės gyventojams išvežiojamos autotransporto priemonėmis arba išnešiojamos krepšiais. Vadinasi, gyventojas, įsigijęs minėtos veiklos verslo liudijimą, parduodamas prekes gali jas tik reklamuoti skelbdamas internete, tačiau parduodant tas prekes turi jis pats arba jo verslo liudijime įrašyti šeimos nariai, tai reiškia, ne per paštą ar siuntų skyrių, jas pristatyti pirkėjui.

Jei prekybą internete vykdo juridinis asmuo, tai įmonių apmokestinamojo pelno apskaičiavimas ir pelno mokesčio tarifai nepriklauso nuo įmonių vykdomos ekonominės veiklos pobūdžio ar veiklos rūšies. Išimtis taikoma tik žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams.

Gyventojai užsiimantys elektronine komercija, kai prekės pristatomos ne asmeniškai išnešiojant, bet ir kitais būdais, pavyzdžiui, siunčiant paštų, per kurjerių tarnybas, turėtų įregistruoti individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą arba įsteigti juridinį asmenį. Pajamos iš individualios prekybos veiklos, vykdomos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, apmokestinamos 5 procentų pajamų mokesčio tarifu.

Pažymėtina, kad 5 proc. pajamų mokestis skaičiuojamas ir mokamas nuo apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, t.y. iš gautų pajamų atėmus toms pajamoms uždirbti patirtas išlaidas. Pavyzdžiui, gyventojas per metus uždirbęs 20 tūkst. litų individualios veiklos pajamų ir patyręs 8 tūkst. litų su tų pajamų uždirbimu susijusių išlaidų pajamų mokestį turėtų mokėti nuo 12 tūkst. litų. Taip pat gyventojas gali pasirinkti alternatyvų apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo būdą, t. y. pajamas mažinti 30 proc. menamų išlaidų suma, nepagrindžiant jų dokumentais. Individualią veiklą vykdantys gyventojai taip pat moka privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Gyventojai per mokestinį laikotarpį gavę individualios veiklos pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kitų metų gegužės 1 dienos turi pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai gyventojai pagal skelbimu internete pardavinėja savo asmeninius daiktus, pavyzdžiui, nebenešiojamus drabužius, batus ir pan., individualios veiklos registruoti ar įsigyti verslo liudijimo neprivalo. Tokiu atveju jokių mokesčių nereikia mokėti, jei „pelnas“ (kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo) per metus nesiekia 8 tūkst. litų. Žinia, kad daugeliu atveju daiktai parduodami kur kas pigiau nei buvo pirkti, todėl tik išskirtiniais atvejais minėta suma viršijama. Kad nekiltų kažkokių nesusipratimų, VMI rekomenduoja visada išsaugoti pirkinių čekius.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog registruoti veiklą ir sumokėti mokesčius reikia tuomet, jei gyventojas vykdo tęstinę, ekonominę veiklą siekdamas iš jos užsidirbti pajamų, o tokiu atveju jei jo pajamos atsitiktinės (pvz. močiutė numezgė vienas kojines ir jas pardavė), tuomet veiklos registruoti nereikia.