Pinga nafta. Ar degalų kaina seks paskui?

Jau trečia diena iš eilės krinta euro kursas, akcijų rinkos ir kai kurių metalų kainos, taip pat ir naftos. Ar tai reiškia, kad Lietuvos degalinėse pigs benzinas?

Nafta pinga kone po dolerį kasdien, tačiau degalinių švieslentėse kol kas to nesimato. Vis dėlto naftos produktais prekiaujančios įmonės nuteikia optimistiškai – esą, jei situacija nesikeis, mėnesio pabaigoje degalai kainuos pigiau.

Iš ko susideda benzino kaina?

Naftos kainų svyravimai Lietuvoje interpretuojami savaip: žaliavai brangstant, benzino kainos spėriai kyla iš paskos. Naftai pingant, degalų kainos paprastai nespėja leistis pavymui. Panagrinėkime, iš ko susideda benzino litro kaina Lietuvoje.

Formulė yra tokia:

Benzino kaina = žalia nafta + didmeninė degalų kaina + degalinės užsidedama dalis (marža) + akcizo mokestis + PVM

Žaliavinės naftos kainą pasaulinėje rinkoje lemia pasiūla ir paklausa. Sandoriai sudaromi JAV doleriais, todėl jo kursas irgi daro įtaką naftos kainai. Doleriui silpnėjant, šalys gali nusipirkti daugiau naftos. Rinkos dalyviai (spekuliantai, tiekėjai, perdirbėjai, t.t.) kelia kainą, tikėdamiesi, kad naftos tiekėjai, išsikeitę dolerius į savo šalies valiutą, gaus bent jau tiek pat. Ir atvirkščiai – doleriui stiprėjant, nafta pinga.

Didmeninė degalų kaina – kintantis dydis. Jį sudaro žaliavinės naftos kaina (dažniausiai 90 proc.) ir perdirbimo marža (paprastai apie 10 proc.). Lietuvoje didžiausias didmeninis degalų pardavėjas yra „Orlen Lietuva“, kuris tą kainą nustato pagal vadinamąją ARA (Antverpeno, Roterdamo ir Amsterdamo uostai) didmeninę degalų kainą. Buvęs Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos darbuotojas Giedrius Karsokas yra minėjęs, kad Lietuvoje „Orlen” užsideda prie tos formulės didesnę nei pas kaimynus „premiją”, kuri ir lemia, kad degalinės Latvijoje ir Estijoje perka benziną ir dyzeliną 2–4 centais pigiau.

Degalinės marža – santykinai pastovus dydis. Apie 0,3 Lt už litrą (apie 6,5 proc.)

Akcizo mokestis – valstybės nustatytas nekintantis dydis (32,7 proc.)

Priklausomai nuo kitų trijų dalių kinta PVM, kuris dabar Lietuvoje sudaro 21 proc.

Kad būtų dar lengviau suprasti, skaičiuojam: 2011 m. rugsėjo mėn. 19 d. Lietuvos degalinėse A 95 benzino litras kainavo 4,59 Lt. Apytiksliai skaičiuojant, 0,8 Lt sudarė PVM (17.4 proc.), 1,5 Lt – akcizas (32,7 proc.), 0,3 Lt – mažmenininko marža (6,5 proc.) ir 1,99 Lt didmeninė benzino kaina. (43,4 proc.).

Pernai Lietuvoje parduota 293 tūkst. tonų transport reikmėms skirto benzino. Pagal 1 litro dabartinę benzino kainą, išlaidos tokiam kiekiui per metus sudarytų 1,8 mlrd. Lt, o per dieną apie 5 mln.Lt. Tad bet koks degalų kainos sumažėjimas sutinkamas teigiamai galutinių vartotojų kišenėse.

Kaina priklauso nuo geros valios?

„NESTE Lietuva” Mažmeninės prekybos ir tiekimo vadovas Audrius Miežys.

„Rugsėjį dolerio kursas lito atžvilgiu kilo, taigi degalų pirkimo kainos litais liko stabilios. Išsilaikant degalų kainų tarptautinėse biržose kritimo tendencijai, bei esant palankiam dolerio ir lito santykiui degalų kainos degalinėse turi mažėti.”

„Finasta” Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas.

„Taip, žaliavinės naftos kainai kritus tam tikru dydžiu, tiek pat sumažės ir degalų kaina degalinėse. Tai, ar galutiniai vartotojai pajus žaliavinės naftos pigimą, priklauso ir nuo to, ar degalinių tinklai nepasididins užsidedamos maržos – jeigu jie ją pakelia, naftos pigimo efektas dar sumažėja. Žinoma, dažniausiai pingant naftai, mažėja didmeninė degalų kaina, o kartu krinta ir degalų kaina degalinėse, bet pasikartojant dar kartą – pokyčiai yra nevienodi.”