Nauja pensijų skaičiavimo sistema

Seimas pavasario sesijoje gali patvirtinti naują pensijų skaičiavimo sistemą. Galimus variantus šiuo metu svarsto trys parlamento komitetai, tačiau vieningos nuomonės vis dar nėra. Svarstomi du keliai – taškų skaičiavimo arba virtualių sąskaitų sistemos.

Taškų skaičiavimo sistema – tai pensijų skaičiavimo sistema, kai pensijos dydį lemia už sumokėtus mokesčius surinkti taškai. Taškų vertę nustatytų Seimas. Didžiausia blogybė, kad taškų vertė greičiausiai būtų keičiama dėl infliacijos ir kitų pagrindinių ekonomikos rodiklių.

Virtualių sąskaitų sistema – tai pensijų sistema, kai kiekvienas iš mūsų nuolat galėtume sekti, kiek pinigų esame pervedę valstybei. Valstybė už „pasiskolintus“ pinigus mums mokėtų palūkanas, kurios didintų mūsų pensiją. Tačiau palūkanos jautrios demografiniai situacijai ir padėčiai darbo rinkoje. Kitaip tariant, dabartiniu metu, kai gyventojų prieaugis yra neigiamas, o nedarbo rodikliai – įspūdingi, mes iš valstybės „uždirbtume“ itin mažai. Beje, jeigu būtų pasirinkta virtualių sąskaitų sistema, tai žmogus galėtų į pensiją išeiti tada, kada jis manys, kad turi sukaupęs pakankamai pinigų. Tačiau jis galės ir persigalvoti – grįžti į darbo rinką ir toliau dalį pinigų atidėti į savo pensijos sąskaitą.

Ar šios sistemos užtikrintų didesnę pensiją jauniems žmonėms? Greičiausiai, kad ne. Nebent mūsų ekonomikos augimas būtų tvarus ir labai ilgalaikis, dėl kažkokių priežasčių pagerėtų demografinė situacija. Kita vertus, bet kuri iš šių sistemų leistų kiekvienam iš mūsų aiškiau suvokti, kiek mes gausime pensijos ir aiškiau planuoti savo ateitį. Dabartinė sistema leidžia apskaičiuoti tik vidurkį.

Kitas klausimas – ar nauja pensijų skaičiavimo sistema išves „Sodrą“ iš gilios krizės? Nepanašu. Juk nesvarbu, kaip skaičiuosi turimą pinigų krūvelę – kaire ar dešine ranka, suma nuo to nepasikeis.

„Geriausia pensijų sistema pasaulyje“

Pasakyti, kokios pensijų reformos Lietuvai reikia, sudėtinga užduotis. Dar sunkiau rasti politikų, kurie ryžtųsi ir sugebėtų įgyvendinti reformą. Tačiau šioje vietoje galime pasiremti geriausių pasaulyje sistemų pavyzdžiu.

Nepriklausomi tyrėjai iš Australijos antrus metus iš eilės geriausia pensijų sistema pasaulyje pripažino Nyderlanduose sukurtą schemą. Tiesa, ji per šį sunkmetį taip pat susidūrė su problemomis, kurias aptarsime išsiaiškinę pagrindinius sistemos principus.

Nyderlanduose senatvės pensija susideda iš trijų dalių: valstybės mokama pensija, darbdavių mokama pensija ir savarankiškai pensijų fonduose sutaupyti pinigai. Bendra rezultatas – devyniems iš dešimties gyventojų užtikrintos vidutinės jų pačių gautos pajamos. Tarkim, jeigu olandas per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo po 2,5 tūkst. eurų, tai ir išėjęs į pensiją jis gaus tiek pat.

Valstybė garantuoja, kad kiekvienas žmogus, kuris Nyderlanduose gyveno nuo 15 iki 65 metų (pensijinis amžius ir vyrams, ir moterims), gaus minimaliai algai prilygstančią pensiją. Tai reiškia, kad už kiekvienus šioje šalyje praleistus metus žmogus „užsidirba“ 2 proc. minimalios pensijos. Visa pensija uždirbama per 50 metų. Jeigu buvai iš šalies išvykęs metams, tai gausi 98 proc. minimalios algos. Procentai kapsi nepriklausomai nuo tavo specialybės, išsilavinimo lyties. Valstybinė pensija Nyderlanduose yra garantuota net ir namų šeimininkėms! Tiems, kas gauna mažiau kaip 70 proc. minimalios algos, valstybė teikia paramą iš kitos kišenės.

Antra dalis pensijos ateina iš darbdavio pensijos fondo. Nyderlanduose 96 proc. darbuotojų yra pasirašę susitarimą su darbdaviu dėl pensijos kaupimo specialiuose fonduose. Sumos dažniausiai apsprendžiamos kolektyvinėje darbo sutartyje. Kaip tai vyksta? Darbdavys, išmokėdamas atlyginimą, pervedą tam tikrą sumą į specialų fondą, iš kurio niekas, išskyrus į pensiją išėjusį darbuotoją, negali paimti pinigų. Jų negali liesti nei pats darbdavys, nei pervesti jų draudimo ar pensijų fondų įmonėms. Šis fondas nėra įmonės finansų dalis, todėl net bendrovei bankrutavus kreditoriai į jį kėsintis negali. Fondą gali sukurti konkreti bendrovė arba darbdavys pinigus perveda į savo sektoriaus pensijų fondą. Pavyzdžiui, mūrininkas pensiją gali gauti iš bendro statybų sektoriaus pensijų fondo.

Siekiama, kad darbuotojo pensija būtų lygi per visą jo karjerą uždirbtam vidutiniam atlyginimui. Nors Nyderlandų vyriausybė neapmokestina taupymo pensijai, bet apmokestina galutinę išmoka, kitaip tariant, pensiją. Tačiau Nyderlanduose galioja progresinė mokesčių sistema, todėl nedideles ir vidutines pensijas gaunantys gyventojai valstybei atseikėja mažiau nei turtingieji.

Trečią pensijų dalį sudaro pensijų fonduose sukaupti pinigai. Vieniems tai gali būti žymi pensijų dalis, kitiems – itin maža. Pinigų suma priklauso nuo daugybės faktorių: mokėtų įmokų, padėties rinkoje, pasirinktos investavimo krypties ir pan.

Su kokiais iššūkiais susiduria Nyderlandų pensijų sistema? Dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės valstybė turi skirti vis daugiau lėšų jos mokamai daliai. Kita problema – dėl infliacijos darbdaviai ir profesinės sąjungos kimba vieni kitiems į gerkles. Darbdaviams anksčiau tekdavo atsižvelgti į infliaciją ir padidinti įmokas į pensijų fondus, bet praėjusiais metais buvo prabilta, kad taip tęstis visuomet negali, nes buksuojant ekonomikai darbuotojus išlaikyti taps per brangu. Su tuo iš dalies sutiko ir profesinės sąjungos.

Dabar vienai valstybės pensijai surenkama pinigų iš keturių darbuotojų. Jeigu gyvenimo trukmė ilgės tokiais pačiais tempais, tai 2050 metais ši našta guls ant dviejų darbuotojų pečių. Nyderlandų partijos jau pasirašė politinį susitarimą, kad 2020 metais pensijinis amžius bus ilginamas iki 66 metų.